images_straipsniu_foto_2963_tit_Neringa

NERINGAI (NE)REIKIA KIRPTIS://ŽMOGAUS IR GAMTOS PUSIAUSVYROS PAIEŠKOS NELENGVOS

Pa­va­sa­rio dvelks­mas ne­ju­čia pra­skaid­ri­na kas­die­ny­bę ir pri­ver­čia po pil­kos žie­mos pa­žiū­rė­ti į veid­ro­dį, at­si­nau­jin­ti ir įkvėp­ti gai­vaus oro. Ta­čiau Lie­tu­vo­je gy­ve­na to­kia vi­sų la­bai my­li­ma ir die­vi­na­ma pa­ne­lė Ne­rin­ga, ku­ri ne­be­pa­me­na, ka­da at­ėjus pa­va­sa­riui tu­rė­jo pro­gą džiaug­tis nau­ja iš­vaiz­da. Kas­met ji ma­to sa­ve veid­ro­dy­je il­gais su­si­tar­šiu­siais plau­kais ir dai­ro­si šu­kų. Jų ne­ra­du­si pa­ne­ria pirš­tus į gar­ba­nas, ir il­gi na­gai strin­ga ties kiek­vie­nu sruo­gų tu­mu­lu.

„Ap­še­pu­si kaip ur­vi­nis žmo­gus“, – su­niur­na Ne­rin­ga. Bet žmo­nės jau taip se­niai ją to­kią ma­to, kad nė ne­beį­si­vaiz­duo­ja jos dai­liai su­pin­to­mis ka­so­mis ir su pra­ncū­ziš­ku ma­ni­kiū­ru. To­dėl kai vie­ną die­ną Ne­rin­gos glo­bė­jai nu­ta­rė pa­ga­liau ją nu­ves­ti į kir­pyk­lą, ki­lo di­džiu­lis triukš­mas. Jei­gu tu­rė­tų žmo­giš­ką pa­vi­da­lą, Ne­rin­ga bū­tų su­pras­ta ir iš­girs­ta – juk kiek­vie­na mo­te­ris no­ri at­ro­dy­ti gra­žiai bei tvar­kin­gai. Ta­čiau ši Ne­rin­ga – ypa­tin­ga. Ji – mil­ži­nė, at­si­gu­lu­si tarp Kur­šių ma­rių ir Bal­ti­jos jū­ros. Jos plau­kai – miš­kai, an­ta­kiai – krū­my­nai, na­gai – ka­dai­se šva­rios bu­vu­sios pie­vos.

Ne­se­niai Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­ja pra­dė­jo vyk­dy­ti di­džiu­lę miš­kot­var­kos prog­ra­mą, pa­gal ku­rią jau ker­ta­mi pu­sia­sa­lio me­dy­nai, ir ši veik­la su­lau­kia vis di­des­nio ne­igia­mo at­gar­sio. Esą pra­žū­tin­ga ir van­da­liš­ka kirs­ti su­au­gu­sius me­dy­nus, ku­riuos žmo­nės sa­vo grub­lė­to­mis ran­ko­mis so­di­no. Stab­dė ke­liau­jan­tį ir kai­mus lai­do­jan­tį smė­lį. Kuo dau­giau Ne­rin­gos sruo­gų krin­ta ant kir­pyk­los grin­dų, tuo di­des­nis žmo­nių pa­si­pik­ti­ni­mas ky­la. Miš­kų kir­ti­mų ne­pa­tei­si­na ir vie­tos gy­ven­to­jai.

Ne­at­si­tik­ti­nai pa­si­rin­kau Ne­rin­gos-mer­gi­nos ale­go­ri­ją. Pa­žvel­ki­me į Ne­rin­gą ne kaip į ne­gy­vą daik­tą, gam­tos mau­zo­lie­jų, tvos­kian­tį naf­ta­li­nu, o kaip į gy­vą or­ga­niz­mą, ku­ris pa­sta­ruo­sius šimt­me­čius pats sa­vai­me ne­eg­zis­ta­vo, jį nuo­lat kei­tė ir kū­rė žmo­nės. Tuo Kur­šių ne­ri­ja ir yra iš­skir­ti­nė, ji – gam­tos ir žmo­nių kū­ri­nys.

Ka­dai­se Kur­šių ne­ri­ja aps­kri­tai bu­vo tik smė­lė­ta juo­sta su smil­čių aud­ro­mis. Ta­čiau na­tū­ra­liai su­si­for­ma­vus miš­ku ap­žė­lu­sioms par­abo­li­nėms ko­poms, ėmė ras­tis vis įvai­res­nė gy­vy­bė. Miš­kai glau­dė žvė­ris, sir­pi­no uo­gas, sau­go­jo nuo smil­čių, to­dėl prie­globs­tį ra­do ir žmo­nės.

Ir žmo­nės su­nai­ki­no tą gam­tos su­kur­tą oa­zę, ma­siš­kai iš­kirs­da­mi me­dy­nus, ypač per Sep­ty­ne­rių me­tų ka­rą XVIII am­žiu­je. Ta­da pra­si­dė­jo di­džio­sios blo­gy­bės: smė­lio pus­ty­mas ir nuo­la­ti­nė žmo­nių ko­va su juo.

XIX am­žiaus pa­bai­go­je im­ta at­so­din­ti miš­kus, pra­dė­tas for­muo­ti ap­sau­gi­nis ko­pa­gūb­ris, ne­lei­džian­tis va­ka­rų vė­jams tvin­dy­ti pu­sia­sa­lio gi­lu­mos smė­lio jū­ra. Ne­rin­gą XIX am­žiaus pa­bai­go­je tvar­kė ne di­le­tan­tai, o pro­fe­sio­na­lūs to me­to kraš­to­vaiz­džio „di­zai­ne­riai“ ir „vi­za­žis­tai“.

Vo­kie­čiai sis­te­min­gai ir me­to­diš­kai ap­žel­di­no di­džią­sias ko­pas kal­na­pu­šė­mis. Šie ne­aukš­ti, bet la­bai tan­kūs me­džiai yra at­vež­ti­niai, jie bu­vo nau­do­ja­mi tik kaip na­tū­ra­li ko­pas tvir­ti­nan­ti „tech­ni­nė prie­mo­nė“. Dėl es­te­ti­kos bu­vo nu­ma­ty­ta spyg­liuo­čių me­dy­nus pa­įvai­rin­ti la­puo­čiais.

Tik Ne­rin­ga ne­bu­vo pa­si­ren­gu­si dviem pa­sau­li­niams ka­rams, kaip ir ją dai­li­nę gam­tos di­zai­ne­riai. Po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro su­dė­tin­gi ir pre­ci­ziš­ki miš­ki­nin­kys­tės dar­bai dar bu­vo tę­sia­mi vo­kie­čių, ta­čiau po An­tro­jo ne­be­li­ko dar­bų tęs­ti­nu­mo. Ne­rin­ga par­au­do­na­vo nuo so­vie­ti­nio men­ta­li­te­to pud­ros ir bu­vo pri­vers­ta iš­ti­sus de­šimt­me­čius sė­dė­ti vi­za­žis­to kė­dė­je.

Mat po­ka­rio miš­ki­nin­kai ne­be­tu­rė­jo pro­gos su­si­pa­žin­ti su vo­kiš­ka me­džia­ga. Nie­kas ne­be­ži­no­jo, ką Kur­šių ne­ri­jos kraš­to­vaiz­džio stat­ke­vi­čiai bu­vo su­ma­nę, ko­kie bu­vo jų at­ei­ties pla­nai, ko­kio re­zul­ta­to ti­kė­ta­si. To­dėl im­ta bea­to­dai­riš­kai Ne­rin­gai au­gin­ti plau­kus. So­din­ti miš­kus. Tar­si jie sa­vai­me yra pri­va­lo­mas at­ri­bu­tas.

Bu­vo pa­mirš­tas vie­nas pa­pras­tas da­ly­kas: il­gai ne­ker­pa­mų plau­kų ga­liu­kai ša­ko­ja­si ir at­ro­do ne­beg­ra­žiai. Taip na­tū­ra­lios Kur­šių ne­ri­jos pa­lvės ta­po men­ka­ver­čiais krū­my­nais apau­gu­siais plo­tais. Prieš de­šimt­me­čius so­din­tos kal­na­pu­šės pa­se­no, ėmė džiū­ti ir vir­to sau­so­mis par­ako sta­ti­nė­mis.

Tas eks­tre­ma­lus ma­kia­žas, kai tik au­gi­na­ma, so­di­na­ma, bet ne­ko­re­guo­ja­ma, Ne­rin­gą ir pa­ver­tė lau­ki­ne mo­te­ri­mi, pa­mir­šu­sia ele­men­ta­rią de­pi­lia­ci­ją. Ir žmo­nės prie to­kios pri­pra­to, to­dėl da­bar už šir­dies grie­bia­si dėl kiek­vie­no ant že­mės nu­kri­tu­sio plau­ko.

O ne­ver­tė­tų taip rea­guo­ti. Per­nai ru­de­nį pra­dė­tas vyk­dy­ti pu­sia­sa­lio miš­kot­var­kos pla­nas yra de­šimt­me­čio dar­bas, juo no­ri­ma ne su­bjau­ro­ti Ne­rin­gą, o iš­tai­sy­ti so­viet­me­čio stag­na­ci­jos klai­das.

Ne­rin­gai tie­siog rei­kė­jo kir­pyk­los. Juk ne ap­še­pu­sia ja ža­vė­jo­si XIX am­žiaus pa­bai­gos žmo­nės. Ne brūz­gy­nais ir šer­nų la­bi­rin­tais ta­pę kal­na­pu­šy­nai, o gam­tos di­dy­bė, erd­vės pri­ver­tė pa­ni­kos apim­tą bėg­ti pir­mą kar­tą ko­po­se ne­ri­jo­je ap­si­lan­kiu­sį ra­šy­to­ją Tho­mą Man­ną.

Rei­kia su­vok­ti, kad smė­lio pus­ty­mas ir ke­liau­jan­čių ko­pų pra­keiks­mas Kur­šių ne­ri­jai ne­beg­re­sia. Gre­sia kas ki­ta: pra­ras­ti tai, kas ir bu­vo va­di­na­ma Šiau­rės Sa­cha­ra, Bal­ti­jos Ka­ra­ku­mais ar ro­jaus prie­an­giu. Ne­rin­ga nie­ka­da ne­bu­vo „O lia lia pu­py­tė“. Bet ne­bu­vo ir val­ka­ta. Kur­šių ne­ri­ja bu­vo Fa­ta Mor­ga­na, mis­tiš­ka ir epi­nė vie­ta, ku­riai net su­teik­tas žmo­giš­ka­sis le­gen­dų he­ro­jės var­das.

Straipsnis publikuojamas LZINIOS.LT sutikus.

Viršelio nuotrauka: Džiugas Karalius

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Zyplių dvaras

ATRASTI KULTŪROS PAVELDĄ: Europos paveldo dienos kviečia pažinti ir pramogauti

2019 rugpjūčio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet Europos paveldo dienos kviečia pažinti ir pramogauti. Įvairaus amžiaus lankytojams skirti renginiai – pažintiniai pasivaikščiojimai, paskaitos, parodos, edukaciniai užsiėmimai, žygiai, orientaciniai žaidimai ir kt.

eNeringa

ELEKTROMOBILIS TAUPO: Neringoje – dvi naujutelaitės nemokamos įkrovimo prieigos

2019 liepos 29Be komentarųPILOTAS.LT

Į Neringą vykstantys vien su elektra varomomis transporto priemonėmis išvengia vietinės rinkliavos už įvažiavimą. Nuo šiol pasikrauti savo automobilių akumuliatorius čia jie nemokamai gali Nidoje

viešbutis Telšiuose

ATGIMS TELŠIŲ VIEŠBUTIS: Atkurs turtingą pirminę išvaizdą bei paskirtį

2019 liepos 17Be komentarųPILOTAS.LT

Telšių senamiestyje, Respublikos gatvėje stovi dviejų aukštų su rūsiais tinkuotas pastatas, savo išore niekuo neišsiskiriantis iš kitų. Tačiau šio pastato išorė bus atkurta pagal išskirtinę

Kultūriniai kraštovaizdžiai

KULTŪRINIAI KRAŠTOVAIZDŽIAI: 3-oji paveldosaugos vasaros mokykla Nidoje

2019 birželio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas norinčius pakvietė į 3-ąją paveldosaugos vasaros mokyklą „Kultūriniai kraštovaizdžiai“. Numatoma nuodugni tarptautinių dokumentų, susijusių su urbanistiniu kraštovaizdžiu ir darnaus vystymosi darbotvarkės

Aketuri architektai

KLAIPĖDOS RAT: Pervalkos poilsio namams reikia daugiau senųjų vilų bruožų

2019 gegužės 206 KomentaraiPILOTAS.LT

Klaipėdos regioninė architektūros taryba (Klaipėdos RAT) pateikė rekomendacijas poilsio namų Pervalkoje rekonstrukcijos projektui. Kaip skelbia Lietuvos architektų rūmai (LAR), firmos „Aketuri architektai“ kolektyvui ekspertai patarė rekonstruojamų

Vilniaus senamiestis

HERITAS’19: 2-oji tarptautinė kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų paroda

2019 gegužės 2Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje prasideda tarptautinė kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų paroda „Heritas“. Antrą kartą organizuojamas nemokamas renginys tęsia sėkmingą pirmųjų metų praktiką ir pagrindinį dėmesį skiria

Žybartas Simonaitis

NETEKOME ŽYBARTO SIMONAIČIO: Vieno žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių

2019 balandžio 151 KomentarasPILOTAS.LT

Praeitą savaitę mirė vienas žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių – Žybartas Simonaitis (Simanavičius, iki 1994 m.), palikęs ryškų pėdsaką nacionalinėje paveldo architektūroje. Ž.Simonaitis buvo inteligentiškas, visuomeniškai aktyvus

Rūgštus miškas

RŪGŠTUS MIŠKAS: Skambi R.Barzdžiukaitės filmo nacionalinė premjera

2019 balandžio 41 KomentarasPILOTAS.LT

Tarptautiniu mastu itin palankiai įvertintam bei apdovanotam debiutiniam pilnametražiui Rugilės Barzdžiukaitės filmui „Rūgštus miškas“ šiandien patikėta uždaryti 24-ąjį Vilniaus tarptautinį kino festivalį „Kino pavasaris“. Paskutinę

Lizdas juodajam gandrui

BŪSTAS JUODAJAM GANDRUI: 3 nauji dirbtiniai lizdai nykstantiems skrajūnams

2019 balandžio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Trijose Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio girininkijose – Kabelių, Latežerio ir Kapčiamiesčio – miškininkai su ornitologais-aukštalipiais neseniai iškėlė 3 naujus dirbtinius lizdus juodiesiems gandrams.

Gedimino 27

MARIJA DRĖMAITĖ: Gedimino pr.27 yra vienas geriausių Vilniaus tarpukario pastatų

2019 kovo 224 KomentaraiJulija Reklaitė

Administracinio pastato Vilniuje, Gedimino pr.27 pirmojo aukšto perimetrinis įstiklinimas sukėlė nemažai triukšmo. Viešojoje erdvėje kilo diskusijos, neigiamas išvadas pateikė Vilniaus regioninė architektūros taryba, nestigo architektų

Naugarduko pilis

U-PAVELDAS: Lietuviški istoriniai pėdsakai užsienyje

2019 vasario 122 KomentaraiPILOTAS.LT

Visuose pasaulio žemynuose yra gausu lietuviškų ženklų iš skirtingų istorinių laikotarpių. Ne paslaptis, kad nemaža dalis kultūros paveldo turtų, iškilių asmenybių, vėliau kūrusių toli nuo

stintapūkis

ĮAMŽINO „STINTAPŪKĮ“: Unikalų kuršių žvejybos būdą iškalė monetoje

2019 vasario 1Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos bankas išleido dviejų nominalų kolekcinę monetą, kuri įamžina Kuršių nerijoje gyvuojantį unikalų stintų žvejybos būdą. Kuršių nerijos istorijos muziejuje ką tik pristatytų šių monetų

migrantai

MIGRANTAI IR PABĖGĖLIAI: Apie Kuršių nerijos XX a. vidurio istoriją

2019 sausio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Nidoje rengiamas pirmasis knygos „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“ pristatymas. Knyga siūlo pažvelgti į pusiasalį ne kaip į gamtos ir žmogaus kūrinį,

Juodkrantės stotelė

DEGA ŽALIĄ ŠVIESĄ: Su naujuoju KPD vadu sutarė dėl Juodkrantės stotelės

2019 sausio 169 KomentaraiPILOTAS.LT

Praėjusią savaitę Neringoje susitikę Kultūros paveldo departamento, Neringos savivaldybės ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovai sutarė operatyviai baigti derinti Juodkrantės naujos autobusų stotelės detalųjį

C.Rebelo, S.Martins

PAVELDAS IR TURIZMAS: 4-asis Baku tarptautinis architektūros konkursas

2019 sausio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Rengiamas 4-asis Baku tarptautinis architektūros konkursas, kurį organizuoja Azerbaidžano respublikos kultūros ministerija ir Azerbaidžano architektų sąjunga. Tarptautinės architektų sąjungos (UIA) remiamo pastarojo konkurso prizinis fondas

Kuršių nerija

PAVELDOSAUGININKŲ KOMISIJA: Kuršių nerijai gresia 45 mln. eurų žala

2018 gruodžio 31 KomentarasPILOTAS.LT

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos komisija įvertino Kuršių nerijos nacionalinio parko galiojančio tvarkymo plano sprendinių įtaką kultūros paveldo vietovėms. Nustatyta, jog šie sprendiniai gali

Neringos istorija

GYVOJI NERINGOS ISTORIJA: III suneštinė neringiškių paroda

2018 lapkričio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Kuršių nerijos bendruomenė trečius metus iš eilės aktyviai įsitraukia į gyvosios istorijos parodos „Muziejų kuriame kartu“ kūrybinį procesą. Šiandien atidaromos naujausios parodos eksponatai – neringiškių

Urbo kalnas

URBO KALNO SUTVARKYMAS: Projekto pristatymas Neringos savivaldybėje

2018 lapkričio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Šarūno Kiaunės projektavimo studija parengė Nidos Urbo kalno ir gretimos aplinkos sutvarkymo projektą. Su šio projekto sprendiniais išsamiai bus galima susipažinti rytoj Neringos savivaldybėje. Lapkričio

elektromobilių įkrovimas

ĮKRAUS NEMOKAMAI: Neringa rezga elektromobilių infrastruktūrą

2018 spalio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Neringos savivaldybė toliau plėtoja elektromobiliams skirtą infrastruktūrą. Kuršių nerijoje bus įrengtos 2 didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelės, kuriose net 5 metus automobilius bus galima krautis

Europa Nostra

EUROPA NOSTRA 2019: Laukiama paraiškų kultūros paveldo apdovanojimams

2018 spalio 1Be komentarųPILOTAS.LT

Valstybinė kultūros paveldo komisija, tarptautinės organizacijos „Europa Nostra“ narė, pakvietė dalyvauti atrankoje 2019 metų „Europa Nostra“ organizacijos apdovanojimui gauti. Paraiškas gali teikti kultūros paveldo ekspertai,

Miškas

PROF. REMIGIJUS DAUBARAS: Plynieji kirtimai kenkia miškų ekosistemoms

2018 rugsėjo 26Be komentarųPILOTAS.LT

„Miškas yra kiekvieno lietuvio širdyje – todėl daugelis labai jautriai reaguoja, kai mato iškirstus medžius. Kirsdami juos, galvodami tik apie medieną, skurdiname ekosistemas – kaip

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

PADAVĖ VYRIAUSYBĘ Į TEISMĄ: Visuomenė kyla prieš miškų kirtimą

2018 rugsėjo 181 KomentarasPILOTAS.LT

Dėl miškų kirtimų didinimo smarkiai sunerimusi visuomenė inicijuoja teisminį procesą. Advokatas Saulius Dambrauskas vakar padavė sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ ir asociacijos „Gyvas miškas“ skundą teismui,

Karininkų ramovė

PRAEITIS SUSITINKA ATEITĮ: Europos paveldo dienos siūlo atrasti Šimtmečio paveldą

2018 rugsėjo 18Be komentarųPILOTAS.LT

Įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose rengiamos kasmetinės Europos paveldo dienos. Minint ypač svarbią Lietuvai datą – atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį – nuo jos nenutols ir

M.Survila

ITALAI NUSILENKĖ „SENGIREI“: Įteiktas Lessinia filmų festivalio auksas

2018 rugsėjo 51 KomentarasPILOTAS.LT

PILOTAS.LT jau rašė, kad Mindaugo Survilos kurtas dokumentinis filmas „Sengirė“ tapo vienu laukiamiausių šių metų lietuvišku filmu. Ką tik šį unikalų lietuvišką filmą itin aukštai

Nidos sklandymo mokykla

LIETUVOS OREIVYSTĖS PASIDIDŽIAVIMAS: Nidos sklandymo mokyklai  – 85

2018 rugpjūčio 30Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš 85-erius metus Kuršių nerijos kraštovaizdis tapo be galo svarbus ir šalies sklandytojams. Garbingą 6 vasaras veikusios mokyklos istoriją šiandien pasakoja likę dokumentai, Sklandytojų kopa