Lietuvos pirmininkavimo Europos sąjungai proga, Lietuvos dizainas išsprūdo į Europą reprezentuoti tėvynės. Šį rudenį Lietuvos dizainas šturmavo Angliją ir Šiaurės Prancūziją. Galime didžiuotis, kad lietuviško dizaino rinktinė ekspozicija pristatyta dviejų prestižinių festivalių metu. Dažnas parodos lankytojas žinojo apie Lietuvą mažai. Eksponatų pavadinimai – ištariami sunkiai. Dizainerių vardai ir pavardės – skamba lyg burtažodžiai…
Lietuviškų objektų stilistika, anot anglų ir prancūzų, lyg ir artima skandinaviškam dizainui, tačiau kažkuo kitokia. Buvo smagu stebėti, kaip lietuviško dizaino parodų lankytojai traukė savo išmaniuosius ir gūglino, ieškodami to keisto krašto.
LIETUVOS DIZAINERIUS ATSIRINKO GARSUSIS ARUPO BIURAS
Lietuvos dizaino ekspozicija pirmiausiai pristatyta Londono dizaino festivalyje, kurio metu megapolis mirga nuo gero dizaino pavyzdžių, instaliacijų, renginių.
Lietuvai teko garbė net mėnesį (rugsėjo 16-spalio 18 d.) eksponuoti dvylikos dizainerių darbus žymios inžinierių kompanijos ARUP centrinės būstinės fojė. Kiekvienas žino, ARUP garsi visame pasaulyje dėka inovatyvių projektų: Paryžiaus Pompidou konstrukcijos, Sidnio operos konstrukcijos bei inžinerija ir begalės kitų… Kompanija turi 92 biurus, kuriuose dirba daugiau nei 10.000 darbuotojų. Įmonė įsikūrusi šešiuose žemynuose, 42 šalyse. Centrinis biuras įkurtas pačioje Londono širdyje. Modernumu alsuojantis interjeras puikiai derėjo su specialiai lietuviškai parodai sukurta ekspozicine įranga, kuri tarsi papildė dizaino objektus.
Lopinėlis gaivios žalumos ypač traukė akį lietingame Londone. Daugelis žavėjosi dizainerio Ryčio Zavecko trijų dienų triūsu, auginant želmenis lovai „Neringa“. Juozo Brundzos raktų spintelė „Luna“ buvo nuolat varstoma, o prie romantiškojo veidrodžio „Dviem“ eilėje rikiavosi damos. Jaukumo suteikė ir Vytauto Puzero šviestuvai „Corio“, o šurmulyje nuolat girdėjosi ritmingas Pauliaus Vitkausko supamos kėdės KU-DIR-KA bruzdėjimas.
KOMPLIMENTAI UŽ GEBĖJIMĄ DERINTI TRADICIJĄ IR MODERNUMĄ
Paroda pareikalavo nemažai žmogiškųjų resursų. Jai buvo pradėta ruoštis dar vasaros pradžioje. Darbus asmeniškai atrinko pagrindinė ARUP parodų kuratorė Jennifer Greitschus, kurios senelis yra kilęs iš pamario krašto.
Vienas iš ARUP vadovų Chris Luebkeman po parodos sakė: „Man gėda prisipažinti, kad iki šiol beveik nieko nežinojau apie Lietuvą. Tik tiek, kad tai nedidelė tauta, priklausiusi Sovietų imperijai. Viskas pasikeitė, sudalyvavus parodoje. Buvau sužavėtas tradicinių vertybių bei šiuolaikinių idėjų ir gamybos metodų deriniais. Tai neįtikėtinos stiprybės pavyzdys šiandieniniame pasaulyje, pilname bedvasio monotoniškumo. Man labai patiko neįtikėtinai protinga kėdė „Spina“, kuri gali būti pritaikyta žmogaus dydžiui bei formoms, bei lova „Neringa“, su gyvos žolės paklotu. Galų gale, tekstilės gaminiai „Zidra“ buvo tiesiog kvapą gniaužiantys. Dizaineriai, kurie pateikė savo darbus parodoje, buvo žavingai užsidegę savo darbais bei dizaino įtaka ir savo tautos ateitimi. Jie tikėjo galinga jėga, kurią dizainas gali suteikti kultūrai ir suteikti daugiau atidos gyvenimui. Grįžau iš parodos svajodamas, kad pakeliausiu po šią nuostabią šalį“.
Dauguma lietuviškų eksponatų jau yra pelnę apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje. Parodą iš Lietuvos pusės organizavo Lietuvos dizaino forumas ir Lietuvos Respublikos ambasada Londone.
LIETUVA – GARBĖS VIEŠNIA FESTIVALYJE „LES BOREALES“
Lietuvos dizaino forumas, kaip tik šiuo metu, Šiaurės Normandijos mieste Kaene (Prancūzija) vykstančiame tarptautiniame Šiaurės šalių kultūros festivalyje „Les Boreales“ pristato dar vieną parodą „Design Lithuania 2001-2013“. Ekspozicijos pagrindą sudaro Londone eksponuoti darbai bei keletas konkurso „Geras dizainas‘2013“ nugalėtojų. Šis renginys kartu su Alinos Orlovos koncertu pirmą kartą reprezentavo Lietuvą 22 metus skaičiuojančio festivalio atidarymo vakarą.
Buvusio Kaeno moterų vienuolyno parodų salėje eksponuojama lietuviškojo industrinio dizaino pastarojo dešimtmečio raida ir pasiekimai. Vienuolynas pribloškia erdvumu, nors unikali istorinė architektūra ir ryškiai kontrastuoja su šiuolaikinio dizaino eksponatais.
Viena parodos atidaryme dalyvavusių jaunų dizainerių, Audronė Drungilaitė, sakė: „Buvo malonu ir kartu netikėta sulaukti tokio lankytojų antplūdžio. Jie buvo smalsūs, domėjosi ne tik dizaino pasiekimais, bet ir mūsų kalba, vis prašė ištarti objektų pavadinimus lietuviškai. Taip pat klausinėjo ir objektų kainų“.
FESTIVALIO ORGANIZATORIAI PATEIKĖ STAIGMENĄ
Parodoje džiugina tendencija, kad siena tarp pramonės ir dizaino pamažu nyksta. Ausinės „JUNGLE Earphones“ ir kartoninis kompiuterio dėklas „Acme Baltic“ (diz. A.Drungilaitė) bei Naurio Kalinausko ir Indros Marcinkevičienės kėdės, gaminamos „Ventoje“, liudija stiprėjantį Lietuvos pramoninkų ir dizainerių bendradarbiavimą. Beje, eksponatams ir Prancūzijoje teko atlaikyti nemažą krūvį. Mindaugo Žilionio unifikuotą sistemą „Spina“ išbandyti panoro net solidūs vyrai. Mamos negalėjo atitraukti vaikų nuo Naurio Kalinausko kilimo-dėlionės „Imperial“.
Svečius žavėjo atlikimo kokybė ir medžiagų įvairovė. Etno motyvai atsispindėjo Rapolo Gražio modulinėse knygų lentynose „Audžiu“ ir tarptautinio pripažinimo sulaukusiame Astos Kaušpėdaitės „Lithuanian Vodka“ pakuotėje „Black Edition“.Vytauto Puzero kėdė „Eggy“ ar Neringos Dervinytės staliukai „Romance“ liudijo aukštą metalo apdirbimo pramonės lygį. Medienos apdirbimo kokybę reprezentavo Žilvino Stankevičiaus kėdžių serija „Liepa“.
Festivalio organizatoriai pateikė ir malonią staigmeną – Kaeno aukštosios dailės ir medijų mokyklos studentai per du mėnesius atliko puikią lietuviškos ekspozicijos analizę. Festivalio atidarymo išvakarėse surengta jos prezentacija gniaužė kvapą ir kėlė pasitenkinimą. Atrodė, kad apie Lietuvą studentai žino daugiau nei dažnas lietuvis. Nors nė karto nėra Lietuvoje buvę, jie puikiai identifikavo mūsų nacionalinius ypatumus ir šalies vertybes – natūralią gamtą, savitą kultūrą ir nepaprastą istorinę raidą.
IŠLEISTAS SOLIDUS ALBUMAS „DESIGN LITHUANIA 2001-2013“
Tiek angliai, tiek prancūzai nuoširdžiai domėjosi ir atidžiai vartė specialiai šioms parodoms išleistą albumą „Design Lithuania 2001-2013“. Jame kiekvienam autoriui šalia savo darbų teko aprašyti po vieną Lietuvos savitumą atspindintį dalyką: gintarą, Nidą, cepelinus, krepšinį, juodą duoną, sūrelius ir pan.
Katalogas, išleistas lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis, buvo nemokamai dalinamas Londone, o dabar platinamas ir Kaene. Albumo leidybą ir abi parodas parėmė Lietuvos kultūros ministerija.
Gausių lankytojų dėmesys, be abejo, turėtų įkvėpti dizainerius neužmigti ant laurų ir kurti toliau. Tuo tarpu organizatoriai tyliai viliasi, kad Kaenas nebus paskutinė Lietuvos dizaino parodos stotelė. Gal kitąmet pavyks lietuvišką dizainą pristatyti net pasaulio dizaino sostinės renginiuose?
Parengta pagal Dizaino Forumo informaciją
Jotaip
( 2013-12-17 )
Darbai gal ir matyti,bet tikriausiai dizaino katedroms metas stipriai atsinaujinti,įnešti naujų vėjų. Iš minimų dizainerių VDA dėsto ,berods,tik vienas?
Aga
( 2013-11-29 )
Seniai matyti visi drbai (iskyrus I.Marcinkevicienes kiceli). Gal butu kas naujesnio ? Negalma respektuoti senais darbais, nors ir neblogais (kaskada buvus).