images_straipsniu_foto_2963_tit_Neringa

NERINGAI (NE)REIKIA KIRPTIS://ŽMOGAUS IR GAMTOS PUSIAUSVYROS PAIEŠKOS NELENGVOS

Pa­va­sa­rio dvelks­mas ne­ju­čia pra­skaid­ri­na kas­die­ny­bę ir pri­ver­čia po pil­kos žie­mos pa­žiū­rė­ti į veid­ro­dį, at­si­nau­jin­ti ir įkvėp­ti gai­vaus oro. Ta­čiau Lie­tu­vo­je gy­ve­na to­kia vi­sų la­bai my­li­ma ir die­vi­na­ma pa­ne­lė Ne­rin­ga, ku­ri ne­be­pa­me­na, ka­da at­ėjus pa­va­sa­riui tu­rė­jo pro­gą džiaug­tis nau­ja iš­vaiz­da. Kas­met ji ma­to sa­ve veid­ro­dy­je il­gais su­si­tar­šiu­siais plau­kais ir dai­ro­si šu­kų. Jų ne­ra­du­si pa­ne­ria pirš­tus į gar­ba­nas, ir il­gi na­gai strin­ga ties kiek­vie­nu sruo­gų tu­mu­lu.

„Ap­še­pu­si kaip ur­vi­nis žmo­gus“, – su­niur­na Ne­rin­ga. Bet žmo­nės jau taip se­niai ją to­kią ma­to, kad nė ne­beį­si­vaiz­duo­ja jos dai­liai su­pin­to­mis ka­so­mis ir su pra­ncū­ziš­ku ma­ni­kiū­ru. To­dėl kai vie­ną die­ną Ne­rin­gos glo­bė­jai nu­ta­rė pa­ga­liau ją nu­ves­ti į kir­pyk­lą, ki­lo di­džiu­lis triukš­mas. Jei­gu tu­rė­tų žmo­giš­ką pa­vi­da­lą, Ne­rin­ga bū­tų su­pras­ta ir iš­girs­ta – juk kiek­vie­na mo­te­ris no­ri at­ro­dy­ti gra­žiai bei tvar­kin­gai. Ta­čiau ši Ne­rin­ga – ypa­tin­ga. Ji – mil­ži­nė, at­si­gu­lu­si tarp Kur­šių ma­rių ir Bal­ti­jos jū­ros. Jos plau­kai – miš­kai, an­ta­kiai – krū­my­nai, na­gai – ka­dai­se šva­rios bu­vu­sios pie­vos.

Ne­se­niai Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­ja pra­dė­jo vyk­dy­ti di­džiu­lę miš­kot­var­kos prog­ra­mą, pa­gal ku­rią jau ker­ta­mi pu­sia­sa­lio me­dy­nai, ir ši veik­la su­lau­kia vis di­des­nio ne­igia­mo at­gar­sio. Esą pra­žū­tin­ga ir van­da­liš­ka kirs­ti su­au­gu­sius me­dy­nus, ku­riuos žmo­nės sa­vo grub­lė­to­mis ran­ko­mis so­di­no. Stab­dė ke­liau­jan­tį ir kai­mus lai­do­jan­tį smė­lį. Kuo dau­giau Ne­rin­gos sruo­gų krin­ta ant kir­pyk­los grin­dų, tuo di­des­nis žmo­nių pa­si­pik­ti­ni­mas ky­la. Miš­kų kir­ti­mų ne­pa­tei­si­na ir vie­tos gy­ven­to­jai.

Ne­at­si­tik­ti­nai pa­si­rin­kau Ne­rin­gos-mer­gi­nos ale­go­ri­ją. Pa­žvel­ki­me į Ne­rin­gą ne kaip į ne­gy­vą daik­tą, gam­tos mau­zo­lie­jų, tvos­kian­tį naf­ta­li­nu, o kaip į gy­vą or­ga­niz­mą, ku­ris pa­sta­ruo­sius šimt­me­čius pats sa­vai­me ne­eg­zis­ta­vo, jį nuo­lat kei­tė ir kū­rė žmo­nės. Tuo Kur­šių ne­ri­ja ir yra iš­skir­ti­nė, ji – gam­tos ir žmo­nių kū­ri­nys.

Ka­dai­se Kur­šių ne­ri­ja aps­kri­tai bu­vo tik smė­lė­ta juo­sta su smil­čių aud­ro­mis. Ta­čiau na­tū­ra­liai su­si­for­ma­vus miš­ku ap­žė­lu­sioms par­abo­li­nėms ko­poms, ėmė ras­tis vis įvai­res­nė gy­vy­bė. Miš­kai glau­dė žvė­ris, sir­pi­no uo­gas, sau­go­jo nuo smil­čių, to­dėl prie­globs­tį ra­do ir žmo­nės.

Ir žmo­nės su­nai­ki­no tą gam­tos su­kur­tą oa­zę, ma­siš­kai iš­kirs­da­mi me­dy­nus, ypač per Sep­ty­ne­rių me­tų ka­rą XVIII am­žiu­je. Ta­da pra­si­dė­jo di­džio­sios blo­gy­bės: smė­lio pus­ty­mas ir nuo­la­ti­nė žmo­nių ko­va su juo.

XIX am­žiaus pa­bai­go­je im­ta at­so­din­ti miš­kus, pra­dė­tas for­muo­ti ap­sau­gi­nis ko­pa­gūb­ris, ne­lei­džian­tis va­ka­rų vė­jams tvin­dy­ti pu­sia­sa­lio gi­lu­mos smė­lio jū­ra. Ne­rin­gą XIX am­žiaus pa­bai­go­je tvar­kė ne di­le­tan­tai, o pro­fe­sio­na­lūs to me­to kraš­to­vaiz­džio „di­zai­ne­riai“ ir „vi­za­žis­tai“.

Vo­kie­čiai sis­te­min­gai ir me­to­diš­kai ap­žel­di­no di­džią­sias ko­pas kal­na­pu­šė­mis. Šie ne­aukš­ti, bet la­bai tan­kūs me­džiai yra at­vež­ti­niai, jie bu­vo nau­do­ja­mi tik kaip na­tū­ra­li ko­pas tvir­ti­nan­ti „tech­ni­nė prie­mo­nė“. Dėl es­te­ti­kos bu­vo nu­ma­ty­ta spyg­liuo­čių me­dy­nus pa­įvai­rin­ti la­puo­čiais.

Tik Ne­rin­ga ne­bu­vo pa­si­ren­gu­si dviem pa­sau­li­niams ka­rams, kaip ir ją dai­li­nę gam­tos di­zai­ne­riai. Po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro su­dė­tin­gi ir pre­ci­ziš­ki miš­ki­nin­kys­tės dar­bai dar bu­vo tę­sia­mi vo­kie­čių, ta­čiau po An­tro­jo ne­be­li­ko dar­bų tęs­ti­nu­mo. Ne­rin­ga par­au­do­na­vo nuo so­vie­ti­nio men­ta­li­te­to pud­ros ir bu­vo pri­vers­ta iš­ti­sus de­šimt­me­čius sė­dė­ti vi­za­žis­to kė­dė­je.

Mat po­ka­rio miš­ki­nin­kai ne­be­tu­rė­jo pro­gos su­si­pa­žin­ti su vo­kiš­ka me­džia­ga. Nie­kas ne­be­ži­no­jo, ką Kur­šių ne­ri­jos kraš­to­vaiz­džio stat­ke­vi­čiai bu­vo su­ma­nę, ko­kie bu­vo jų at­ei­ties pla­nai, ko­kio re­zul­ta­to ti­kė­ta­si. To­dėl im­ta bea­to­dai­riš­kai Ne­rin­gai au­gin­ti plau­kus. So­din­ti miš­kus. Tar­si jie sa­vai­me yra pri­va­lo­mas at­ri­bu­tas.

Bu­vo pa­mirš­tas vie­nas pa­pras­tas da­ly­kas: il­gai ne­ker­pa­mų plau­kų ga­liu­kai ša­ko­ja­si ir at­ro­do ne­beg­ra­žiai. Taip na­tū­ra­lios Kur­šių ne­ri­jos pa­lvės ta­po men­ka­ver­čiais krū­my­nais apau­gu­siais plo­tais. Prieš de­šimt­me­čius so­din­tos kal­na­pu­šės pa­se­no, ėmė džiū­ti ir vir­to sau­so­mis par­ako sta­ti­nė­mis.

Tas eks­tre­ma­lus ma­kia­žas, kai tik au­gi­na­ma, so­di­na­ma, bet ne­ko­re­guo­ja­ma, Ne­rin­gą ir pa­ver­tė lau­ki­ne mo­te­ri­mi, pa­mir­šu­sia ele­men­ta­rią de­pi­lia­ci­ją. Ir žmo­nės prie to­kios pri­pra­to, to­dėl da­bar už šir­dies grie­bia­si dėl kiek­vie­no ant že­mės nu­kri­tu­sio plau­ko.

O ne­ver­tė­tų taip rea­guo­ti. Per­nai ru­de­nį pra­dė­tas vyk­dy­ti pu­sia­sa­lio miš­kot­var­kos pla­nas yra de­šimt­me­čio dar­bas, juo no­ri­ma ne su­bjau­ro­ti Ne­rin­gą, o iš­tai­sy­ti so­viet­me­čio stag­na­ci­jos klai­das.

Ne­rin­gai tie­siog rei­kė­jo kir­pyk­los. Juk ne ap­še­pu­sia ja ža­vė­jo­si XIX am­žiaus pa­bai­gos žmo­nės. Ne brūz­gy­nais ir šer­nų la­bi­rin­tais ta­pę kal­na­pu­šy­nai, o gam­tos di­dy­bė, erd­vės pri­ver­tė pa­ni­kos apim­tą bėg­ti pir­mą kar­tą ko­po­se ne­ri­jo­je ap­si­lan­kiu­sį ra­šy­to­ją Tho­mą Man­ną.

Rei­kia su­vok­ti, kad smė­lio pus­ty­mas ir ke­liau­jan­čių ko­pų pra­keiks­mas Kur­šių ne­ri­jai ne­beg­re­sia. Gre­sia kas ki­ta: pra­ras­ti tai, kas ir bu­vo va­di­na­ma Šiau­rės Sa­cha­ra, Bal­ti­jos Ka­ra­ku­mais ar ro­jaus prie­an­giu. Ne­rin­ga nie­ka­da ne­bu­vo „O lia lia pu­py­tė“. Bet ne­bu­vo ir val­ka­ta. Kur­šių ne­ri­ja bu­vo Fa­ta Mor­ga­na, mis­tiš­ka ir epi­nė vie­ta, ku­riai net su­teik­tas žmo­giš­ka­sis le­gen­dų he­ro­jės var­das.

Straipsnis publikuojamas LZINIOS.LT sutikus.

Viršelio nuotrauka: Džiugas Karalius

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

nerin_lt_070500_e01_bra

3 NAUJOS KULTŪROS SOSTINĖS: Trakai, Neringa, Alytus

2018 liepos 17Be komentarųPILOTAS.LT

Išrinktos 3 naujos Lietuvos kultūros sostinės – Trakų rajono, Neringos ir Alytaus miesto savivaldybės. Šios savivaldybės kultūros sostinėmis bus 2020, 2021 ir 2022 metais. Kaip

V.Butyrinas

NERINGOS MERO PREMIJA: Laukiama fotomenininkų paraiškų

2018 birželio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Neringos savivaldybė priima paraiškas 2018-ųjų Mero premijai gauti. Premija skiriama fotomenininkui ar fotografijos kūrėjui už Kuršių nerijai dedikuotą reikšmingą kūrinį ar kūrinių ciklą. Paraiškas Neringos

Šv. Jurgio bažnyčia

RESTAURACINIAI ATRADIMAI: Kauno Šv. Jurgio bažnyčios zakristijoje – unikali sieninė tapyba

2018 gegužės 171 KomentarasPILOTAS.LT

Jau 9 metus į priekį etapais juda Kauno Bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios pastatų komplekso tvarkybos darbai. Restauruojant senąją bažnyčios zakristiją, ką tik

Heritas

NAUJAS POŽIŪRIS Į PAVELDĄ: 1-oji tarptautinė kultūros paveldo tvarkybos ir technologijų paroda

2018 gegužės 16Be komentarųPILOTAS.LT

Paroda „Heritas“ siūlo naują žvilgsnį į kultūros paveldą, jo tvarkybą, problematiką ir informaciją apie šią sferą. Jos tikslas – po vienu stogu suburti kultūros paveldo

Vilniaus rotušė

PAVELDAS IR VIEŠA KOMUNIKACIJA: Tarptautinis seminaras Vilniaus rotušėje

2018 gegužės 15Be komentarųPILOTAS.LT

Flamandų regiono vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra rengia seminarą, skirtą urbanistiniam paveldui ir viešai komunikacijai. Pagrindinis seminaro pranešėjas – Flandrijos vyriausiasis

R.Mikulionis

DU PROJEKTAI NERINGOJE: Architektūros ekspertai ir džiaugėsi, ir kritikavo

2018 balandžio 268 KomentaraiPILOTAS.LT

Klaipėdos regioninė architektūros taryba (RAT) neseniai išnagrinėjo 2 projektinius pasiūlymus Kuršių nerijai. Ryčio Mikulionio architektūros studijos „Plazma“ poilsio paskirties pastatų su gyvenamosiomis patalpomis statybos projektas

Miškas

SKELBIAMAS NACIONALINIS MIŠKASODIS: Sužaliuos ąžuolų giraitės ir 100 ha miško

2018 balandžio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvoje skelbiamas nacionalinis miškasodis. Paskutinį balandžio šeštadienį organizuojamas renginys yra skirtas valstybės atkūrimo šimtmečiui, o jo metu bus pasodintos kelios ąžuolų giraitės ir net 100

Jurgis Gečys

ARCHITEKTŪRINĖ SIMBIOZĖ: Vizionieriški A.Ambrazevičiūtės ir J.Gečio identitetai

2018 balandžio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Bene progresyviausioje Kaune POST galerijoje svečiuosis vizionieriška architektūra – architektūros paroda „Architektūrinė Simbiozė. Tarp Žmogaus ir Gamtos“. Vienos architektūros absolventų Aistės Ambrazevičiūtės ir Jurgio Gečio

Kazbėjų tiltas

UŽSTOJO VISUOMENĖ: Nugriauti planuotam tiltui suteikta teisinė apsauga

2018 balandžio 111 KomentarasPILOTAS.LT

Visuomenės iniciatyva gali jei ne išsaugoti kultūros vertybę, tai bent apginti nuo visiško sunaikinimo bei užtikrinti jos teisinę apsaugą. Prie Kultūros paveldo departamento veikianti pirmoji

Sengirė

ODĖ LIETUVIŠKAI SENGIREI: M.Survilos dokumentinis filmas renka pilnas sales

2018 balandžio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Net 12 metų Mindaugo Survilos kurtas dokumentinis filmas „Sengirė“ netikėtai tapo vienu laukiamiausių šių metų lietuvišku filmu. Tai vizualiai įtaigi odė lietuviškai sengirei bei itin

miska_fr_e05_xxxjpg

ATGAL Į GAMTĄ: Paryžius planuoja užveisti 1.350 ha mišką

2018 kovo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš kelis dešimtmečius Paryžius urbanistikoje padarė tikrą perversmą – dangoraižius vietoje miesto centro pradėjo statyti jo pakraštyje įkurdintame Defanso verslo rajone (pranc. La Défense). Ambicingą

Neringa

NERINGOS MENO STIPENDIJA: Laukiama kūrėjų paraiškų

2018 vasario 7Be komentarųPILOTAS.LT

Neringos savivaldybės taryba kartu su Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija Lietuvos menininkus pakvietė teikti paraiškas Neringos savivaldybės meno stipendijos konkursui. 8 kartą skiriamą stipendiją

Juodkrantės uostas

JUODKRANTĖS UOSTAS VIS REALESNIS: Pritarta projektiniams pasiūlymams

2018 vasario 5Be komentarųPILOTAS.LT

Neringos savivaldybė keleivinių laivų ir turistinių jachtų uostą Juodkrantėje pradėjo planuoti dar prieš 10-metį. G.Janulytės-Bernotienės studijos parengtiems šio uosto projektiniams pasiūlymams ką tik pritarė Neringos

Kačerginės piliakalnis

NEŽINOMAS PAVELDAS: Knygos apie baltų piliakalnius pristatymas

2018 sausio 31Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuva – piliakalnių kraštas. Tai daugiau nei archeologiniai objektai. Tai dalis lietuvių istorinės savasties, kuri atsispindi ir folklore, literatūroje, dailėje. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

Nidos švyturys

SENASIS NIDOS ŠVYTURYS: Nustatyta vieta ant Urbo kalno

2018 sausio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Jau ne vienerius metus netyla diskusijos, kur galėjo tiksliai stovėti pirmasis Nidos švyturys, Prūsijos karaliaus potvarkiu ant Urbo kalno pastatytas 1873 metais. Praėjusių metų pabaigoje

Plazma

PRITRŪKO TRADICIŠKUMO: Projektiniams pasiūlymams Juodkrantėje nepritarta

2018 sausio 91 KomentarasPILOTAS.LT

Neseniai skelbėme, kad Klaipėdos regioninė architektūros taryba (RAT) teigiamai įvertino sveikatingumo ir poilsio komplekso „Auksinės kopos“ Nidoje projekto idėją (arch. „Do Architects“). Apsvarstyti Ryčio Mikulionio

Auksinės kopos

KLAIPĖDOS RAT: „Do Architects“ architektūrinė idėja Nidoje – plėtotina

2018 sausio 85 KomentaraiPILOTAS.LT

Pradėjusi veikti Klaipėdos regioninė architektūros taryba (RAT) apsvarstė architektės Andrės Baldišiūtės kolektyvo Nidoje projektuojamo sveikatingumo ir poilsio komplekso „Auksinės kopos“ architektūrinę išraišką bei tipologiją. Taryba

Sengirė

LIETUVIŠKOS SENGIRĖS POEZIJA: M.Survilos dokumentinį filmą olandai sutiko ovacijomis

2017 lapkričio 291 KomentarasPILOTAS.LT

Olandijoje neseniai baigėsi 30-asis Amsterdamo tarptautinis dokumentinių filmų festivalis (IDFA). Lietuvai jame atstovavusį režisieriaus Mindaugo Survilos dokumentinį filmą „Sengirė“ didžiausio pasaulyje dokumentinio festivalio žiūrovai sutiko

Malūnas

ŠIAURĖS SPARNAI: Intriguojantis Pasvalio krašto paveldas

2017 lapkričio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Pasvalio krašto muziejus kartu su partneriais siekia aktualizuoti Pasvalio krašto vėjo malūnų istorinį paveldą. Rytoj šia tema Pasvalyje rengiama konferencija, diskusija ir paroda. Muziejus kartu

Neringos istorija

GYVOJI ISTORIJA: Alternatyvi istorinė paroda Nidoje

2017 lapkričio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Neringiškiai įgyvendina mikroistorijomis grįstą alternatyvaus muziejaus projektą. Jau antrąjį kartą čia duris atvers paroda, kurios eksponatai – neringiškių bei Kuršių nerijai neabejingų žmonių sunešti įvairūs

Nidos švyturys

SAUGOS NIDOS SIMBOLĮ: Švyturio kompleksą priėmė į kultūros vertybių sąrašą

2017 spalio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros vertybių registrą ką tik įtrauktas naujas objektas – Nidos švyturys. Per 29 metrų aukščio statinys yra vienas didžiausių ir svarbiausių švyturių Lietuvos pajūryje ir

Rūdiškės

TRAKŲ RAJONAS ATSINAUJINA: Nauja rekreacinė erdvė, skveras, Rūdiškių projektas

2017 rugsėjo 20Be komentarųPILOTAS.LT

Trakų rajonas atsinaujina. Trakų miškų urėdijoje ką tik atidarytas Trakų krašto miškų parkas, o pačiuose Trakuose – įrengtos 2 viešosios erdvės, atnaujintas futbolo stadionas. Vis

Nelegali statyba

KURŠIŲ NERIJOS STATYBOS: Kultūros paveldo departamentas pozicijos nešvelnina

2017 rugsėjo 8Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš 3 metus Vyriausybės sudaryta darbo grupė išvadose pasiūlė Aplinkos ministerijai nagrinėti galimybes keisti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, siekiant sudaryti prielaidas taikos sutartims

Kalnaberžės dvaras

KALNABERŽĖS DVARO SUGRĮŽIMAS: Pradedamas tvarkyti iš politiko perimtas dvaras

2017 rugpjūčio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Imamas gaivinti užmirštas Kėdainių rajono kultūros paveldo objektas – Kalnaberžės dvaro sodyba. Panevėžio apygardos teismo sprendimu ir Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo nutartimi apleisti ir neprižiūrimi

staty_vn_170600_e01_xxx

STABDOMOS STATYBOS ŽVĖRYNE: Statybos leidimas medinuko vietoje – neteisėtas

2017 birželio 61 KomentarasPILOTAS.LT

Išskirtinėje Vilniaus vietoje prie Neries dar visai neseniai stovėjo XX amžiaus pradžią menantis medinis dvarelis – buvusi generalgubernatoriaus vasaros rezidencija. Bendrovė „VIA Sportas“, ciniškai nugriovusi