images_straipsniu_foto_2963_tit_Neringa

NERINGAI (NE)REIKIA KIRPTIS://ŽMOGAUS IR GAMTOS PUSIAUSVYROS PAIEŠKOS NELENGVOS

Pa­va­sa­rio dvelks­mas ne­ju­čia pra­skaid­ri­na kas­die­ny­bę ir pri­ver­čia po pil­kos žie­mos pa­žiū­rė­ti į veid­ro­dį, at­si­nau­jin­ti ir įkvėp­ti gai­vaus oro. Ta­čiau Lie­tu­vo­je gy­ve­na to­kia vi­sų la­bai my­li­ma ir die­vi­na­ma pa­ne­lė Ne­rin­ga, ku­ri ne­be­pa­me­na, ka­da at­ėjus pa­va­sa­riui tu­rė­jo pro­gą džiaug­tis nau­ja iš­vaiz­da. Kas­met ji ma­to sa­ve veid­ro­dy­je il­gais su­si­tar­šiu­siais plau­kais ir dai­ro­si šu­kų. Jų ne­ra­du­si pa­ne­ria pirš­tus į gar­ba­nas, ir il­gi na­gai strin­ga ties kiek­vie­nu sruo­gų tu­mu­lu.

„Ap­še­pu­si kaip ur­vi­nis žmo­gus“, – su­niur­na Ne­rin­ga. Bet žmo­nės jau taip se­niai ją to­kią ma­to, kad nė ne­beį­si­vaiz­duo­ja jos dai­liai su­pin­to­mis ka­so­mis ir su pra­ncū­ziš­ku ma­ni­kiū­ru. To­dėl kai vie­ną die­ną Ne­rin­gos glo­bė­jai nu­ta­rė pa­ga­liau ją nu­ves­ti į kir­pyk­lą, ki­lo di­džiu­lis triukš­mas. Jei­gu tu­rė­tų žmo­giš­ką pa­vi­da­lą, Ne­rin­ga bū­tų su­pras­ta ir iš­girs­ta – juk kiek­vie­na mo­te­ris no­ri at­ro­dy­ti gra­žiai bei tvar­kin­gai. Ta­čiau ši Ne­rin­ga – ypa­tin­ga. Ji – mil­ži­nė, at­si­gu­lu­si tarp Kur­šių ma­rių ir Bal­ti­jos jū­ros. Jos plau­kai – miš­kai, an­ta­kiai – krū­my­nai, na­gai – ka­dai­se šva­rios bu­vu­sios pie­vos.

Ne­se­niai Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­ja pra­dė­jo vyk­dy­ti di­džiu­lę miš­kot­var­kos prog­ra­mą, pa­gal ku­rią jau ker­ta­mi pu­sia­sa­lio me­dy­nai, ir ši veik­la su­lau­kia vis di­des­nio ne­igia­mo at­gar­sio. Esą pra­žū­tin­ga ir van­da­liš­ka kirs­ti su­au­gu­sius me­dy­nus, ku­riuos žmo­nės sa­vo grub­lė­to­mis ran­ko­mis so­di­no. Stab­dė ke­liau­jan­tį ir kai­mus lai­do­jan­tį smė­lį. Kuo dau­giau Ne­rin­gos sruo­gų krin­ta ant kir­pyk­los grin­dų, tuo di­des­nis žmo­nių pa­si­pik­ti­ni­mas ky­la. Miš­kų kir­ti­mų ne­pa­tei­si­na ir vie­tos gy­ven­to­jai.

Ne­at­si­tik­ti­nai pa­si­rin­kau Ne­rin­gos-mer­gi­nos ale­go­ri­ją. Pa­žvel­ki­me į Ne­rin­gą ne kaip į ne­gy­vą daik­tą, gam­tos mau­zo­lie­jų, tvos­kian­tį naf­ta­li­nu, o kaip į gy­vą or­ga­niz­mą, ku­ris pa­sta­ruo­sius šimt­me­čius pats sa­vai­me ne­eg­zis­ta­vo, jį nuo­lat kei­tė ir kū­rė žmo­nės. Tuo Kur­šių ne­ri­ja ir yra iš­skir­ti­nė, ji – gam­tos ir žmo­nių kū­ri­nys.

Ka­dai­se Kur­šių ne­ri­ja aps­kri­tai bu­vo tik smė­lė­ta juo­sta su smil­čių aud­ro­mis. Ta­čiau na­tū­ra­liai su­si­for­ma­vus miš­ku ap­žė­lu­sioms par­abo­li­nėms ko­poms, ėmė ras­tis vis įvai­res­nė gy­vy­bė. Miš­kai glau­dė žvė­ris, sir­pi­no uo­gas, sau­go­jo nuo smil­čių, to­dėl prie­globs­tį ra­do ir žmo­nės.

Ir žmo­nės su­nai­ki­no tą gam­tos su­kur­tą oa­zę, ma­siš­kai iš­kirs­da­mi me­dy­nus, ypač per Sep­ty­ne­rių me­tų ka­rą XVIII am­žiu­je. Ta­da pra­si­dė­jo di­džio­sios blo­gy­bės: smė­lio pus­ty­mas ir nuo­la­ti­nė žmo­nių ko­va su juo.

XIX am­žiaus pa­bai­go­je im­ta at­so­din­ti miš­kus, pra­dė­tas for­muo­ti ap­sau­gi­nis ko­pa­gūb­ris, ne­lei­džian­tis va­ka­rų vė­jams tvin­dy­ti pu­sia­sa­lio gi­lu­mos smė­lio jū­ra. Ne­rin­gą XIX am­žiaus pa­bai­go­je tvar­kė ne di­le­tan­tai, o pro­fe­sio­na­lūs to me­to kraš­to­vaiz­džio „di­zai­ne­riai“ ir „vi­za­žis­tai“.

Vo­kie­čiai sis­te­min­gai ir me­to­diš­kai ap­žel­di­no di­džią­sias ko­pas kal­na­pu­šė­mis. Šie ne­aukš­ti, bet la­bai tan­kūs me­džiai yra at­vež­ti­niai, jie bu­vo nau­do­ja­mi tik kaip na­tū­ra­li ko­pas tvir­ti­nan­ti „tech­ni­nė prie­mo­nė“. Dėl es­te­ti­kos bu­vo nu­ma­ty­ta spyg­liuo­čių me­dy­nus pa­įvai­rin­ti la­puo­čiais.

Tik Ne­rin­ga ne­bu­vo pa­si­ren­gu­si dviem pa­sau­li­niams ka­rams, kaip ir ją dai­li­nę gam­tos di­zai­ne­riai. Po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro su­dė­tin­gi ir pre­ci­ziš­ki miš­ki­nin­kys­tės dar­bai dar bu­vo tę­sia­mi vo­kie­čių, ta­čiau po An­tro­jo ne­be­li­ko dar­bų tęs­ti­nu­mo. Ne­rin­ga par­au­do­na­vo nuo so­vie­ti­nio men­ta­li­te­to pud­ros ir bu­vo pri­vers­ta iš­ti­sus de­šimt­me­čius sė­dė­ti vi­za­žis­to kė­dė­je.

Mat po­ka­rio miš­ki­nin­kai ne­be­tu­rė­jo pro­gos su­si­pa­žin­ti su vo­kiš­ka me­džia­ga. Nie­kas ne­be­ži­no­jo, ką Kur­šių ne­ri­jos kraš­to­vaiz­džio stat­ke­vi­čiai bu­vo su­ma­nę, ko­kie bu­vo jų at­ei­ties pla­nai, ko­kio re­zul­ta­to ti­kė­ta­si. To­dėl im­ta bea­to­dai­riš­kai Ne­rin­gai au­gin­ti plau­kus. So­din­ti miš­kus. Tar­si jie sa­vai­me yra pri­va­lo­mas at­ri­bu­tas.

Bu­vo pa­mirš­tas vie­nas pa­pras­tas da­ly­kas: il­gai ne­ker­pa­mų plau­kų ga­liu­kai ša­ko­ja­si ir at­ro­do ne­beg­ra­žiai. Taip na­tū­ra­lios Kur­šių ne­ri­jos pa­lvės ta­po men­ka­ver­čiais krū­my­nais apau­gu­siais plo­tais. Prieš de­šimt­me­čius so­din­tos kal­na­pu­šės pa­se­no, ėmė džiū­ti ir vir­to sau­so­mis par­ako sta­ti­nė­mis.

Tas eks­tre­ma­lus ma­kia­žas, kai tik au­gi­na­ma, so­di­na­ma, bet ne­ko­re­guo­ja­ma, Ne­rin­gą ir pa­ver­tė lau­ki­ne mo­te­ri­mi, pa­mir­šu­sia ele­men­ta­rią de­pi­lia­ci­ją. Ir žmo­nės prie to­kios pri­pra­to, to­dėl da­bar už šir­dies grie­bia­si dėl kiek­vie­no ant že­mės nu­kri­tu­sio plau­ko.

O ne­ver­tė­tų taip rea­guo­ti. Per­nai ru­de­nį pra­dė­tas vyk­dy­ti pu­sia­sa­lio miš­kot­var­kos pla­nas yra de­šimt­me­čio dar­bas, juo no­ri­ma ne su­bjau­ro­ti Ne­rin­gą, o iš­tai­sy­ti so­viet­me­čio stag­na­ci­jos klai­das.

Ne­rin­gai tie­siog rei­kė­jo kir­pyk­los. Juk ne ap­še­pu­sia ja ža­vė­jo­si XIX am­žiaus pa­bai­gos žmo­nės. Ne brūz­gy­nais ir šer­nų la­bi­rin­tais ta­pę kal­na­pu­šy­nai, o gam­tos di­dy­bė, erd­vės pri­ver­tė pa­ni­kos apim­tą bėg­ti pir­mą kar­tą ko­po­se ne­ri­jo­je ap­si­lan­kiu­sį ra­šy­to­ją Tho­mą Man­ną.

Rei­kia su­vok­ti, kad smė­lio pus­ty­mas ir ke­liau­jan­čių ko­pų pra­keiks­mas Kur­šių ne­ri­jai ne­beg­re­sia. Gre­sia kas ki­ta: pra­ras­ti tai, kas ir bu­vo va­di­na­ma Šiau­rės Sa­cha­ra, Bal­ti­jos Ka­ra­ku­mais ar ro­jaus prie­an­giu. Ne­rin­ga nie­ka­da ne­bu­vo „O lia lia pu­py­tė“. Bet ne­bu­vo ir val­ka­ta. Kur­šių ne­ri­ja bu­vo Fa­ta Mor­ga­na, mis­tiš­ka ir epi­nė vie­ta, ku­riai net su­teik­tas žmo­giš­ka­sis le­gen­dų he­ro­jės var­das.

Straipsnis publikuojamas LZINIOS.LT sutikus.

Viršelio nuotrauka: Džiugas Karalius

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Neringa

NERINGOS SAVIVALDYBĖ IEŠKO: Architektūros skyriui reikia vyr.architekto ir vyr.specialisto

2024 kovo 21Be komentarųPILOTAS.LT

Neringos savivaldybės administracija ieško Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo (vyriausiojo architekto) bei šio skyriaus vyriausiojo specialisto. Pastarieji būtų atsakingi už architektūros, teritorijų planavimo ir

miska_lt_240300_e02_xxx

KAD GIRIA ŽALIUOTŲ: Nacionalinis miškasodis kviečia pažymėti Lietuvos dainų šventės 100-metį

2024 kovo 20Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinis miškasodis kasmet suburia suaugusius, vaikus, bendruomenes, įmones ir organizacijas įprasminant žmogaus meilę gamtai. Šiemet miškasodis „Kad giria žaliuotų“ kviečia švęsti Lietuvos dainų šventės šimtmetį

foto_jonas_zukauskas

TARP FINALININKŲ: „Neringos miško architektūra“ varžosi dėl europinio prizo

2024 kovo 18Be komentarųPILOTAS.LT

Projektas „Neringos miško architektūra“ atrinktas tarp 50-ies šių metų Naujojo europinio bauhauzo (NEB) prizo finalininkų. Projektas nominuotas kategorijos „Čempionai“ temoje „Ryšio su gamta atkūrimas“. „Neringos

marin_ni_240300_tit_xxx

DIDŽIULIS VIEŠBUČIO KOMPLEKSAS NIDOJE: „Marina Nida“ gavo statybos leidimą

2024 kovo 71 KomentarasPILOTAS.LT

Nidos centre planuojamo daugiafunkcio viešbučio komplekso „Marina Nida“ projektavimo darbai pasiekė finišo tiesiąją – projektui išduotas statybos leidimas. Tikimasi, kad anksčiau gyvenvietės centre buvusi gamybinė

stinta_ne_240200_e01_xxx

ŠVENTINIS SAVAITGALIS NERINGOJE: Ekskursijos, kūrybinės dirbtuvės, stintų bombinimas

2024 vasario 12Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtais renginiais prasidėjęs ilgasis vasario savaitgalis Neringos svečius įsuks į edukacinių veiklų ir įvairiausių pramogų sūkurį, kvies ragauti ne tik šviežios

Didžiosios kapinės

IŠSAUGOTI ATEITIES KARTOMS: Didžiųjų kapinių idėjų konkursas Rygoje

2024 vasario 7Be komentarųPILOTAS.LT

Rygos miestas neseniai paskelbė istorinių kapinių išsaugojimo tarptautinį architektūros idėjų konkursą. Rengėjai tikisi projektinių idėjų, kaip pagarbiai išsaugoti ateities kartoms Didžiųjų kapinių palaidojimus, jų kultūrines-istorines ir

Neringos vartai

„NERINGOS VARTAI“ SUGRĮŽO: Skulptūrinė kompozicija pasitinka naujoje vietoje

2024 sausio 30Be komentarųPILOTAS.LT

Po metų pertraukos į Neringą grįžo skulptūrinė kompozicija „Neringos vartai“. Atnaujintas Neringos miesto garbės piliečio, menininko Eduardo Jonušo kūrinys kurorto gyventojus ir svečius pasitinka naujoje

dvira_kn_240100_e01_xxx

KURŠIŲ NERIJOS TAKAS: Pavasarį startuoja paskutinės atkarpos rekonstrukcija

2024 sausio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos automobilių kelių direkcija jau pavasarį pradės likusios pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė-Nida atkarpos pro Juodkrantę link Pervalkos, Preilos ir jūros link rekonstravimo darbus. Bendras

Kuršių nerija

NIDOJE ĮRENGS SVEIKATINGUMO TAKĄ: Idėja surinko daugiausia balsų

2024 sausio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Neringos savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto lėšomis numatoma įrengti sveikatingumo taką Nidoje – būtent ši idėja surinko daugiausia neringiškių balsų. Sveikatingumo taką Nidoje numatoma įrengti per šiuos

Mėlynasis skydas

MĖLYNOJO SKYDO GARANTIJOS: Kultūros paminklus žymės pagal Hagos konvenciją

2024 sausio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros paminklai bus pažymėti „Mėlynojo skydo“ (Blue Shield) ženklu. Tai UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijoje, kuri dar žinoma kaip Hagos konvencija,

Atlantas

ISTORINIAI PASTATAI ATRODYS GERIAU: Vilnius paleidžia atnaujintą tvarkymo paramos programą

2024 sausio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra jau priima gyventojų prašymus finansuoti kultūriškai vertingų pastatų išorės tvarkymą. Nuo šiol į dalinį finansavimą gali pretenduoti ne tik Senamiestyje, bet

paber_lt_231100_e012xxx

TĖVO STANISLOVO PALIKIMAS: Baigti tvarkyti dvasinį autoritetą menantys Paberžės statiniai

2023 lapkričio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Atokų Paberžės bažnytkaimį Kėdainių rajone labiausiai išgarsino Tėvas Stanislovas pas kurį dar sovietmečiu plūsdavo minios žmonių. Rengiant Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso

Kauno miesto gaisrinė

SĄRAŠAS PILDOSI: Saugomi kultūros paveldo objektai – nuo archeologijos iki tarpukario statinių

2023 lapkričio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Artimiausiu metu kultūros paminklų ir valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą papildys nauji objektai. Jau rengiami kultūros ministro įsakymai Didžiosios Daunoravos dvaro sodybos, Libertavos dvaro

vidri_po_231000_e01_xxx

TRADICINIŲ SPALVŲ RAKTAS: Egidijaus Vidrinsko piešinių paroda ir diskusija Klaipėdoje

2023 spalio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdoje atidaroma architekto Egidijaus Vidrinsko piešinių paroda, pasakoja apie supančią aplinką, vietas, kuriose autorius gyvena ir kur keliauja. Pagal Klaipėdos architektų klubo programą rengiama diskusija

unit_pl_231023_e01_xxx

PRIMIRŠTAS LDK TAPATYBĖS DĖMUO: Pristatomas unitų architektūros paveldas Vilniuje

2023 spalio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tapatybėje slypi gerokai primirštas, tačiau kadaise ypatingą vietą užėmęs Unitų bažnyčios dėmuo. Remiantis ikonografine, istorine medžiaga parodoje „SUNAIKINTAS. Unitų architektūros paveldas

Paveldo DNR 2023

„PAVELDO DNR“ APDOVANOJIMAI: Prezidentūroje pagerbti pirmieji laureatai

2023 spalio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Pirmą kartą rengiamuose Valstybinės kultūros paveldo komisijos apdovanojimuose „Paveldo DNR“ įvertinti geriausiai tvarkomi kultūros paveldo objektai, labiausiai šioje srityje pasižymėję žmonės ir sėkmingiausios iniciatyvos bei

mazei_pa_230900_e02_xxx

MAŽEIKIAI IR PAVELDAS: Fotografijų paroda pėsčiųjų tilte

2023 rugsėjo 25Be komentarųPILOTAS.LT

Rugsėjo 27-osios ryte Mažeikiuose, pėsčiųjų tilte per geležinkelį skambės muzika, kvepės kava, sklandys gera nuotaika. Neįprastu laiku, kai miesto gyventojai eina į darbus, vyks Pasaulinei

Gintaro įlanka

LYGIADIENIO ŠVENTĖ JUODKRANTĖJE: Iškilmingas perėjimas į ramybės laiką

2023 rugsėjo 20Be komentarųPILOTAS.LT

Juodkrantės Gintaro įlankoje vyks tradicinė rudens lygiadienio šventė. Kaip įprasta, bus sudegintos Gintaro įlanką puošusios nendrinės skulptūros. Rugsėjo 22 dieną (penktadienį) 19 val. Juodkrantėje, Gintaro

2094_senam_vn_110300_e01_BRA

PRADĖTAS PAGRINDINIS DOKUMENTAS: Rengiamas Vilniaus senamiesčio specialusis planas

2023 rugsėjo 7Be komentarųPILOTAS.LT

Pradedamas rengti Vilniaus senamiesčio specialusis planas. Parengtas, šis dokumentas taps pagrindiniu Vilniaus senamiesčio ir jo apsaugos zonos teritorijų planavimo dokumentu, kuriuo, be kita ko, bus

Nidos sklandymo mokykla

LIETUVOS OREIVYSTĖS PRADININKAI: Nida minės sklandymo mokyklos 90-metį

2023 rugsėjo 5Be komentarųPILOTAS.LT

Šešias vasaras veikusi Nidos sklandymo mokykla padėjo tvirtus pagrindus oreivystei Lietuvoje. Šioje mokykloje mokėsi ir ją baigė daug žymių sklandytojų, garsinusių Lietuvos vardą visame pasaulyje.

Nidos švyturys

PRITAIKYS KULTŪROS REIKMĖMS: Nidos švyturio pastatų kompleksas – neparduodamas

2023 rugpjūčio 31Be komentarųPILOTAS.LT

Vyriausybės sprendimu Nidos švyturio pastatų kompleksą išbraukus iš parduodamų objektų sąrašo, kompleksas galės būti perduotas Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui (LNDM). Pritaikius Nidos švyturio pastatų komplekso

Nida

IEŠKOMI KULTŪROS PROFESIONALAI: Paskelbta atranka į Neringos kultūros ir meno tarybą

2023 rugpjūčio 28Be komentarųPILOTAS.LT

Neringos savivaldybė skelbia paiešką kultūros srities profesionalų, norinčių prisidėti sprendžiant strateginius Neringos kultūros politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus – ieškoma kandidatų į Kultūros ir meno

Baisiogalos dvaro ledainė

PAVYZDINIS DVARO ŪKIS: Sutvarkyta Baisogalos dvaro sodybos ledainė

2023 rugpjūčio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu Radviliškio rajone baigta tvarkyti klasicizmo ir romantizmo architektūra garsėjančio Baisogalos dvaro sodybos ledainė – viena iš  19 šio didžiulio komplekso

Nidos švyturys

JŪRINĖS VALSTYBĖS PAVELDAS: Aktuali diskusija ir kiti renginiai Neringoje

2023 rugpjūčio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Neringoje vyks renginiai, skirti Pasaulinei švyturių dienai paminėti. Tarp daugybės švyturių paveldui skirtų renginių – ir KPD organizuojama apskritojo stalo diskusija „Technikos paveldo išsaugojimas ir

Pervalkos pirsas

DAUGIAU LAIVŲ IR ŽMONIŲ: Planuojama atnaujinti apleistą Pervalkos pirsą

2023 rugpjūčio 111 KomentarasPILOTAS.LT

Neringos savivaldybė siekia atnaujinti apleistą Pervalkos pirsą, kuris ne tik vėl būtų tinkamas laivams švartuoti, bet ir taptų traukos vieta. 230 metrų ilgio ir 6,30