Po į teismų sales persikėlusio skandalingojo Kauno „stiklainio“ atvejo, Kultūros paveldo departamento Kaunо teritorinio padalinio veikla tapo paralyžiuota. Pusantrų metų tokią padėtį kentę antrojo šalies miesto architektai galiausiai neištvėrė – išėjo į gatvę pareikšti savo pozicijos. Architektų pilietinė protesto akcija įvyko Rotušės aikštėje tiesiai po Kultūros paveldo departamento Kaunо teritorinio padalinio langais.
Į GATVĘ IŠGINĖ SOPULIAI
Šiltą balandžio 26-osios vidurdienį Rotušės aikštėje būriavosi Kauno architektai ir miesto ateičiai neabejingi eiliniai piliečiai. Šįkart į gatvę juos išginė ne pavasarinis oras, bet noras išsakyti savo cecho sopulius bei siekis pagaliau pajudėti iš aklavietės, į kurią Kauno architektus stumia Kultūros paveldo departamento (KPD) politika. Priešais KPD Kauno teritorinio padalinio pastato langus architektai surengė protesto akciją, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į pernelyg griežtą paveldosaugą Kaune bei paakinti KPD valdininkus pagaliau pradėti dialogą su architektais.
Iš viso renginyje susirinko apie 200 architektų, pritariančių pozicijai, kad susiklosčiusią padėtį reikia keisti nedelsiant. Jie rinkosi su poziciją išreiškiančiais plakatais, biurokratus simbolizuojančiais juodais snapais ir uniformomis.
Beje, Kauno architektai savo suorganizuotame renginyje patyrė ir opoziciją – visuomenės veikėjo ir „Senojo Kauno“ draugijos lyderio Rimvydo Žiliuko vadovaujama grupelė vyresnio amžiaus žmonių su vėliavomis ir plakatais čia pat susibūrė palaikyti KPD. Tvarką akylai prižiūrėjo policiją.
KVIETĖ BAIGTI PILIETINĮ KARĄ SU ARCHITEKTAIS
Protesto akciją inicijavęs architektas Algimantas Kančas jau turi panašių renginių patirtį – pernai jis surengė akciją prieš pastatus-vaiduoklius. Šįkart architektas pasižymėjo radikalia pozicija ir griežtais pareiškimais. Pasak jo, Kaunas nėra rezervatas, todėl radikalios permainos jo paveldosaugos politikoje yra tiesiog būtinos. Architektas taip pat viešai perskaitė architektų peticiją DĖL SUSIDARIUSIŲ PROBLEMŲ KULTŪROS PAVELDO SRITYJE.
Architektūros istorikė Jolita Kančienė mitingo dalyvius supažindino su Kauno tarpukario architektūros istorija bei pateikė pavyzdžių kaip šiame – auksiniame – Kauno urbanistinės raidos laikotarpyje gimė modernūs sprendimai. Pasak specialistės, tai yra sektinas kelias tvarkant miestą ir dabar. Architektas Linas Tuleikis pažymėjo KPD specialistų kompetencijos stoką, kuri atsispindi įsakymuose beatodairiškai saugoti visų naujamiesčio kiemų erdves.
Kiek nuosaikesnės pozicijos laikėsi architektai Rimas Palys ir Audrys Karalius. Jie stebėjosi, kad KPD dažnokai palaiko įvairius bandymus skirstyti visuomenę į paveldo draugus ir priešus, prie pastarųjų urmu priskiriant „visus architektus“. Anot kalbėtojų, kolektyvinė atsakomybė, kaip sovietmečio atgyvena, neturėtų būti primetama architektams aprioriškai. Iš KPD seniai laukiama aiškesnės ir tiksliau apibrėžtos laikysenos paveldo objektų ir ypač teritorijų naudojimo bei pritaikymo šiuolaikinėms reikmėms atžvilgiu. Anot abiejų architektų, nematyti, kad nacionalinė paveldo politika visiškai paskendo smulkmeniškame paragrafų liūne ir seniai prarado konstruktyvų turinį, gali nebent architektūrinis beraštis ar paveldinis fundamentalistas. R.Palys ir A.Karalius pakvietė KPD baigti pilietinį karą su architektais ir istorinių objektų bei teritorijų sugrąžinimą į kokybišką gyvenimą aptarti konstruktyvioje aplinkoje.
IŠKLAUSĖ IR KITĄ STOVYKLĄ
Kauno architektų mitinge pasisakė ir buvo išklausyta ir kita stovykla. Pasisakęs laikinasis KPD Kauno teritorinio padalinio vadovas Svaigedas Stoškus prisipažino iki šiol buvęs itin prastos nuomonės apie Kauną, tačiau miestą pamilęs vos per 3 darbo dienas. „Mes visi mylime šį miestą, todėl turime kurti dialogą, o ne vieni į kitus mėtytis akmenimis“, – tikino jis. Pasak šio teisinius dalykus nei architektūrą žymiai geriau išmanančio jaunojo specialisto, tinkamai tvarkomas Kaunas pajėgus pralenkti Vilnių. „Svarbu, kad visiems galiotų tos pačios veiklos taisyklės“, – mano jis.
Visuomenės veikėjas R.Žiliukas pripažino Kauno architektų profesionalumą kuriant šiuolaikinę architektūrą, tačiau tvirtino apie istorinius laikus suprantantis geriau, todėl galintis patarti. Labiausiai jis kritikavo Kauno pilies vizijos autorius. Jam oponavės L.Tuleikis sakė, kad svarbiausia profesionalumas. „Kažkas norėtų, jog pradėję darbą vėliau kažkam užleistume vietą šiek tiek pabraižyti, o paskui vėl sugrįžtume ir prisiimtume visą atsakomybę“, – pažymėjo architektas.
Renginį vedęs architektas A.Kančas akciją užbaigė šūkiais, kurie sugrąžino į 9-ojo dešimtmečio pabaigą, Sąjūdžio laikus.
GATVĖS ŠŪKSNIUS UŽBAIGĖ APSKRITO STALO DISKUSIJA
Kauno architektų mitinge pasisakė ir specialiai iš Vilniaus atvykusi KPD vadovė Diana Varnaitė. Ji atrėmė daugelį departamentui mestų kaltinimų bei tikino niekada nevengusi dialogo su architektų cechu. Tai savotiškai patvirtino ir po mitingo KPD patalpose prie apskrito stalo įvykęs KPD specialistų ir architektų susitikimas. Čia architektai paveldosaugininkams išsakė savo sopulius, užsimezgė diskusija. Vyravo draugiška ir geranoriška atmosfera. Nutarta greitai susitikti vėl jau konstruktyvesniam dialogui.
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Prikockis PILOTUI.LT pažymėjo, kad visada buvo gatvės renginių priešininkas. Anot jo, žymiai geriau yra kalbėti profesionaliais argumentais ir juos atitinkančioje aplinkoje. „Vis dėlto ši akcija pasiteisino ir davė rezultatų“, – po įžanginio Kauno architektų ir KPD specialistų susitikimo tvirtino LAS Kauno skyriaus vadovas. KPD Kauno teritorinio padalinio vadovas Svaigedas Stoškus PILOTUI.LT pažadėjo, kad Kauno paveldosaugos reikalai greitai ims sparčiai taisytis į gerą. Kaip greitai nuo kalbų bus pereita prie darbų turėtume pamatyti netrukus.
frontas
( 2012-04-30 )
susikure naujas „kulturos“ propagavimo frontas- “ Aukstoji kultura“- Juozaitis, Kancas, Kauspedas
?
( 2012-04-30 )
reikejo kazko imtis, kad pazaboti ta “ stiklainiada“. Kanciada gina ne tik save, bet ir Juozaitijada.
RS
( 2012-04-30 )
Paveldo sistemoje problemos pribrende jau seniai. Atrodo, kad KPD tiesiog nera pajegus is esmes realizuoti paminklu apsauga, tode uzsigriebia maksimaliai kiek gali ir skalpuoja visus i kaire ir i desine, kad parodytu savo reikalinguma. Joks senuju objektu issaugojimas jiems is tiesu nerupi. Bent jau taip matyti is pasikartojanciu vadovybes veiksmu.
edma
( 2012-04-30 )
kiek yra paveldo objektu Lietuvoje, saugomu valstybes? desimtys tukstanciu? gal palikime 1000, o kitus dokumentuokime ir premijuokime savininkus, jei saugo, o jei ne tai ne
LENKAS
( 2012-04-28 )
? . atsakymas . Kancai ir akropoly ne dykaij braize . ir dabar dykaij nesukauja , varguoliai tie kas , paskuij , uz nugaros klega .
?
( 2012-04-27 )
kancai- pastaruoju metu laaaaaaaaaabai suinteresuoti amenys- gal zinote kodel ???????????:)
Pilietis
( 2012-04-27 )
straipsnyje pasigedau informacijos apie tai kas konkreciai buvo susitarta su Varnaite ir kokiu konkreciu priemoniu imsis KPD ir architektu sajunga ar inicijuojantys architektai
netikiu
( 2012-04-27 )
tokiais mitingais, kuriuose postringauja kančai. Po to, kai A. Kančas įrioglino akropolį į Karmelitų bažnyčios šventorių – jis man ne architektas. Jei turi bent lašą sąžinės – nuo paveldo turėtų laikytis per šūvio atstumą, o projektuoti dykumose. Bet „poziciją“ reiškiančiam „cechui“ tokie kolegos nekliūva. Jei nemokat apsivalyti – nėra ko verkti, kad pasibaisėjimą kelia visas „cechas“ urmu
LENKAS
( 2012-04-27 )
JUOKDARAI , AR TIKITES KAZKA PAKEISTI _ AR NETURIT DARBO . bet kokia statyba gadina aplinka .
zb
( 2012-04-27 )
kas jau kas, o kancas paveldo klausimais galetu patyleti. puse kauno centro supartalino.
ULIS
( 2012-04-26 )
Labai gerbiu architektus, kad sukilo pries konservatyvumo bastijona. Tik, aisku, kad ir patiems architektams reiketu savo ceche gerokai apsivalyti nuo architekturiniu kenkeju ir paveldo naikintoju.