images_straipsniu_foto_2963_tit_Neringa

NERINGAI (NE)REIKIA KIRPTIS://ŽMOGAUS IR GAMTOS PUSIAUSVYROS PAIEŠKOS NELENGVOS

Pa­va­sa­rio dvelks­mas ne­ju­čia pra­skaid­ri­na kas­die­ny­bę ir pri­ver­čia po pil­kos žie­mos pa­žiū­rė­ti į veid­ro­dį, at­si­nau­jin­ti ir įkvėp­ti gai­vaus oro. Ta­čiau Lie­tu­vo­je gy­ve­na to­kia vi­sų la­bai my­li­ma ir die­vi­na­ma pa­ne­lė Ne­rin­ga, ku­ri ne­be­pa­me­na, ka­da at­ėjus pa­va­sa­riui tu­rė­jo pro­gą džiaug­tis nau­ja iš­vaiz­da. Kas­met ji ma­to sa­ve veid­ro­dy­je il­gais su­si­tar­šiu­siais plau­kais ir dai­ro­si šu­kų. Jų ne­ra­du­si pa­ne­ria pirš­tus į gar­ba­nas, ir il­gi na­gai strin­ga ties kiek­vie­nu sruo­gų tu­mu­lu.

„Ap­še­pu­si kaip ur­vi­nis žmo­gus“, – su­niur­na Ne­rin­ga. Bet žmo­nės jau taip se­niai ją to­kią ma­to, kad nė ne­beį­si­vaiz­duo­ja jos dai­liai su­pin­to­mis ka­so­mis ir su pra­ncū­ziš­ku ma­ni­kiū­ru. To­dėl kai vie­ną die­ną Ne­rin­gos glo­bė­jai nu­ta­rė pa­ga­liau ją nu­ves­ti į kir­pyk­lą, ki­lo di­džiu­lis triukš­mas. Jei­gu tu­rė­tų žmo­giš­ką pa­vi­da­lą, Ne­rin­ga bū­tų su­pras­ta ir iš­girs­ta – juk kiek­vie­na mo­te­ris no­ri at­ro­dy­ti gra­žiai bei tvar­kin­gai. Ta­čiau ši Ne­rin­ga – ypa­tin­ga. Ji – mil­ži­nė, at­si­gu­lu­si tarp Kur­šių ma­rių ir Bal­ti­jos jū­ros. Jos plau­kai – miš­kai, an­ta­kiai – krū­my­nai, na­gai – ka­dai­se šva­rios bu­vu­sios pie­vos.

Ne­se­niai Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­ja pra­dė­jo vyk­dy­ti di­džiu­lę miš­kot­var­kos prog­ra­mą, pa­gal ku­rią jau ker­ta­mi pu­sia­sa­lio me­dy­nai, ir ši veik­la su­lau­kia vis di­des­nio ne­igia­mo at­gar­sio. Esą pra­žū­tin­ga ir van­da­liš­ka kirs­ti su­au­gu­sius me­dy­nus, ku­riuos žmo­nės sa­vo grub­lė­to­mis ran­ko­mis so­di­no. Stab­dė ke­liau­jan­tį ir kai­mus lai­do­jan­tį smė­lį. Kuo dau­giau Ne­rin­gos sruo­gų krin­ta ant kir­pyk­los grin­dų, tuo di­des­nis žmo­nių pa­si­pik­ti­ni­mas ky­la. Miš­kų kir­ti­mų ne­pa­tei­si­na ir vie­tos gy­ven­to­jai.

Ne­at­si­tik­ti­nai pa­si­rin­kau Ne­rin­gos-mer­gi­nos ale­go­ri­ją. Pa­žvel­ki­me į Ne­rin­gą ne kaip į ne­gy­vą daik­tą, gam­tos mau­zo­lie­jų, tvos­kian­tį naf­ta­li­nu, o kaip į gy­vą or­ga­niz­mą, ku­ris pa­sta­ruo­sius šimt­me­čius pats sa­vai­me ne­eg­zis­ta­vo, jį nuo­lat kei­tė ir kū­rė žmo­nės. Tuo Kur­šių ne­ri­ja ir yra iš­skir­ti­nė, ji – gam­tos ir žmo­nių kū­ri­nys.

Ka­dai­se Kur­šių ne­ri­ja aps­kri­tai bu­vo tik smė­lė­ta juo­sta su smil­čių aud­ro­mis. Ta­čiau na­tū­ra­liai su­si­for­ma­vus miš­ku ap­žė­lu­sioms par­abo­li­nėms ko­poms, ėmė ras­tis vis įvai­res­nė gy­vy­bė. Miš­kai glau­dė žvė­ris, sir­pi­no uo­gas, sau­go­jo nuo smil­čių, to­dėl prie­globs­tį ra­do ir žmo­nės.

Ir žmo­nės su­nai­ki­no tą gam­tos su­kur­tą oa­zę, ma­siš­kai iš­kirs­da­mi me­dy­nus, ypač per Sep­ty­ne­rių me­tų ka­rą XVIII am­žiu­je. Ta­da pra­si­dė­jo di­džio­sios blo­gy­bės: smė­lio pus­ty­mas ir nuo­la­ti­nė žmo­nių ko­va su juo.

XIX am­žiaus pa­bai­go­je im­ta at­so­din­ti miš­kus, pra­dė­tas for­muo­ti ap­sau­gi­nis ko­pa­gūb­ris, ne­lei­džian­tis va­ka­rų vė­jams tvin­dy­ti pu­sia­sa­lio gi­lu­mos smė­lio jū­ra. Ne­rin­gą XIX am­žiaus pa­bai­go­je tvar­kė ne di­le­tan­tai, o pro­fe­sio­na­lūs to me­to kraš­to­vaiz­džio „di­zai­ne­riai“ ir „vi­za­žis­tai“.

Vo­kie­čiai sis­te­min­gai ir me­to­diš­kai ap­žel­di­no di­džią­sias ko­pas kal­na­pu­šė­mis. Šie ne­aukš­ti, bet la­bai tan­kūs me­džiai yra at­vež­ti­niai, jie bu­vo nau­do­ja­mi tik kaip na­tū­ra­li ko­pas tvir­ti­nan­ti „tech­ni­nė prie­mo­nė“. Dėl es­te­ti­kos bu­vo nu­ma­ty­ta spyg­liuo­čių me­dy­nus pa­įvai­rin­ti la­puo­čiais.

Tik Ne­rin­ga ne­bu­vo pa­si­ren­gu­si dviem pa­sau­li­niams ka­rams, kaip ir ją dai­li­nę gam­tos di­zai­ne­riai. Po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro su­dė­tin­gi ir pre­ci­ziš­ki miš­ki­nin­kys­tės dar­bai dar bu­vo tę­sia­mi vo­kie­čių, ta­čiau po An­tro­jo ne­be­li­ko dar­bų tęs­ti­nu­mo. Ne­rin­ga par­au­do­na­vo nuo so­vie­ti­nio men­ta­li­te­to pud­ros ir bu­vo pri­vers­ta iš­ti­sus de­šimt­me­čius sė­dė­ti vi­za­žis­to kė­dė­je.

Mat po­ka­rio miš­ki­nin­kai ne­be­tu­rė­jo pro­gos su­si­pa­žin­ti su vo­kiš­ka me­džia­ga. Nie­kas ne­be­ži­no­jo, ką Kur­šių ne­ri­jos kraš­to­vaiz­džio stat­ke­vi­čiai bu­vo su­ma­nę, ko­kie bu­vo jų at­ei­ties pla­nai, ko­kio re­zul­ta­to ti­kė­ta­si. To­dėl im­ta bea­to­dai­riš­kai Ne­rin­gai au­gin­ti plau­kus. So­din­ti miš­kus. Tar­si jie sa­vai­me yra pri­va­lo­mas at­ri­bu­tas.

Bu­vo pa­mirš­tas vie­nas pa­pras­tas da­ly­kas: il­gai ne­ker­pa­mų plau­kų ga­liu­kai ša­ko­ja­si ir at­ro­do ne­beg­ra­žiai. Taip na­tū­ra­lios Kur­šių ne­ri­jos pa­lvės ta­po men­ka­ver­čiais krū­my­nais apau­gu­siais plo­tais. Prieš de­šimt­me­čius so­din­tos kal­na­pu­šės pa­se­no, ėmė džiū­ti ir vir­to sau­so­mis par­ako sta­ti­nė­mis.

Tas eks­tre­ma­lus ma­kia­žas, kai tik au­gi­na­ma, so­di­na­ma, bet ne­ko­re­guo­ja­ma, Ne­rin­gą ir pa­ver­tė lau­ki­ne mo­te­ri­mi, pa­mir­šu­sia ele­men­ta­rią de­pi­lia­ci­ją. Ir žmo­nės prie to­kios pri­pra­to, to­dėl da­bar už šir­dies grie­bia­si dėl kiek­vie­no ant že­mės nu­kri­tu­sio plau­ko.

O ne­ver­tė­tų taip rea­guo­ti. Per­nai ru­de­nį pra­dė­tas vyk­dy­ti pu­sia­sa­lio miš­kot­var­kos pla­nas yra de­šimt­me­čio dar­bas, juo no­ri­ma ne su­bjau­ro­ti Ne­rin­gą, o iš­tai­sy­ti so­viet­me­čio stag­na­ci­jos klai­das.

Ne­rin­gai tie­siog rei­kė­jo kir­pyk­los. Juk ne ap­še­pu­sia ja ža­vė­jo­si XIX am­žiaus pa­bai­gos žmo­nės. Ne brūz­gy­nais ir šer­nų la­bi­rin­tais ta­pę kal­na­pu­šy­nai, o gam­tos di­dy­bė, erd­vės pri­ver­tė pa­ni­kos apim­tą bėg­ti pir­mą kar­tą ko­po­se ne­ri­jo­je ap­si­lan­kiu­sį ra­šy­to­ją Tho­mą Man­ną.

Rei­kia su­vok­ti, kad smė­lio pus­ty­mas ir ke­liau­jan­čių ko­pų pra­keiks­mas Kur­šių ne­ri­jai ne­beg­re­sia. Gre­sia kas ki­ta: pra­ras­ti tai, kas ir bu­vo va­di­na­ma Šiau­rės Sa­cha­ra, Bal­ti­jos Ka­ra­ku­mais ar ro­jaus prie­an­giu. Ne­rin­ga nie­ka­da ne­bu­vo „O lia lia pu­py­tė“. Bet ne­bu­vo ir val­ka­ta. Kur­šių ne­ri­ja bu­vo Fa­ta Mor­ga­na, mis­tiš­ka ir epi­nė vie­ta, ku­riai net su­teik­tas žmo­giš­ka­sis le­gen­dų he­ro­jės var­das.

Straipsnis publikuojamas LZINIOS.LT sutikus.

Viršelio nuotrauka: Džiugas Karalius

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Kuršių nerija

PAVELDOSAUGININKŲ KOMISIJA: Kuršių nerijai gresia 45 mln. eurų žala

2018 gruodžio 31 KomentarasPILOTAS.LT

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos komisija įvertino Kuršių nerijos nacionalinio parko galiojančio tvarkymo plano sprendinių įtaką kultūros paveldo vietovėms. Nustatyta, jog šie sprendiniai gali

Neringos istorija

GYVOJI NERINGOS ISTORIJA: III suneštinė neringiškių paroda

2018 lapkričio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Kuršių nerijos bendruomenė trečius metus iš eilės aktyviai įsitraukia į gyvosios istorijos parodos „Muziejų kuriame kartu“ kūrybinį procesą. Šiandien atidaromos naujausios parodos eksponatai – neringiškių

Urbo kalnas

URBO KALNO SUTVARKYMAS: Projekto pristatymas Neringos savivaldybėje

2018 lapkričio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Šarūno Kiaunės projektavimo studija parengė Nidos Urbo kalno ir gretimos aplinkos sutvarkymo projektą. Su šio projekto sprendiniais išsamiai bus galima susipažinti rytoj Neringos savivaldybėje. Lapkričio

elektromobilių įkrovimas

ĮKRAUS NEMOKAMAI: Neringa rezga elektromobilių infrastruktūrą

2018 spalio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Neringos savivaldybė toliau plėtoja elektromobiliams skirtą infrastruktūrą. Kuršių nerijoje bus įrengtos 2 didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelės, kuriose net 5 metus automobilius bus galima krautis

Europa Nostra

EUROPA NOSTRA 2019: Laukiama paraiškų kultūros paveldo apdovanojimams

2018 spalio 1Be komentarųPILOTAS.LT

Valstybinė kultūros paveldo komisija, tarptautinės organizacijos „Europa Nostra“ narė, pakvietė dalyvauti atrankoje 2019 metų „Europa Nostra“ organizacijos apdovanojimui gauti. Paraiškas gali teikti kultūros paveldo ekspertai,

Miškas

PROF. REMIGIJUS DAUBARAS: Plynieji kirtimai kenkia miškų ekosistemoms

2018 rugsėjo 26Be komentarųPILOTAS.LT

„Miškas yra kiekvieno lietuvio širdyje – todėl daugelis labai jautriai reaguoja, kai mato iškirstus medžius. Kirsdami juos, galvodami tik apie medieną, skurdiname ekosistemas – kaip

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

PADAVĖ VYRIAUSYBĘ Į TEISMĄ: Visuomenė kyla prieš miškų kirtimą

2018 rugsėjo 18Be komentarųPILOTAS.LT

Dėl miškų kirtimų didinimo smarkiai sunerimusi visuomenė inicijuoja teisminį procesą. Advokatas Saulius Dambrauskas vakar padavė sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ ir asociacijos „Gyvas miškas“ skundą teismui,

Karininkų ramovė

PRAEITIS SUSITINKA ATEITĮ: Europos paveldo dienos siūlo atrasti Šimtmečio paveldą

2018 rugsėjo 18Be komentarųPILOTAS.LT

Įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose rengiamos kasmetinės Europos paveldo dienos. Minint ypač svarbią Lietuvai datą – atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį – nuo jos nenutols ir

M.Survila

ITALAI NUSILENKĖ „SENGIREI“: Įteiktas Lessinia filmų festivalio auksas

2018 rugsėjo 51 KomentarasPILOTAS.LT

PILOTAS.LT jau rašė, kad Mindaugo Survilos kurtas dokumentinis filmas „Sengirė“ tapo vienu laukiamiausių šių metų lietuvišku filmu. Ką tik šį unikalų lietuvišką filmą itin aukštai

Nidos sklandymo mokykla

LIETUVOS OREIVYSTĖS PASIDIDŽIAVIMAS: Nidos sklandymo mokyklai  – 85

2018 rugpjūčio 30Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš 85-erius metus Kuršių nerijos kraštovaizdis tapo be galo svarbus ir šalies sklandytojams. Garbingą 6 vasaras veikusios mokyklos istoriją šiandien pasakoja likę dokumentai, Sklandytojų kopa

zavišos fondas

KINTANČIOS PERSPEKTYVOS: Tradicinis architekto A.Zavišos fondo renginys ir apdovanojimai

2018 rugpjūčio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Rugsėjo pradžioje architektai tradiciškai traukia į Nidą, kur kviečia architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo renginys. Vyks simpoziumas, geriausio rekreacinės architektūros kūrinio apdovanojimai, knygos

Belmonto užtvanka

PAVILNIŲ PARKO AKCENTAS: Baigta tvarkyti pernai byrėjusi Belmonto užtvanka

2018 rugpjūčio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje jau galima mėgautis atnaujinta populiaria poilsio vieta prie Belmonto užtvankos pačioje Pavilnių regioninio parko širdyje. Čia ką tik baigta tvarkyti dar pernai avarinės būklės

stotelė

INTERNETINIAI PAPLŪDIMIO MALONUMAI: Kuršių nerijoje – viešųjų erdvių stotelės

2018 rugpjūčio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Pramogaujantys Neringos paplūdimiuose nuo šiol gali pasinaudoti daugiafunkcėmis viešųjų erdvių stotelėmis. Poilsiautojai jose gali pasirūpinti savo dviračiu, mobiliu įrenginiu, prisijunti prie interneto. Nidos ir Juodkrantės

nerin_lt_070500_e01_bra

3 NAUJOS KULTŪROS SOSTINĖS: Trakai, Neringa, Alytus

2018 liepos 17Be komentarųPILOTAS.LT

Išrinktos 3 naujos Lietuvos kultūros sostinės – Trakų rajono, Neringos ir Alytaus miesto savivaldybės. Šios savivaldybės kultūros sostinėmis bus 2020, 2021 ir 2022 metais. Kaip

V.Butyrinas

NERINGOS MERO PREMIJA: Laukiama fotomenininkų paraiškų

2018 birželio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Neringos savivaldybė priima paraiškas 2018-ųjų Mero premijai gauti. Premija skiriama fotomenininkui ar fotografijos kūrėjui už Kuršių nerijai dedikuotą reikšmingą kūrinį ar kūrinių ciklą. Paraiškas Neringos

Šv. Jurgio bažnyčia

RESTAURACINIAI ATRADIMAI: Kauno Šv. Jurgio bažnyčios zakristijoje – unikali sieninė tapyba

2018 gegužės 171 KomentarasPILOTAS.LT

Jau 9 metus į priekį etapais juda Kauno Bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios pastatų komplekso tvarkybos darbai. Restauruojant senąją bažnyčios zakristiją, ką tik

Heritas

NAUJAS POŽIŪRIS Į PAVELDĄ: 1-oji tarptautinė kultūros paveldo tvarkybos ir technologijų paroda

2018 gegužės 16Be komentarųPILOTAS.LT

Paroda „Heritas“ siūlo naują žvilgsnį į kultūros paveldą, jo tvarkybą, problematiką ir informaciją apie šią sferą. Jos tikslas – po vienu stogu suburti kultūros paveldo

Vilniaus rotušė

PAVELDAS IR VIEŠA KOMUNIKACIJA: Tarptautinis seminaras Vilniaus rotušėje

2018 gegužės 15Be komentarųPILOTAS.LT

Flamandų regiono vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra rengia seminarą, skirtą urbanistiniam paveldui ir viešai komunikacijai. Pagrindinis seminaro pranešėjas – Flandrijos vyriausiasis

R.Mikulionis

DU PROJEKTAI NERINGOJE: Architektūros ekspertai ir džiaugėsi, ir kritikavo

2018 balandžio 268 KomentaraiPILOTAS.LT

Klaipėdos regioninė architektūros taryba (RAT) neseniai išnagrinėjo 2 projektinius pasiūlymus Kuršių nerijai. Ryčio Mikulionio architektūros studijos „Plazma“ poilsio paskirties pastatų su gyvenamosiomis patalpomis statybos projektas

Miškas

SKELBIAMAS NACIONALINIS MIŠKASODIS: Sužaliuos ąžuolų giraitės ir 100 ha miško

2018 balandžio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvoje skelbiamas nacionalinis miškasodis. Paskutinį balandžio šeštadienį organizuojamas renginys yra skirtas valstybės atkūrimo šimtmečiui, o jo metu bus pasodintos kelios ąžuolų giraitės ir net 100

Jurgis Gečys

ARCHITEKTŪRINĖ SIMBIOZĖ: Vizionieriški A.Ambrazevičiūtės ir J.Gečio identitetai

2018 balandžio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Bene progresyviausioje Kaune POST galerijoje svečiuosis vizionieriška architektūra – architektūros paroda „Architektūrinė Simbiozė. Tarp Žmogaus ir Gamtos“. Vienos architektūros absolventų Aistės Ambrazevičiūtės ir Jurgio Gečio

Kazbėjų tiltas

UŽSTOJO VISUOMENĖ: Nugriauti planuotam tiltui suteikta teisinė apsauga

2018 balandžio 111 KomentarasPILOTAS.LT

Visuomenės iniciatyva gali jei ne išsaugoti kultūros vertybę, tai bent apginti nuo visiško sunaikinimo bei užtikrinti jos teisinę apsaugą. Prie Kultūros paveldo departamento veikianti pirmoji

Sengirė

ODĖ LIETUVIŠKAI SENGIREI: M.Survilos dokumentinis filmas renka pilnas sales

2018 balandžio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Net 12 metų Mindaugo Survilos kurtas dokumentinis filmas „Sengirė“ netikėtai tapo vienu laukiamiausių šių metų lietuvišku filmu. Tai vizualiai įtaigi odė lietuviškai sengirei bei itin

miska_fr_e05_xxxjpg

ATGAL Į GAMTĄ: Paryžius planuoja užveisti 1.350 ha mišką

2018 kovo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš kelis dešimtmečius Paryžius urbanistikoje padarė tikrą perversmą – dangoraižius vietoje miesto centro pradėjo statyti jo pakraštyje įkurdintame Defanso verslo rajone (pranc. La Défense). Ambicingą

Neringa

NERINGOS MENO STIPENDIJA: Laukiama kūrėjų paraiškų

2018 vasario 7Be komentarųPILOTAS.LT

Neringos savivaldybės taryba kartu su Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija Lietuvos menininkus pakvietė teikti paraiškas Neringos savivaldybės meno stipendijos konkursui. 8 kartą skiriamą stipendiją