Žinomas portugalų architektas, Pritzkerio premijos laureatas Eduardo Souto de Moura praėjusiame dešimtmetyje futbolo stadioną integravo į Bragos (Portugalija) akmens skaldyklos uolą. Šis įspūdingas jo kūrinys iki šiol laikomas pavyzdiniu sporto statiniu, kurio architektūroje persipina ekologija, praktiškumas ir estetika. Artimųjų Rytų architektūrinės firmos „MZ Architects“ projektuotojai neseniai pasiūlė projektą stadiono, kuris išnaudotų gretimą uolą bei būtų integruotas į dykumos smėlį.
It kraštovaizdžio objektas firmos „MZ Architects“ kurtas stadionas „Al Ain stadium“ iš toli būtų kone nepastebimas. Tačiau sprendimas sporto areną tarsi pakišti po dykumos smėliu ne tik leistų didžiulį tokio statinio tūrį jautriai įlieti į gamtinę aplinką, bet ir jo vidų apsaugoti nuo kaitrių saulės spindulių bei lengviau išlaikyti vėsiu. Abiejų užduočių pasiekti padeda ir gretima vulkaninės kilmės uola, kurioje numatyta žiūrovų tribūna.
Firmos „MZ Architects“ projektuotojams šiame savo projekte, atrodo, pavyko pasiekti ir kone skulptūriškos kokybės. Po smėlio kopų sluoksniu tarsi pakišta stadiono aikštė, tai it visada žaliuojanti oazė ar dykumoje netikėtai surastas lobis. Projektuodami šį stadioną, architektai įkvėpimo sėmėsi iš senųjų sporto statinių bei šventyklų. Tai ypač gerai matyti iš žemyn nusileidžiančių įėjimų į statinį. Stadiono statybai taip pat numatytos naudoti vietinės medžiagos.
Beje, firmos „MZ Architects“ projektuotojai anksčiau jau buvo parengę originalaus į landšaftą integruoto sporto klubo projektą, kurio žiūrovų tribūna primena atlenktą „laptopą“.
Parengta pagal „MZ Architects“ informaciją.
Inga
( 2012-06-01 )
Tobula