images_phocagallery_3490_Abramavicius Urbanoje_3490_Abramavicius Urbanoje_tit

BE PAREIGOS PATIKTI://ARCHITEKTŪRINĖS M.ABRAMAVIČIAUS NEBOISIA VERTIKALĖS

Grynosios architektūros turime nedaug. Ekomeninės architektūros beveik neturime iš viso. Gal dėl to, jog laikome ją nerimtu žaidimu? O gal ir dėl to, kad tampame pedantiškai racionalūs ir merkantiliški, jaučiantys pareigą parduoti kiekvieną kontoroje įdarbintą nuosavą minutę. Suprantama, ekomeninė architektūra „neparsiduoda“. Netapo preke. Todėl žavi labiau. Žavi tuo, kad architektūra čia išlaisvinta nuo komercinio santykiavimo. Nuo pareigos patikti…

Nebe pirmus metus stebiu ekomeninius procesus, kurie skleidžia sunkiai paaiškinamą grynąją kūrybos laisvę. Kontrastingai skirtingą kuratorinei-bienalinei šiuolaikinio meno industrijai. Laisvę, grįstą minties taiklumu, kontekstualia klausa, įgyvendinimo paprastumu.

Šitaip akiratyje atsirado Marius Abramavičius Neboisia, nardantis įvairiausiose kūrybinėse erdvėse ir ieškantis saviraiškos, kaip vėjo, o ne kaip lesalo.

Mano galva, įdomiausia yra M.Abramavičiaus Neboisia ekomeninė architektūra – akmens bokštai, kuriuos jis vadina tiesiog „vertikalėmis“. Jų pastatęs Marius yra kelis šimtus: Vilnelėje ties Užupiu (Vilnius), Tibete, Irane, Maroke, Bretanėje, Norvegijoje, Suomijoje ir, žinoma, Gruzijoje. Gruzijoje Mariaus architektūros yra daugiausia. Panašu, kad Gruzijoje Marius ir tapo „architektu“…

M.Abramavičius Neboisia įsimylėjo Gruziją prieš penkeris metus. Ypač – atkampų kalniečių chevsūrų kraštą. Chevsūrija nėra ir nebuvo turistinis regionas. Ji driekiasi pačia Kaukazo kalnagūbrio ketera ir ribojasi su Čečėnija. Chevsūrai gyvena tradicinį, uždarą gyvenimą, civilizacijos blenderis jų neįkanda. Iki šiol laikomasi paprotinės teisės, garbės kodekso ir žodžio. Paprastai atvykėliai čia sutinkami atsargiai, į sandėrius nesiveliama. Ypač griežtai chevsūrai laikosi nuostatos neparduoti svetimiems nei namų, nei žemės.

M.Abramavičius Neboisia sakosi Chevsūrijoje pritapęs. Jaučiąs šičia labai pozityvų magnetizmą ir kūrybines galias. Nuolatos čia praleidžia daug laiko tapydamas kalnuose ir statydamas iš akmenų savo „vertikales“.

Anot Mariaus, Chevsūrijos kalnuose labai daug plokščiai skylančių akmenų – čia žmonės nuo seno stato iš jų namus. Kai kurie jų namai – tikrų tikriausios tvirtovės su bokštais. Ypač išsiskiria Chevsūrijos sostine tituluojamas Šatilis bei Mutso kaimas.

„Chevsūrai meistriškai akmenis suderina tarpusavyje ir šitaip sudeda vieną prie kito, netvirtindami jokiu skiediniu, kad statinio neįmanoma net pajudinti ar praardyti iš apačios. Yra dar išlikusių net viduramžiais statytų bokštų,“- sako M.Abramavičius Neboisia.

Kiekvieno kaimo pakraštyje, gatvės akligatvyje stovi akmeninė šventvietė. Aplink kapinės. Anot menininko, ant kapų yra kraunami kuklūs akmeniniai paminklai. Dažniausiai naudojami kontrastingi balti ir juodi akmenys. Kartais įkomponuojama velionio nuotrauka.

M.Abramavičius Nebosia sakė e-žurnalui PILOTAS.LT, jog nuolat svarstydavo, kodėl kalnuose, dažniausiai – aukščiausiose vietose, perėjose, kai alina nuovargis ir stinga jėgų, taip pat yra statomi akmenų bokštai, lyg savotiški paminklai. Tibetiečiai juos vadina „lhatsi“ (dievų viršūnė) ir stato juos kolektyviai – kiekvienas keliautojas atneša ir įmontuoja į bendrą paminklą kelis savo akmenis. Kaip asmeninę auką ir padėką dievams, sergintiems kelionėje.

Panašūs ritualiniai bokštai kyla ir upių brastose…

Marius sako, kad tie padėkos bokštai upių pakrantėse paskatino jį susimąstyti ir apie Vilnelę. Tikriau – apie Vilniaus herbe atvaizduotą šventą Kristoforą, brendantį per upę. Kuris visai galėtų būti suprastas, kaip simbolinis Užupio gyventojas…

„Prieš kelis metus, panašių minčių apniktas ir pradėjau statyti akmenų vertikales Vilnelėje, šalia savo studijos Užupyje. Ieškojau kaip įgarsinti Vilnelę, kad ji čiurlentų. Horizontalios užtvankos man pasirodė nuobodžios ir neįdomios. Todėl atsirado vertikalės. Visas medžiagas jų statyboms radau Vilnelės dugne,“- sako M.Abramavičius Neboisia.

Mariaus teigimu, – „Niekada ne per vėlu gyventi. Niekada ne per vėlu perbristi į kitą krantą. Niekada ne per vėlu atrasti savo kryptį“.

PARODA SAKARTVELO: ŠINAGULISA!

GRUZIJA: TAI, KO TROKŠTA TAVO ŠIRDIS!

Sausio 9, 18:00, Galeria Urbana (Kauno Architektų namai, Vilniaus g.22)

MARIUS ABRAMAVIČIUS NEBOISIA: TAPYBA. VERTIKALĖS. KINAS. Gruzijos kultūrinio įkaito tapybos paroda su gausia video ir foto medžiaga. Ir ypač – su eko-architektūriniais bokštais, dygstančiais kalnuose, upėse, ant jūros krantų. Autorius parodys ir filmą Besikeiciantis laikas. Aprangos kodas, kaip visada, juodas.

TRUMPAI APIE AUTORIŲ

Marius Abramavičius Neboisia – fotomenininkas, tapytojas, eko-menininkas, video-menininkas, kuratorius, Užupio Respublikos funkcionierius, keliautojas. Dirbo Japonijoje, Tibete, Irane, Indijoje, Nepale, Tailande, Kurilų salose, Turkmėnijoje, Uzbekijoje, Kazachijoje, Tadžikijoje, Turkijoje, Maroke, Kuboje, Norvegijoje ir ypač Gruzijoje.

Lietuvos Fotomenininkų Sąjungos narys (1998). Biologas (1991, VPU). Įsiprasminimo festivalio „Ką tu čia dabar darai" sumanytojas ir koordinatorius. „Užupio meno inkubatoriaus“ tarptautinių kūrybinių projektų vadovas. Meno centrų tinklo Užupis-Kristianija-Hirvitalo koordinatorius. Įvairių meninių ir kūrybinių projektų Lietuvoje, Švedijoje, Gruzijoje, Azerbaidžane ir Prancūzijoje dalyvis. Asociacijos LATGA-A apdovanotas vizualių menų srityje, kaip „metų autorius“, kurio kūriniai dažniausiai naudoti Lietuvoje ir užsienyje (2004).

Surengtos 33 personalinės fotografijos ir 27 personalinės tapybos parodos Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvauta bendrose parodose. Sukurti 3 trumpo metro filmai bei kitų video projektų.

Daugiau informacijos apie Marių Abramavičių Neboisia: www.neboisia.net www.uchplus.org www.umi.lt www.photography.lt

Komentarai

  1. straipsnio autorius neteisus. komentatoriai tuoj irodys pagrindine priezasti, kodel pas mus nera konceptualines architekturos. todel, kad mes esame buki, pikti ir nepatenkinti kitu laime kurti.

  2. cia kai ant sienu rasyti berasciams…taip gamtoj savo nesupratima demonstruot pavadinus viska EKO

  3. ispudingi darbai. ypac kalnuose. esu Vilneleje mates, patiko, bet niekad nezinojau kieno cia darbas.

  4. O kodėl jo slapivardis rusiškas ? Ir kas finansuoja jo keliones ir pragyvenimą ? Bet Vilnelėj jis savo nesąmonių tegul nestato, tegul nekakoja, kaip sakant į Vilnelę. Vilnelė kelis tūkstančius metų teka ir graži pati savyje be jokio „ekomeno“. Geriau tegul išrenka stiklus ir padangas iš Vilnelės, čia tai bus nauda. O tas vertikales šiandien pat įbridęs išardysiu. Atsirado, mat, savivaliautojas, gamtos niokotojas.

Susije straipsniai

Gintaras Česonis

SENOJO TBILISIO TRAUKA: Gintaro Česonio fotoparoda „Laiptai į dangų“ Kaune

2023 balandžio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno fakulteto galerijoje atidaroma menininko, fotografo, VDA Kauno fakulteto Grafikos katedros docento Gintaro Česonio personalinė fotografijų paroda „Laiptai į dangų“. Parodos autorius senuosius Tbilisio senamiesčio

Gintaras Česonis

LAIPTAI Į DANGŲ: Prisiminimais dvelkiantis G.Česonio žvilgsnis į Tbilisio laiptines

2022 birželio 28Be komentarųPILOTAS.LT

Rytoj Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma Gintaro Česonio fotografijų paroda „Laiptai į dangų. Tbilisis 2012–2022“. Prisiminimai apie draugą, bendražygį, mokytoją Arūną Vaitkūną ir jo praradimo kartėlis

Greta Kardi-Kardišiūtė

GAMTA IR MENAS: Parodos „Balansas“ atidarymas VU botanikos sode

2021 rugsėjo 16Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus universiteto botanikos sode rengiamas 16-asis Žemės meno festivalis „Gamta ir Menas”. Paroda suteikia galimybę kūrėjams kurti gamtoje, atrasti ryšį su ja, vystyti dialogą tarp

ERNAUNĪNSNA / ATSIKŪRIMAS / RESTART

ERNAUNĪNSNA / ATSIKŪRIMAS / RESTART: M.Maziliausko intervencija I Forte

2020 lapkričio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Carinės Kauno tvirtovės I-asis fortas vėl tapo meno poligonu. Čia įrengta architekto Manto Maziliausko instaliacija ERNAUNĪNSNA / ATSIKŪRIMAS / RESTART. Prieš tai pirmą ir vienintelį

Jānis Gutāns-Grasis

ŽEMĖS MENAS ŽAGARĖJE: Pirmoji tarptautinė menininkų rezidencija

2020 rugsėjo 7Be komentarųPILOTAS.LT

Žagarės regioniniame parke ir virtualioje erdvėje prasidėjo pirmoji tarptautinė menininkų rezidencija, dedikuojama žemės ir aplinkos menui. Rezidenciją vainikuos sukurtų darbų po atviru dangumi pristatymas bei

Ingenhoven Architects

ŽEMĖS MENAS MIESTE: Vokiečiai augina didžiausią Europos žaliąjį fasadą

2020 birželio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Diuseldorfe ką tik pabaigtas įgyvendinti įspūdingas didžiausio Europos žaliojo fasado projektas, kurį sukurti įkvėpė žemės menas. Pačiame šio Vokietijos miesto centre stūksančio žaliojo architektūros vietoženklio  eksterjero

Kjerringøy žemės meno bienalė

ŽEMĖS MENAS NORVEGIJOJE: Atrenkami menininkai 2021 m. Kjerringøy bienalei

2020 gegužės 12Be komentarųPILOTAS.LT

Menininkai iš Baltijos ir Šiaurės šalių bei visų Arkties regionų yra kviečiami teikti paraiškas bei pritaikyti konkrečiai vietai skirtus žemės meno projektus. Kjerringøy žemės meno

Kęstutis Lanauskas

ŽEMĖS MENAS BABTYNE: K.Lanausko kolektyvas vėl parodė pavyzdį

2019 rugpjūčio 23Be komentarųRasytojas

Rugpjūtį į Lietuvą tradiciškai renkasi įvairių šalių žemės meno kūrėjai – čia vyksta tarptautinis žemės meno festivalis „Land Art“. Šių metų festivalio lankytojų simpatijas vėl

Land Art 2019

LAND ART 2019: Babtyno-Žemaitkiemio dvaro sodyboje pluša 7 menininkų komandos

2019 rugpjūčio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Iš kelerius metus žemės meną aktyviai propagavusios Istorinės Raudondvario dvaro sodybos pastaruoju metu „estafetę“ perėmė Babtyno-Žemaitkiemio dvaro sodyba, taip pat įsikūrusi Kauno rajone. Nuo vakar

Ryšiai

MENO IR GAMTOS RYŠIAI: 14-oji paroda VU Botanikos sode

2018 rugsėjo 17Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus universiteto Botanikos sode, Kairėnuose veikia tarptautinė Žemės ir Aplinkos meno paroda „Ryšiai“. Meno projektas „Gamta ir Menas“ čia vykdomas nuo 2003-ųjų. VU Botanikos sode (Kairėnų

Keti Matabeli

BE DROBĖS IR DAŽŲ: K.Matabeli variacijos Gruzijos istorijos tema

2017 spalio 30Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune, Gruzijos meno ir skonio namuose ką tik atidaryta garsios šios šalies menininkės Keti Matabeli paveikslų paroda „Gruzijos istorija. Variacijos“. Savituose kūriniuose autorė atskleidžia Shota

Pokalbiai su gamta III

POKALBIAI SU GAMTA: Kūrybinių dirbtuvių parodos atidarymas Plungėje

2017 spalio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Pastaruoju metu intensyviai diskutuojant viešųjų erdvių sutvarkymo klausimais, reprezentacinių aikščių bei skverų monumentams skiriamas ypatingas dėmesys. VšĮ „Vandens bokštas“ Plungėje pristato parodą vizualizacijų, kurios savotiškai

Gruzija

SAPNUOJU GRUZIJĄ: Jautrus gruzinų poezijos ir muzikos vakaras Kaune

2017 gegužės 10Be komentarųPILOTAS.LT

Jau antri metai Kaune veikiantys Gruzijos meno ir skonio namai kviečia visus pažinti ir atrasti Gruziją, jos meno ir skonio pasaulius. Kartu su poezijos klubu

samha_gr_170100_e01_xxx

SPĖJANT ATEITĮ: Gruzijos šiuolaikinio meno paroda Klaipėdoje

2017 sausio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras Lietuvos kultūros sostinės metus pradeda Gruzijos šiuolaikinio meno paroda „Spying Future / Spėjant ateitį“. Jos kūriniuose susiduria realybė ir fikcija, išgalvotos

images_phocagallery_4703_raudo_park_1608_4703_zemes_ra_160800_e01_bra

ARCHITEKTŪRA, GAMTA IR MENAS://3-OJI ŽEMĖS MENININKŲ SUEIGA RAUDONDVARYJE

2016 rugpjūčio 231 KomentarasRasytojas

Istorinės Raudondvario dvaro sodybos parkas kas dvejus metus savaitei tampa ekologiško meno dirbtuvėmis. Jame vykstantis tarptautinis žemės meno festivalis „Land Art Raudondvaris“ jau 3-ąjį kartą

images_phocagallery_4695_ekome_olan_1608_4695_ekom_ny_160800_e05

EKOMENIŠKI RITUALAI://ODĖ SAULEI IR HORIZONTUI PAKRANTĖS SEKLUMOJE

Saulei pagerbti skirtus statinius žmonės kuria nuo seno. Bene garsiausias iš tokių naujųjų objektų Lietuvoje – 1995 metais architekto Ričardo Krištapavičius ir Liberto Klimkos ant

images_phocagallery_4683_zemes_mena_1608_4683_zemes_me_160800_e01_xxx

ŽEMĖS MENAS 2016://Į RAUDONDVARĮ KVIEČIA TREČIASIS TARPTAUTINIS FESTIVALIS

2016 rugpjūčio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Raudondvaryje jau trečią kartą po atviru dangumi veiks improvizuotos Žemės meno dirbtuvės, kurių darbai aplinką praturtins meniniais akcentais. Čia rengiamas tarptautinis žemės meno festivalis „Land

images_pulsas_foto_4576_moroz_fo_160600_e01_xxx

DĖL GARBĖS GRUZINIŠKAI://A.MOROZOVO PARODA APIE TŪKSTANTMETĘ KAIMELIO TRADICIJĄ

Kaune atidaroma jaunosios kartos fotožurnalisto Artūro Morozovo fotografijų paroda „Lelo Burti. Mūšis dėl 16 kg. garbės“. Paroda pasakoja apie Gruzijos kaimelio Šuchučio tūkstantmetę tradiciją –

images_phocagallery_4229_kaled_eglu_1512_4229_eglut_e04_xxx

KALĖDINĖ EKOLOGIJA://KALĖDINĖS EGLĖS IR ŠILUMAI, IR BARUI, IR MOKINIAMS

Artėjant Šv. Kalėdoms, įvairūs pasaulio miestai puikuojasi savo Kalėdinių eglių grožiu ar išskirtinumu. Pastaraisiais metais miestų Kalėdinės eglės visgi dažnai yra greičiau šiuolaikinio meno ar

images_pulsas_foto_3852_uzgru_kn_080812_e01_bra

TBILISIUI REIKIA PAGALBOS://RENGIAMAS PARAMOS KONCERTAS

Birželio 13 dieną Gruzijos sostinę Tbilisį ištiko tragedija – liūčių stichija nusiaubė miestą bei aplinkinius rajonus. Žuvo daugiau nei 60 žmonių, o dar per 250

images_phocagallery_3490_Abramavicius Urbanoje_3490_Abramavicius Urbanoje_tit

BE PAREIGOS PATIKTI://ARCHITEKTŪRINĖS M.ABRAMAVIČIAUS NEBOISIA VERTIKALĖS

Grynosios architektūros turime nedaug. Ekomeninės architektūros beveik neturime iš viso. Gal dėl to, jog laikome ją nerimtu žaidimu? O gal ir dėl to, kad tampame

images_phocagallery_3208_raudo_zeme_1408_3208_zemes_kn_140810_e09_BRA

LAND ART 2014 RAUDONDVARIS://11 NAUJŲ ŽEMĖS MENO INSTALIACIJŲ PAKAUNĖJE

2014 rugpjūčio 11Be komentarųRasytojas

1-oji vieta, K.Lanauskas, L.Šiupšinskas   ©pilotas.lt Raudondvaryje savaitgalį baigėsi žemės meno festivalis, kuriame dalyvavo įvairių šalių menininkai. Geriausiu festivalio „Land Art 2014 Raudondvaris“ darbu lankytojai išrinko

images_pulsas_foto_3196_meska_ra_120800_e01_BRA

ŽEMĖS MENAS RAUDONDVARYJE://KURIAMA 12 NAUJŲ OBJEKTŲ

Raudondvario dvaro parke 24 menininkai iš įvairių pasaulio šalių renkasi į kūrybinę stovyklą. Antrą kartą Raudondvaryje rengiamas žemės meno festivalis „Land Art Raudondvaris“ turėtų dar

images_pulsas_foto_2788_emali_GR_131200_e02_xxx

CLOISSONE IŠ GRUZIJOS://GRUZINŲ EMALIO MENO PARODA VILNIUJE

Vilniaus galerijoje „Meno niša“ atidaroma gruzinų emalio meno paroda „Cloissone iš Gruzijos“. Bendradarbiaujant su galerija „Ornament” iš Gruzijos, pristatoma per 100 emalio meno kūrinių, atliktų

images_phocagallery_2740_unstu_gruz_1311_2740_unstu_GR_1311_e02_xxx

REPREZENTACIJA GRUZINIŠKAI://VAKARIETIŠKI ORO VARTAI SU ŠVYTURIU

Prieš porą metų PILOTAS.LT rašė apie žinomos olandų architektūrinės kompanijos „UN Studio“ parengtą šiuolaikišką Kutaisio tarptautinio oro uosto projektą. Pastarasis Karaliaus Dovydo Statytojo vardo Gruzijos