Daugiau nei dešimtmetį planuojamas Rail Baltica europinės vėžės greitojo geležinkelio linijos tiesimas nuo Berlyno iki Talino patyrė netikėtą smūgį Lietuvoje. Čia prieš Kalėdas Seimas priėmė rezoliuciją, kuri iš esmės paneigia nuo pat projekto pradžios numatytą Rail Baltica geležinkelio trasą per Lietuvos vidurį ir kelia kilpos per Vilnių alternatyvą.
Staiga apsižiūrėta, neva Rail Baltica projekto sprendiniai nebuvo pristatyti Seimo nariams susipažinimui bei įvertinimui ir nėra patvirtinti nei Seime, nei Vyriausybėje.
Rezoliucijoje, kurią parengė Seimo Ekonomikos komitetas, reiškiamas nepasitenkinimas, kadiki šiol laikytasi tiesiausios trasos per Kauną varianto, tačiau neišnagrinėta Rail Baltica linijos tiesimo per Vilnių ir Panevėžį alternatyva. Nors sostinę su Rail Baltica ketinama sujungti europinio geležinkelio atšaka iki Kauno, tačiau Seimas nutarė, kad to negana.
Rail Baltica trasa kertanti valstybę per patį vidurį, racionaliai galvojant, yra logistiniu požiūriu optimalus variantas visai Lietuvos teritorijai ir tolygiai regionų plėtrai. Tačiau, regionų plėtra šiame dokumente kažkodėl yra atvirai ignoruojama, visas logistines pastangas koncentruojant į Vilniaus interesus.
Taigi, griežtas Seimo nurodymas „atlikti Rail Baltica trasos atkarpos per Lietuvą ekonominį įvertinimą, esant trasos alternatyvoms: a) Varšuva – Kaunas – Ryga –Talinas su atšaka į Vilnių; b) Varšuva – Vilnius – Ryga – Talinas“ reiškia ne ką nors kitą, bet atvirą lobizmą vieno miesto naudai.
Kaip žinia, visose Baltijos valstybėse geležinkelis yra rusiškos vėžės, 1520 milimetrų pločio. Tuo tarpu europinė geležinkelio vėžė yra siauresnė – 1435 mm. Projektas Rail Baltica anksčiau rėmėsi bendrovės „Cowi“ Europos Komisijos užsakymu 2007-aisiai atlikta studija, kurioje konstatuojama, kad geriausia europinę vėžę tiesti pro Marijampolę, Kauną, Jonavą, Kėdainius, Radviliškį, Šiaulius, Joniškį. Prieš du metus visų trijų Baltijos šalių užsakymu kompanijos „Aecom“ atliktoje studijoje tvirtinama, jog Rail Baltica trasa pro Kauną ir Panevėžį – yra racionalesnė.
Vilniaus variantas transporto specialistų niekuomet nebuvo laikomas logišku ir racionaliu.
r
( 2013-12-26 )
Mat Seime manė, kad tiesiamas geležinkelis Berlynas – Sankt Pitersbergas, atkartojant carinį projektą su europine vėže.
alvyc
( 2013-12-25 )
Valstybė neturi institucijos, kuris rūpintusi Lietuvos gelžkelių vystymo strategija(kaip ir visos šalies). Iš racionalios greito(300 km/h) Helsinkio –V.Europos trakto idėjos neliko nieko, apart nusikalstamo E.lėšų ,,įsisavinimo”. Tikiu, kad kaltieji kada nors ras tikrąsias savo vietas. Kreivos , lėtos cariškos trasos rekonstrukcija nedomina nei lenkų,nei latvių, nei estų su suomiais. Lietuvai žymiai svarbesnis Klaipėdos –Rytų( Rusijos ,Kazachstano, Kinijos vartų į ES) traktas, kur didėja krovinių srautai. Valstybei būtų naudinga eurovėžės gelžkeliu sujungti Vilniaus ir Kauno stotis ir orouostus. Sostinė negali likti Eurovėžės nuošalėje Ir ne tik. Žinoma Dvimiesčio realizavimui reikės valstybės dotuojamos, arba nemokamos kelionės gelžkeliu. Neilgiau 30 min.trukmės. Ir didelių autoparkingų prie stočių. Dar geriau Trimiestis su Klaipeda. Vilnius -Karmėlavos orouostas-Klaipėda(+Palanga) nauja trasa šalia arba vidury Žemaičių plento. Kelionė turėtų būti neilgesnė kaip 100 min. Šis Rytų-Vakarų traktas svarbiausias valstybei. Krovinių čia keliskart daugiau nei Rail Baltica. Tai bus, jau išryškėjusi Lietuvos kultūros , darbo, poilsio, valdymo ašis.
F.
( 2013-12-23 )
Manau,labai taikliai pastebėjote dėl ‘politinių dvynių’. Tokia mintis peršasi,pasinagrinėjus ,kas pasiūlė rezoliuciją dėl RAIL BALTICA trasos.
to F
( 2013-12-23 )
prie geriausiu noru varsuva ir vilnius tegali buti politiniai, bet ne ekonominiai dvyniai. tokiais atstumais dipoliai neveikia. viskas turbut daug primityviau ir susiveda i konkrecios ekonomines grupuotes uzsakymus.
F.
( 2013-12-23 )
‘Lobizmas vieno miesto naudai’? O gal viskas yra ne vieno miesto naudai,bet žymiai plačiau? O gal ryškėja dipoliui ‘Vilnius -Kaunas’ stipri alternatyva- ‘Warszawa-Wilno’?