ARCHITEKTŪROS OBJEKTYVUOSE://LAIKO ŽENKLAI NIDOS MODERNIZMO VEIDE

Architektūra šiandien – lengvas objektyvų grobis. Kiekvienas grįžtantis namo parsiveža gausiai skaitmenoje įkalintos svetimų kraštų architektūros, kuri paprastai atlieka egzotiško garnyro vaidmenį asmeninių nuotykių ekshibicijoje. Šie fotografai kitokie. Jų rūstūs objektyvai kimba prie modernizmo architektūros, kurios „best before“ jau seniai išsekęs, tačiau būtent jų architektūriškai treniruota optika mato giliau. Mato kitaip. Mato daugiau.

ARCHITEKTŪROS [fotografijų] FONDAS – architektūros studentų ir jaunų architektų klubas. Jie stengiasi, pasitelkę meninę ir dokumentinę fotografiją, atkreipti dėmesį į architektūrines aktualijas Lietuvos miestų erdvėse.

Kaip portalui PILOTAS.LT teigė Norbertas Tukaj, fotografijose fiksuojama ir aktualizuojama, kaip miestų erdvėse, veikiant laiko ir visuomenės kaitai, keičiasi – nyksta, prisitaiko arba kuriasi – architektūra. Didelis dėmesys teikiamas architektūros ir žmogaus santykiui, keliant klausimus, kaip žmogus prisitaiko prie architektūros arba, kaip pritaiko, modifikuoja architektūrą savo poreikiams.

DĖMESYS NIDOS MODERNIZMUI

Architektūros [fotografijų] fondui įgyvendinus pirmąjį projektą „GAL“, kurio dėmesio centre buvo Vilniaus modernizmo architektūra, naująja kryptimi pasirinkta Nida. Šis projektas numatomas vykdyti keliais etapais, kurių metu Nidos nykstanti architektūra bus fiksuojama skirtingais metų laikais: pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą.  Projekto tikslas – palyginti, kaip iš pirmo žvilgsnio statiški ir nekintantys pastatai, įgauna skirtingus atvaizdus, vos tik pasikeitus juos supančiai gamtinei aplinkai ir apšvietimui.

Įvykdžius pirmąjį – pavasario – etapą, dalyvių įspūdžiai geriausiai nusakomi: „Architektūra be žmogaus – mirusi architektūra“. Dauguma fiksuotų pastatų šiuo metų laiku atrodo apleisti, nereikalingi. Tai vietos, kuriose negyvenama arba nevykdoma jokia kita socialiai aktyvi veikla. Kita vertus, tai lengvinančios aplinkybės maksimaliai atskleisti pastato architektūrinę esmę fotofiksacijose. Pavasarinis medžių lapų ir žmonių nebuvimas teritorijose leido fotografams užmegzti glaudesnį ryšį su objektu ir paversti jį pagrindiniu dėmesio centru fotografijose.

OBJEKTYVAS – ANALITINIS ARCHITEKTŪROS INSTRUMENTAS

Fotografai turėjo puikią progą pajusti, kaip kinta pastatų formos ir erdvės atmosfera veikiant rūkui, saulei, debesuotumui. Kartais pokyčiai įvykdavo per minutę, vos tik saulei pradingus už debesų, todėl tas pats objektas pateikdavo skirtingus rezultatus iš to paties rakurso. Permainingos oro sąlygos pateikdavo staigmenų, kuomet prasidėjus šlapdribai, objektuose detalės susiliedavo ir išryškėdavo architektūrinis siluetas, o kartais tiesiog skatindavo panaudoti kūrybiškumą ir atrasti būdus, kaip reprezentuoti statinius esant nepalankioms fotografijai sąlygoms.

Kiekvienas jų atkreipė dėmesį ryškiomis spalvomis, neįprastomis detalėmis ar tiesiog kontrastu Nidos čerpinių stogų architektūros kontekste. Visuose pastatuose stipriai jaučiama modernizmo architektūros dvasia bei matomi žmonių palikti ženklai, kurie kartais pavirtę randais, tačiau iki šiol leidžia gėrėtis išlikusia natūralia pirmine pastato idėja.

Fotofiksacijose: poilsio namai „Urbo kalnas" (Taikos g.32, Nida), kultūros centras „Agila" (Taikos g.4, Nida), viešbutis „Jūratė" (Pamario g.3, Nida), sanatorija su lauko baseinu (pavadinimas nenustatytas) (G.D. Kuverto g., Nida).

Fotografai: Andrius Laurinaitis, Aurelija Šlapikaitė-Jurkonė, Ieva Marija Malinauskaitė, Karolina Čiplytė, Laima Čijunskaitė, Lina Venckutė, Margarita Kaučikaitė, Marta Zigmantaitė, Norbert Tukaj, Rasa Saltonaitė.