images_phocagallery_3799_R.Palys. Damba_2_3799_tit-3_Palys damba

DVIVEIDIS KAUNAS: KODĖL MIESTAS SUKA NUGARĄ NEMUNUI IR NERIAI?

2015-05-25
Rimvydas Palys

Perskaičius "Pilote" straipsnį "Parduotas krantas" apėmė šiurpas. Net ne šiurpas, o baisus įtūžis ir neviltis. Pasirodo Kauną apėmęs kažkoks pragaištingas dviveidiškumas: vieną kalbame, o elgiamės visai priešingai. Ne vieni metai ir kuo toliau tuo garsiau šnekama, kad Kauną reikia atgręžti į upes. Tuo tarpu dešiniajame Neries krante, priešais santaką, vyksta visiškai priešingas veiksmas.

Tai – ne miesto atsigręžimas į upę, o visiškas nusigręžimas. Užsikasimas. Užsibetonavimas. Užsislėpimas. Upei atsukama nugara, kaip bjauriausiam kaimynui.
Esu įsitikinęs, kad Kaunui atsigręžti į upes tiesiog būtina, kadangi pati gamta dovanojusi Nemuną ir Nerį bei puikius upių slėnius reikalauja tą padaryti. Miestas tiesiog privalo priartėti prie upių, atsigręžti į jas ir užmegzti su jomis tvirtus ryšius. Daugelyje Europos miestų tai puikiai išspręsta jau seniai.

Visa miesto erdvinė urbanistinė gatvių struktūra turėtų tampriai jungtis su pakrančių sprendiniais, o jo erdvinė tūrinė miesto kompozicija turėtų būti pašvęsta normaliam europietiško tipo miesto prie upės pavidalui sukurti.

Nemuno ir Neries pakrantės turi besąlygiškai priklausyti miesto visuomenei ir tarnauti viešajam interesui. Čia galėtų atsirasti aukštos architektūrinės kokybės statiniai,formuojantys išklotinę nuo upės pusės. Dauguma tų pastatų apatinių aukštų turėtų būti skirti prekybai, kavinėms ir pan.

Upių krantinėse turėtų atsirasti ir prestižinės paskirties pastatai: Kongresų rūmai, teatrai, klubai ir t.t. Išilgai kranto, žemai, arti vandens turėtų vingiuoti plačios promenados, pasivaikščiojimo alėjos, dviračių takai, terasos, laiptai, suoliukai, apžvalgos aikštelės. Aukščiau pakrante kai kur galėtų kursuoti apžvalginis transportas, lėtai prašliaužtų limuzinai. Žmonės sėdėtų kavinių terasose, gėrėtųsi upės vaizdais, praplaukiančiais laivais.. Pakrantės šurmuliuotų. Visu krantinių ilgiu galėtų švartuotis laivai ir laiveliai, o vietomis būtų įrengti smėlio paplūdimiai.

Šviestuvai, gėlės, meno kūriniai, įvairūs kilnojami paviljonai (kai kurie ant vandens) bei nedidelės įlankėlės – visa tai turėtų būti sujungta vieninga idėja ir konkretūs objektai būtinai turėtų būti projektuojami pagal vieningą planą.

Toliau į miesto pakraščius galėtų būti formuojamos platesnės ir žalesnės erdvės, ramiam meditavimui palei vandenį.   Neries ir Nemuno pakrantėms gerai išspręsti būtiniausiai reikalingas vieningas planas, apimantis, kartu su pakrančių užstatymu, apie 50 metrų pločio zonas išilgai krantų. Ir šitai turėtų būti padaryta visų pirmiausia!

   Apie visa tai esu ne kartą kalbėjęs, rašęs, skaitęs paskaitas, sukūręs vizijų. Ir ne aš vienas. Mano bendraminčiai architektai ir net studentai savo darbais yra parodę, kad supranta, kaip turėtų atrodyti Kauno miestas prie upių. Tik visu tuo įdirbiu Kauno valdžios kaži kodėl atkakliai nesinaudoja.

Štai 2007 m. vykęs pleneras Dešiniojo Neries kranto ties Brastos gatve apstatymo vizijai sukurti parodė, kad yra vertingų minčių kaip vystyti miestą prie upių. Tai buvo vertingi pasiūlymai, o vėlesni realūs tos vietos projektai mane gerokai nuvylė.

Vyko ir Nemuno slėnio vizijos Kauno centre architektūrinis konkursas pateikęs nemažai vertingų pasiūlymų abiems Nemuno krantams ir salai. Buvo ir konkursas buvusio fabriko „Lituanica“ kairiajame Neries krante teritorijai išvystyti. Ir ten architektai demonstravo dėmesį upei ir jos svarbą. Paskiausiai įvyko Nemuno salos vizijos konkursas. Tarp kitų buvo pateikta ir esminių pasiūlymų, kaip antai: kanalo ir akvatorijos urbanistinis suformavimas, salos krantų sprendimai, krantinių rekonstrukcija, miesto centro priartinimas prie vandens, naujo krantinių užstatymo formavimas, Žemutinės Fredos dalies palei Nemuno kairįjį krantą sprendiniai.

O kur dar eilė puikių studentų projektų, kuriuose buvo sprendžiami Nemuno ir Neries pakrančių vystymo klausimai!?

Šiandieną man kyla vienintelis klausimas – kur tie visi projektai, kur idėjos? Kam visi tie konkursai ir plenerai, jei visa tai nepanaudojama ir nepadeda rasti bent kiek geresnius sprendimus realybėje?

Išeina, kad pas mus intelektualinė mintis ir patirtis nevertinama, nesaugoma ir ja sąmoningai nesinaudojama, bet ieškoma vienintelio dalyko – pigumo.

 

Grįžkime prie YIT „Kausta“ statybos dešiniajame Neries krante.

Pirma, prieš kelis metus, kaip tada rašė spauda, gelžbetonio plokštėmis padengtas savavališkai suformuotos terasos Neries krante šlaitas tik "laikinai". Tai prieštarauja įstatymams! Keistas "grunto sandėliavimas" Neryje. Tai savavališkas Neries vagos susiaurinimas, dėl ko padidėjęs srovės greitis jau graužia priešingą, kairįjį Neries krantą ties pilimi. Negi to nemato hidrologai?
Antra, kiek supratau iš dambos projekto fragmento, tokia padėtis bandoma įteisinti de facto.
Trečia, pačios dambos projekte nėra architektūrinės dalies! Aukšto ir betonuoto, kad ir su sezoninių  žolių intarpais šlaito nusileidimas į Neries vagą paliekant tik siaurą praėjimą, darys be galo niūrų įspūdį nuo vandens ir visiškai nederės prie smulkaus senamiesčio mastelio.

Apie aukščiau mano minėtus plačias pasivaikščiojimo promenadas, terasas ir visa kita duotuoju atveju negali būti nei kalbos.

Ketvirta, tokios dambos sprendimas visiškai atsietas nuo kaimyninių pakrančių sprendimo, jie net nerodomi. Vakarinės dambos galas brėžinyje tiesiog nukirstas, o tai leidžia daryti prielaidą, kad pagal tokį įtartiną sprendimą krantinė bus tęsiama ir toliau. Ir kas svarbiausia – nėra jokių kontakto su upe, su vandeniu elementų, būdingų miestams prie upių: nužemėjimų, laiptų į upės vagą, švartavimosi įrenginių ir t.t. ir t.t.

Penkta, Vilnius, turėdamas siaurutę Nerį, tokias grubias sovietinio stiliaus betonines krantines jau ruošiasi kapitališkai rekonstruoti, o Kaunas, Hanzos miestas, pasirengęs kartoti senas sovietines klaidas…?

Artimiausiu metu  Vidaus vandens kelių direkcija ruošiasi įrengti pirmąją laivų prieplauką Neryje, netoli Kauno pilies. Įdomu, ką matys keleiviai kitoje Neries pusėje? Aukštą betono luitų šlaitą ir vienišą liūdną žveją siaurame takelyje prie vandens? Apgailėtina…

Blogiausia, kad tokie savarbūs Kaunui projektai yra neviešinami ir neaptariami nei su architektais, nei su visuomene. Kol dar nevėlu, reikėtų šį klausimą kuo skubiausiai apsvarstyti ir ieškoti geriausių alternatyvų.

 

Žinoma, ne ką geresnė padėtis ir kitose Kauno upių krantuose.

Pavyzdžiui Neries kairysis krantas išilgai Jonavos gatvės beveik visu ilgiu nemokšiškai užverstas žemėmis. Susidaręs nenatūraliai status šlaitas, apaugęs siaubingais brūzgynais, užkerta bet kam kelią prie vandens.

Ne ką geriau ir ties miesto centru. Kairys Nemuno krantas prieš salą kol kas nejudinamas. Ir ačiū Dievui. Gal bent ten kol kas nebus sugadinta, nes ten dar yra išlikę Kauno, kaip uostamiesčio, ženklų: metalinio špunto krantinė, geležinkelio bėgiai išilgai kranto, uosto kranai (deja, vienas neseniai nugriautas), uosto bokštas, senasis elevatorius ir kita. Tie visi elementai kuria uostamiesčio įvaizdį ir, kuriant Žemutinės Fredos projektus, jie turėtų būti organiškai įjungti.

Nemuno salai dabar ruošiamas detalus, kuriame sprendžiami tik salos kaip parko klausimai. Apie jokį miesto priartinimą prie vandens, kuris ryškiai buvo demonstruotas konkursiniuose darbuose, net nekalbama.

Taigi, darau labai liūdną išvadą, kad Kaunui dvi didingos upės yra tiesiog per didelė našta…

Komentarai

  1. mes nepavydim. tik galvojam, kodel tokie Zapai turi gyventi Silainiu dezese ant Neries kranto? Lai jie grizta i savo Silainius ir niekas ju nelies.

  2. Meninkų kliedesiai. Tegu stato, tuos namus nepavydėkit.

  3. Ką čia bepridursi. Viskas pasakyta. Tik problema, kad tie žmonės, kurių rankose valdžios ir pinigų svertai nesupranta ko čia A. Karalius ir R. Palys nori ? Kas jiems blogai ? Bus statomi namai, bus pelno. Viskas „normaliai“. Koks „miesto priartinimas prie vandens“ ? Kam jį artinti ? Manau, kad čia balsas tyruose. Visuomenė taip toli nuo tokių dalykų, kad ji net nesupranta apie ką čia kalbama. Vilniuje tas pats. Ten tas projektas stūmiamas ne dėl koncepcijos progresyvumo, o todėl, kad statybos firmoms reikia darbo ir pelno. Jiems bet ką paduok, svarbu, kad darbo būtu ir pinigai, kad valdiški. Tada labai gerai vyksta jų „įsisavinimas“…

  4. Matijosaitis tyli, nes virskina naujiena.
    Kausta tyli, nes iesko, pigesniu pijarščikų, kas apsiimtų tą š… gabalą teigiamai pristatyti liaudžiai.
    Archsojuzas tyli, nes neturi kada.

  5. Meras Matijosaitis tyli…vienas meras tyliai nedare, dabar kitas tyliai tvarkosi. nuo vilko ant meskos.6

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Kėdainių tiltas

KONTRAVERSIŠKAS TILTAS GRETA SANTAKOS: Konkursas sulaukė 12 projektų

2017 lapkričio 203 KomentaraiPILOTAS.LT

Kauno savivaldybei nutarus statyti tiltą prie pat Nemuno ir Neries santakos, suorganizuotas atviras architektūrinis konkursas, kuriam pateikta 12 projektų. Nuo antradienio konkursinių projektų ekspoziciją bus

santa_kn_171000_e02_xxx

KAUNO PARKŲ TVARKYMO VAJUS: Pristatomas Santakos parko sutvarkymo projektas

2017 spalio 308 KomentaraiPILOTAS.LT

Kalniečių bei Draugystės parkus intensyviai pertvarkantis bei istorinį Ąžuolyno parką  skandalingai perplanuojantis Kaunas ketina imtis ir dar vienos istorinės viešosios erdvės – Senamiestyje, Nemuno ir

SIKON XXIX

SIKON XXIX MIESTO UPĖ: Architektūros studentų konkursas skelbia pradžią

2017 birželio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Seniausią tradiciją Rytų Europoje turintis Architektūros studentų idėjų konkursas SIKON imasi sunkiai įveikiamos lietuviui temos – upė mieste. Metinis entuziastingų būsimųjų architektų idėjų turnyras nuo

Haus 38

TREČIAS BANDYMAS VILIJAMPOLĖJE: „Telekomo“ pastatą pritaikys loftams ir studijoms

2017 gegužės 44 KomentaraiArtūras Karka

Jei trečias kartas nemeluos, pagaliau patrauklesnį pavidalą įgaus Kauno Varnių g. dar nuo sovietmečio stūksančios masyvaus telekomunikacijų pastato konstrukcijos. PILOTAS.LT žiniomis, nekilnojamojo turto plėtros bendrovė

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

TILTAS PAS RADVILAS: Architektas J.R.Palys Kėdainiams mezga ambicingą legendą

2017 vasario 1015 KomentarųAudrys Karalius

„Tiltas į pagrindinę Kėdainių senamiesčio aikštę – man yra didelis iššūkis. Gal net didžiausias gyvenime. Čia gi Radvilų miestas, vienas pažangiausių ano meto Europoje!“- sako

images_phocagallery_4849_mvrdv_reno_1611_4849_mvrdv_fr_161100_e01_xxx

URBANISTINIAI KALNAI: MVRDV laimėjo architektūros konkursą Prancūzijoje

Neseniai Vilniuje vešėjusio olandų architekto Viny Maaso (Winy Maas) vadovaujama žinoma olandų architektų grupė MVRDV su kolegomis Prancūzijos Reno mieste laimėjo gyvenamojo projekto Ilot de

images_phocagallery_4629_palys_metu_1607__tit_16.07.01_j.r.palys_fkaa

NUOSEKLIAI KAUNOFILIŠKAS://KAUNO METŲ ARCHITEKTU TAPO JURGIS RIMVYDAS PALYS

Kauno architektų cechas, pažymėdamas Liepos 1-ąją – Architektų dieną, išrenka sėkmingiausiai dirbusius kolegas, fiksuoja reikšmingiausius architektūrinius įvykius Kauno krašte. Nepriklausomas architektūros ir kultūros portalas PILOTAS.LT

images_straipsniu_foto_4303_tit_3_ledones

LAIVŲ AVARIJA NERYJE://PAMOKA LAIVYBOS ATEIČIAI AR PRETEKSTAS ISTERIJAI?

Antradienį patvinusia Nerimi plaukiantys ledai nuplėšė ties Baltuoju tiltu žiemai prišvartuotą baržą-restoraną ir grupę laivų bei sukūrė puikią progą parketinei isterijai apie laivavimo beprasmybę, nemokšas

images_phocagallery_4285_avena_laiv_1601_4285_tit3_laivas_avenas_16

MOTORINĖ JACHTA “REI”://DIZAINERIO LUKO AVĖNO INSTRUMENTAS UPĖMS MASAŽUOTI

Jeigu reikėtųrasti temą, kurios garbei perpiltas didžiausias kiekis tuščio vandens,- neabejotinai tai būtų laivyba Lietuvos vidaus vandenyse. Galbūt todėl kiekvienas, net ir menkiausias, konkretus krustelėjimas

images_phocagallery_3995_kaspa_damb_1508_3995_tit-3_arena_nemune famb_15

UPEIVIŲ SOSTINĖS AMNEZIJA:// NEGI KAUNAS VISAI UŽMIRŠ SAVO LAIVYBINĘ KILMĘ?

Dešiniajame Nemuno ir Neries santakos krante kylant grėsmingo aukščio dambai, nerimas dėl tokio statinio logikos, funkcionalumo ir bent kiek padorios dermės su Kauno pilies, senamiesčio

images_phocagallery_3886_Svento Reikalo sala_3886_tit-2_sala okup (92)

ŠVENTO REIKALO SALA:// HUMANITARINĖ OKUPACIJA LIEPOS 1 ATGRĘŽĖ KAUNĄ Į VANDENĮ

Liepos 1-ąją, minint Tarptautinę Architektų dieną, Kaune įvyko humanitarinė okupacija. Grupė architektų ir menininkų užėmė bevardę niekieno salą Neries upėje ir paskelbė salos nepriklausomybę, suteikdami

images_phocagallery_3872_Kauno LAS pas mera__tit-3_santaka statybu

ARCHITEKTAI NEBUVO IŠGIRSTI:// KAUNO MERAS PATENKINTAS STATYBOMIS SANTAKOJE

Kauno architektai, sunerimę dėl sparčių ir miglotų statybų Nemuno ir Neries santakoje, aplankė naująjį miesto merą Visvaldą Matijošaitį, siekdami atkreipti mero ir atsakingų Kauno miesto

images_straipsniu_foto_3849_VDU Butkeviciene_3849_tit-3_Butkeviciene

FATALIŠKAS IŠBANDYMAS KAUNUI:// AR UPĖS BUS IŠTRINTOS IŠ MIESTO IDENTITETO?

Šimtus metų Kaunas buvo laisvas, miesto teises turėjęs miestas, kuriame buvo sklandžiai derinami visų miestiečių interesai. Deja, šiuo metu Kaunas primena didikų valdomą miestą, kur

images_straipsniu_foto_3823_Titulines_tit-A3_15.04.24_krantas Kn fKAA

ŽEMSIURBIAI ATSITRAUKĖ:// STATYBOS KAUNO SANTAKOJE NURIMO, MANEVRAI PRASIDĖJO

Po kelių portalo PILOTAS.LT straipsnių apie akvaurbanistiškai destruktyvias YIT „Kausta“ statybas dešiniajame Nemuno ir Neries santakos krante – pastebimi pirmieji manevravimo ženklai. Žemsiurbė iš Neries

images_phocagallery_3813_skulptura Suomis Vilniuje_3813_tit-I_suomis

SKULPTŪRA „SUOMIS“ IŠKILO VILNIUJE:// KAUNAS NENORI ATSILIKTI

Lietuvoje veikiančių Suomijos įmonių iniciatyva, Vilniuje, Viršuliškių skersgatvyje, greta daugiafunkcinio verslo centro, iškilo 10 metrų aukščio plieninio milžino skulptūra „Suomis“, sukurta skulptoriaus Tado Gutausko ir

images_phocagallery_3806_A_galerija_3806_tit-1_ damba-X

ATVIRAS LAIŠKAS:// YIT „KAUSTA“ VADOVUI K.VANAGUI DĖL STATYBOS KAUNO SANTAKOJE

Ponas YIT „Kausta“ generalinis direktoriau Kęstuti Vanagai, malonu, kad skaitote mūsų portalą PILOTAS.LT ir radote laiko susipažinti su mano rašiniu Parduotas krantas:Kauno santakos ateitis gula

images_phocagallery_3799_R.Palys. Damba_2_3799_tit-3_Palys damba

DVIVEIDIS KAUNAS: KODĖL MIESTAS SUKA NUGARĄ NEMUNUI IR NERIAI?

2015 gegužės 255 KomentaraiRimvydas Palys

Perskaičius "Pilote" straipsnį "Parduotas krantas" apėmė šiurpas. Net ne šiurpas, o baisus įtūžis ir neviltis. Pasirodo Kauną apėmęs kažkoks pragaištingas dviveidiškumas: vieną kalbame, o elgiamės visai

images_phocagallery_3789_Parduotas krantas_3789_tit-3 damba

PARDUOTAS KRANTAS:// KAUNO SANTAKOS ATEITIS GULA Į BETONINĮ MELIORACIJOS GRIOVĮ

Paradinė Kauno deklaracija „atsukti miestą į upes“ kiekvienam, turinčiam bent minimalų supratimą apie realų gyvenimą ant kranto, seniai skambėjo, kaip tuščiavidurė biurokratinė skanduotė. Tačiau šiandien

images_phocagallery_3569_nordi_sleni_1502_3569_nordi_vn_150200_e02_xxx

ŠALIA „IKEA“ KURIASI „NØRDIKA“://2-ASIS PLĖTROS ETAPAS – PER METUS

Vilniuje, Vikingų gatvėje buvusi garažų teritorija keičiasi neatpažįstamai. Čia jau suplanuoti prekybos slėnio „Nørdika“ 2-ojo etapo statybos darbai. Beveik 22.000 m² ploto numatytojo pastato didžiąją

images_straipsniu_foto_3540_Vilnius pasiilgo upes_tit

VILNIUS VĖL PASIILGO UPĖS://TRUMPA AKVAURBANISTINĖS MEILĖS IŠKLOTINĖ

Vilnius pasiilgo upės. Tiesiog ėmė ir vieną dieną visas šis ilgesys ištryško į eterį, užtvindė žiniasklaidą ir net iki LTV „Panoramos“ atvilnijo. Kadangi tai nėra

images_phocagallery_2537_ciuta_neri_1307_2537_ciuta_ti_130700_e01_BRA

ARCHITEKTŪROS PROVERŽIS://3 VARIACIJOS ŠIUOLAIKINIŲ KAUNO VARTŲ TEMA

Bendrovė „Vytauto parkas“ Neries pakrantėje išilgai upės valdo beveik 1,4 ha ploto sklypą, kuriame mato europinio lygio komercinį kompleksą. Kauno architektai Darius Čiuta, Aurimas Valaitis

images_phocagallery_2154_brast_konk_1212_2154_kaust_1v_121200_e01_xxx

„YIT KAUSTA“ KONKURSAS://DAR VIENAS BANDYMAS DEŠINIAJAME SANTAKOS KRANTE

Nemuno ir Neries santakos dešiniajame krante priešais Kauno Senamiestį esančiame 3,4 ha sklype bendrovė „YIT Kausta“ ketina statyti naują gyvenamąjį kvartalą. Neseniai surengtą jo užstatymo

images_pulsas_foto_1337_santa_kn_08.05.00

ŽMOGUS IR APLINKA//PASKELBTAS TRADICINIS KONKURSAS ŽURNALISTAMS

Aplinkos ministerija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga paskelbė tradicinį kūrybinį konkursą žurnalistams „Žmogus ir aplinka“. Konkurso tikslas – skatinti kūrybiškumą ir profesionalumą supažindinant visuomenę su aplinkos

images_phocagallery_1005_pam_pop_JPII_1005_Pop_JPII_tit

KAROLIO ATSIPRAŠYMAS//POPIEŽIAUS JONO PAULIAUS II PAMINKLINIS DESANTAS

„Atleiskite man, kad prieš valią suprantančiųjų, stoviu čia valia valdančiųjų. Atleiskite galingiesiems, nes jie šiandien nesupranta, ką daro…“ Logiškas, Karolio Vojtylos mąstyseną ir gyvenimą atitinkantis

images_phocagallery_484_pamin_popie_1010_pamin_popie_kn101103_kar_ev1

pamin popie 1010 ** PAMINKLAS JONUI PAULIUI II // IŠORINIS PANAŠUMAS YRA, VIDINIO – NE

  Netrukus Kaune iškils paminklas popiežiui Jonui Pauliui II. Monumentui pasirinkta Nemuno ir Neries santakos erdvė, kur pirmasis Lietuvą aplankęs popiežius 1993-ųjų rugsėjį laikė šventas