images_phocagallery_2249_Parulskis_VU bibl_pav_2249_Parulsk_VU bibl_tit

MIRKSINČIOS BIBLIOTEKOS//NORINT NEPAVIRSTI TERITORIJA, REIKIA STATYTI KULTŪRAI

Praeitą savaitę, trečiadienį, Saulėtekyje atidarytas naujas Vilniaus Universiteto bibliotekos pastatas. Nors ne… Iš tikrųjų trečiadienį Saulėtekyje atidarytas Nacionalinis atviros prieigos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras… Bet… Būsimą įvykį galima pavadinti ir dar kitaip.

KULTŪROS SRITYJE – TIK REKONSTRUKCIJOS

Knygoje „Laisvės architektūra“ (Baltos lankos, 2012) jos autoriai Tomas Grunskis ir Julija Reklaitė, apžvelgia pastarojo dvidešimtmečio Lietuvos architektūrą, analizuoja, aptaria ar šiaip pamini beveik pusantro šimto reikšmingiausių statinių. Tarp šios sąlyginės gausybės visuomenės reikmėms skirtų naujų – ne rekonstruotų, o pastatytų nuo pamato duobės – yra labai nedaug: kelios sporto arenos, Litexpo parodų ir kongreso centro naujas paviljonas ir – viskas.

O visuomeninių pastatų, skirtų kultūros reikmėms, per nepriklausomybės dešimtmečius nebuvo pastatyta nei vieno. Vyko tik rekonstrukcijos – Revoliucijos muziejus rekonstruotas į Nacionalinę dailės galeriją, centro Komiteto spaustuvė – į Dailės akademijos mokomąjį korpusą, Čiurlionio dailės muziejus rekonstruotas į geresnį Čiurlionio dailės muziejų su biblioteka.

Taip, bibliotekų rekonstrukcijų fronte viskas atrodo neblogai: kardinaliai perdarytos kelios stambios bibliotekos Klaipėdoje, Panevėžyje ir Utenoje, puikiai restauruotos mažesnės bibliotekos Kėdainiuose ir Plungėje, net pastatytos kelios naujos viešos bibliotekos Birštone, Druskininkuose, o Sveikatos universitetas Kaune gavo naują, gražią ir didelę. Na, bet pastarąją sunku pavadinti visuomenei skirtu pastatu – juk ten skaito būsimi gydytojai.

KIAURA PARA SAVIŠVIETOS GALIMYBIŲ

O štai Saulėtekyje galės skaityti visi. Galės skaityti, vaikus palikę žaidimų kambaryje, užsidarę specialiose darbo kabinose arba prie keliasdešimties kompiuterių, arba galybėje erdvių vestibiulių. Arba kavinėje.

Jei nenorės skaityti, bus galima projektuoti, mokytis dizaino, rengti konferencijas, žiūrėti filmus, pasimankštinti treniruoklių salėje, vartyti žurnalus, nusnausti specialiose vietose, pasivažinėti paskolintu dviračiu, tiesiog atsinešti savo kompiuterį ir atnaujinti įrašus socialiniuose tinkluose ar, jei jau labai prireiks, ką nors sumodeliuoti ir sumodeliuotą daiktą atsispausdinti 3D spausdintuvu.

Ir visa tai nemokamai. Kiaurą parą. Na, išskyrus, turbūt, darbą su tridimensiu spausdintuvu – bet tai galima iškentėti.

DU SVARBIAUSI KULTŪROS STRATEGIJOS ELEMENTAI

Todėl ir norisi sakyti, kad Vilniuje pradėjo veikti pirmas didelis, naujas, absoliučiai visuomeniškas kultūros centras Lietuvoje. Šį faktą galima interpretuoti įvairiai: dejuojant dėl vizionieriškumo trūkumo, lėtumo, šykštumo ir neorganizuotumo.

Per du dešimtmečius – tik vienas pastatas kultūrai? Ir tokiose dejonėse, be abejo, yra tiesos grūdas.

Arba – galima rinktis tiesmuko pozityvumo variantą – naujoji Vilniaus universiteto biblioteka, milžiniškas trijų tūrių statinys yra teisingos politikos simbolis ir rezultatas.

Nes juk visi žinome, kad kultūra nėra vienanarė. Ji turi aiškų strateginį pagrindą, kurio buvimas generuoja taktinius rezultatus. Tie rezultatai – o rezultatams tai būtina savybė – matomi aiškiausiai – knygos, spektakliai, parodos, koncertai ir įvairūs tardisciplinarinės kultūros produktai.

Strateginis pagrindas, žvelgiant paviršutiniškai, yra nuobodus. Tai – kultūrinis edukavimas. Arba – bibliotekos ir muziejai.

Tai yra du svarbiausi strateginiai elementai, formuojantys būsimus kultūros produktų vartotojus.

NAUJOJO SAKRALUMO DRĄSOS POZITYVAS

Žinoma, galima atsisakyti terminologinio konservatyvumo ir bibliotekas pavadinti kultūros ir informacijos centrais – tai nepakeis esmės: bibliotekos, sumažėjus arba išnykus bažnyčios kultūrinio veiksmo įtakai, tampa to veiksmo bendruomenėse štabais. Su visais sąlyginės šventyklos atributais, iš kurių bene svarbiausią vaidmenį atlieka architektūra.

Paremontavus sovietinį kultūrnamį, įstačius jame kelias plastikines duris ir langus, o buvusioje aptriušusioje skaitykloje pastačius tris kompiuterius, naujo efekto nebus pasiekta. Toks pastatas praneš tik vieną žinią – mes stengiamės, bet esame neturtingi, todėl niekas nesikeičia.

Naujų gi bibliotekų pranešimas yra visiškai kitoks – jos yra įžūlios, sveikai arogantiškos, šviečiančios, blyksinčios ir kviečiamai mirksinčios – panašios į tą, kuri sumirksėjo Saulėtekyje.

VALSTYBINIS MĄSTYMAS AR TERITORINĖ ŪKVEDYSTĖ

Aš, žinoma, neteigiu, kad modernių kultūros centrų atsiradimas automatiškai pakeis valstybės kultūros lauką, jos vartojimo poreikius ir tų poreikių mentalitetą.

Bet, pasidairydamas aplinkui, stebėdamas analogiškus projektus kitose valstybėse, matau, kad šiandien tai yra brangus, bet vienintelis kelias palaikyti šalies, kaip valstybės, o ne teritorijos savivoką.

Norint nepavirsti teritorija, reikia statyti bibliotekas. Arba – atviros prieigos kultūrinės komunikacijos ir informacijos centrus, jei tai padės lengviau gauti finansavimą.

 

Komentaras, skaitytas LRT radijo laidoje „Kultūros savaitė“

Komentarai

  1. Biblioteka-labai gerai,kontekstualu,aktualu,šiuolaikiška,bet ta straipsnio autoriaus minima knygutė,mano nuomone,per silpna,kad ja remtis.

  2. Kažkaip neliatuviška.
    Wszystko na xaliavu. Ilgam?

Susije straipsniai

Klaipėdos biblioteka

BIBLIOTEKOS LAVINS IR BURS: Klaipėda rekonstruos „Kauno atžalyno“ filialą

2018 rugsėjo 10Be komentarųPILOTAS.LT

Neseniai atvirą naujos modernios bibliotekos bei bendruomenės centro pietinėje miesto dalyje architektūros idėjų konkursą surengusi Klaipėda (1-oji vieta – „Aketuri architektai“),, vien tuo neapsiriboja. Modernios

Klaipėdos biblioteka

CENTRINĖ KLAIPĖDOS BIBLIOTEKA: Konkurse rungiasi 15 idėjų

2018 birželio 146 KomentaraiPILOTAS.LT

PILOTAS.LT anksčiau rašė apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kartu su Lietuvos architektų sąjunga rengiamą atvirą Klaipėdos bibliotekos konkursą. Neseniai paaiškėjo, jog šiam konkursui patekta 15

Klaipėdos bibliotekos konkursas

ARCHITEKTŪROS KONKURSAS: Bendruomenės centras-biblioteka Klaipėdoje

2018 balandžio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos miestas kartu su Lietuvos architektų sąjunga rengia atvirą modernaus bendruomenės centro-bibliotekos projekto konkursą. Numatoma, kad pastato architektūra reprezentuos miestui svarbaus, visuomeninio objekto charakterį bei

vilni_fo_180300_e01_xxx

NEPRAUSTAS IR NEŠUKUOTAS: J.Tornau 6-7 dešimtmečių nuotraukų kolekcijos pristatymas

2018 balandžio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Ilgametis Vilniaus universiteto bibliotekos direktorius Jurgis Tornau XX a. 6-7 deš. fotografavo Vilnių. Jo neprausto ir nešukuoto Vilniaus nuotraukų kolekciją šiandien pristatys architektūros istorikė Marija

Naujoji Helsinkio centrinė biblioteka

XXI AMŽIAUS BIBLIOTEKA: Helsinkyje kyla naujo tipo kultūros objektas

2018 sausio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Guggenheimo muziejaus neįsileidęs Helsinkis, savo kultūrinę infrastruktūrą patobulins kitaip. Dar šiemet Suomijos sostinės centre žada iškilti nauja centrinė biblioteka, kuri veiks labiau kaip kultūros centras.

„Mobilibris“

ATKURIA RYŠĮ SU KNYGA: Lietuviška mobilioji ekspozicijos sistema „Mobilibris“

2017 gegužės 31Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno apskrities viešoji biblioteka (KAVB) pristatė individualaus dizaino mobiliąją knygų ekspozicijos sistemą, kuri buvo sukurta įgyvendinant projektą „Mobilibris“. Tokios konstrukcijos ir estetinės išraiškos baldas iškart

obama_ce_170500_e01_xxx

OBAMOS ŠVYTURYS: Čikagos pakrantę gaivins Prezidentinis centras

2017 gegužės 9Be komentarųArtūras Karka

Jungtinių Amerikos valstijų prezidento Obamos fondas (The Obama Foundation) neseniai paviešino Obamos prezidentinio centro projektą probleminiame Čikagos South Side rajone. Pagal firmos „Tod Williams Billie

ambra_po_170500_e01_xxx

ARCHITEKTŪRA IR JAUTRUMAS: Pokalbis su architektu Audriu Ambrasu

2017 gegužės 42 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilnietis architektas Audrius Ambrasas – neabejotinai viena ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos architektūros asmenybių. Todėl gegužės 8 dieną Vilniaus universiteto Istorijos fakultete suplanuotas jo atviras pokalbis apie

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

ĮAMŽINS PROFESORIAUS ATMINIMĄ: VDU bibliotekai – L.Donskio vardas

2017 vasario 11Be komentarųPILOTAS.LT

Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Daugiafunkciame mokslo ir studijų centre bus įamžintas profesoriaus Leonido Donskio atminimas. Neseniai mus palikusio filosofo vardas suteikiamas

images_phocagallery_3654_skait_birz_1503_3654_e11_xxx

ARCHITEKTŪRINĖ CHIRURGIJA://SKAITYKLAI ĮSKIEPIJO RACIONALUMO IR ERDVĖS

Projektuojant visuomeninius interjerus ar juos renovuojant paprastai tenka verstis su itin kukliomis lėšomis. Dėl to estetika dažniausiai lieka antrame plane ar net visai užmirštama. Vis

images_pulsas_foto_3575_bibli_kn_150216_e01_BRA

KAUNO KNYGŲ NAMELIS://VASARIO 16-ĄJĄ KAUNE ATIDARYTA NEMOKAMA BIBLIOTEKA

Lietuvos valstybės atkūrimo šventę šiemet Kaune paminėjo daugiatūkstantinė minia, o svarbiu jos akcentu tapo Kario skulptūros atidengimo ceremonija. Tačiau šių iškilmingų renginių fone vasario 16-ąją

images_phocagallery_3564_barsa_bibl_1502_3564_e01

BARSELONOS MIESTO PREMIJA://UŽ BIBLIOTEKĄ KAIP MIESTO VIEŠĄJĄ ERDVĘ

Pasitaiko miestų, kuriuose ne vien istorinė, bet ir šiuolaikinė architektūra yra suprantama bei vertinama. Net gerbiama ir skatinama. Vienas iš ryškiausių tokių miestų pavyzdžių –

images_phocagallery_3297_snohe_bibl_1409_3297_bibli_CA_140900_e01_xxx

KALGARIO BIBLIOTEKA://KURIAMAS DAUGIASLUOKSNIS URBANISTINIS KRAŠTOVAIZDIS

Oslo operos rūmų autoriai iš Norvegijos „Snohetta“ kartu su vietos architektūros firma „DIALOG“ neseniai laimėjo tarptautinį naujosios Kalgario bibliotekos konkursą. Sklypo tipografiją architektūrinės idėjos pagrindu

images_phocagallery_2977_stud_Rybakova_pav_2 bl_2977_tit_Rybakova

PASIDALINTAS ŽINOJIMAS://JAUNOS ARCHITEKTĖS IR KNYGNEŠIO TANDEMAS

Kovo 16-tąją minima Knygnešio diena – gera proga prisiminti ne tik legendomis apipintą XIX a. šviesuolį Jurgį Bielinį, bet ir kitus geradarius, nešusius ir nešančius

images_phocagallery_2550_bibli_nemo_1307_2549_pamin_kn_930000_e05_xxx

LAIKINASIS GATVĖS DIZAINAS://MAŽOJI NEMOKAMA NIUJORKO BIBLIOTEKA

Firmos „Stereotank“ dizaineriai sukūrė instaliaciją šiuolaikiškos viešosios gatvės minibibliotekos, kurioje galima paimti knygą paskaityti bei palikti jau perskaitytą. Tiesa, vienu metu tokioje bibliotekoje komfortabiliai gali

Anykščiai

BIBLIOTEKA LITERATŪROS LOPŠIUI://JAUTRUS ŽINGSNIS Į TRAPŲ ANYKŠČIŲ KONTEKSTĄ

Besibaigiant antrajam nepriklausomybės dešimtmečiui Lietuvoje pagaliau pradėtos statyti bibliotekos palepina ir savo architektūra. Taip buvo su visai neseniai atidaryta Vilniaus universiteto biblioteka (arch. R.Paleko kolektyvas)

images_straipsniu_foto_2277_kaziu_kn_060300_e01_BRA

ARCHITEKTŲ SĄJUNGA://DALYVAUTI BIRŽŲ BIBLIOTEKOS KONKURSE NEREKOMENDUOJAMA

Biržų rajono savivaldybės administracija neseniai paskelbė naujo viešosios bibliotekos pastatų komplekso techninio projekto konkursą. Naujas visuomeninis pastatas numatytas šio miesto istorinėje dalyje. Vis dėlto Lietuvos

images_phocagallery_2249_Parulskis_VU bibl_pav_2249_Parulsk_VU bibl_tit

MIRKSINČIOS BIBLIOTEKOS//NORINT NEPAVIRSTI TERITORIJA, REIKIA STATYTI KULTŪRAI

Praeitą savaitę, trečiadienį, Saulėtekyje atidarytas naujas Vilniaus Universiteto bibliotekos pastatas. Nors ne… Iš tikrųjų trečiadienį Saulėtekyje atidarytas Nacionalinis atviros prieigos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras…

images_phocagallery_2202_VU bibliot_pav_2202_tit_VU biblioteka

KITOKIOS BIBLIOTEKININKYSTĖS PRADŽIA//ŽINIŲ FLAGMANAS IŠEINA Į REISĄ

Seniausias regione universitetas šiandien žengia drąsų žingsnį modernios visuomenės architektūroje. Saulėtekio technologijų slėnyje atidaromas Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC).

images_pulsas_foto_2182_biblio_vn_121200_e01_BRA

ARCHITEKTŪRINĖ EKSKURSIJA://SU R.PALEKU PO VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKĄ

Vilniaus universiteto (VU) biblioteka – neabejotinai vienas ryškiausių pastarųjų kelerių metų šiuolaikinės Lietuvos architektūros ženklų. Architekto Rolando Paleko kolektyvo („R.Paleko archstudija“) suprojektuoto pastato architektūra jau

images_pulsas_foto_1677_Parulskis_TIT

MEMORIALINĖS LENTOS LAZDYNUOSE//E.PARULSKIS: MODERNIOJO PAVELDO CIKLE

VII Architektūros fondo pokalbių ciklas „Modernieji paveldai“ skirtas ribinei architektūrai –  brandaus amžiaus sulaukusiems moderniosios architektūros objektams, po truputį mūsų akivaizdoje tampantiems naujuoju paveldu. Balandžio

images_straipsniu_foto_1674_bibli_an_120300_e01_xxx

KULTŪROS SOSTINĖS KRONIKOS://SUSTABDĘ BIBLIOBUSĄ, PRISIMINĖ KNYGNEŠYSTĘ

PILOTAS.LT jau skelbė, kad 2012-ųjų Lietuvos kultūros sostinės vardą konkurse laimėjo Anykščiai. Intensyviame „kultūrinių“ metų tvarkaraštyje Anykščiuose numatyta kelios dešimtys tradicinių ir specialiai kultūros sostinės

images_pulsas_foto_1470_liubl_SL_120100_e01_xxx

SLOVĖNAI STATYS BIBLIOTEKĄ//ATVIRAS ARCHITEKTŪROS IDĖJŲ KONKURSAS LIUBLIANOJE

Vakarų Europos šalyse nacionalinės svarbos visuomeniniai objektai paprastai projektuojami atvirų tarptautinių architektūros idėjų konkursų keliu. Demokratiško architektūrinio proceso naudą yra pajutusios ir kai kurios posovietinės

images_pulsas_foto_1255_kapli_CZ_111000_e01_xxx

IŠ BIBLIOTEKOS BELIKO STOTELĖ//MENKAS J.KAPLICKY’IO ŽENKLAS GIMTINĖJE

2007 metais Čekijos nacionalinės bibliotekos konkursą, 160.000 eurų premiją ir užsakymą projektuoti laimėjo žinoma Londono architektūrinė firma „Future Systems“. Išeivio iš Čekijos J.Kaplicky’io vadovaujami futuristai

images_phocagallery_897_bibli_olan_1104_bibli_au_041100_www_e05

MOBILI BIBLIOTEKA JAUNIESIEMS BIBLIOFILAMS

Olandijoje veikia ištisas tinklas mobiliųjų bibliotekų, kurios yra puiki alternatyva jauniesiems bei pagyvenusio amžiaus skaitytojams. Tačiau Amsterdamo pašonėje plytintis Olandijos Zano (Zaan) regionas pasižymi itin