Kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis Valstybinio Vilniaus mažojo teatro scenoje sutiko 75-uosius savo gyvenimo metus. Kultūros ministerija šia proga aktoriui įteikė garbingiausią savo apdovanojimą – garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
GIMTADIENĮ SUTIKO SCENOJE
Aktorius R.Adomaitis Valstybinio Vilniaus mažojo teatro scenoje gimtadienį šventė vaidindamas spektaklyje „Paskutiniai mėnesiai“. Tai aktoriaus dovana draugams ir kolegoms.
Garbingiausias Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteiktas už Lietuvos kultūrai įžiebtas idėjas ir iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę poziciją ir atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką. Juvelyro T.Simanonio unikalia technologija pagamintos juvelyrinės segės centre – sidabro apskritime – reljefinis aukso žirgas pegasas. Apskritimas apjuostas sidabro žiedu, kuriame išgraviruotas užrašas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Prieš 75 metus sausio 31 dieną Šiauliuose gimęs aktorius teatro scenoje atsidūrė jau subrendęs ir pasiryžęs ieškoti naujo gyvenimo tikslo – baigęs Vilniaus universiteto fizikos ir matematikos fakultetą. 1959-1962 m. jis studijavo Vilniaus konservatorijos Aktorinio meistriškumo katedroje. 1962-1963 m. jis dirbo Kapsuko (Marijampolės) dramos teatre, nuo 1963 iki 1967 metų – Kauno dramos teatre. Nuo 1967-ųjų R. Adomaitis vaidina Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje (nuo 2000-ųjų – laisvai samdomas aktorius). Vilniaus mažajame teatre R.Adomaitis vaidina spektakliuose „Maskaradas“ ir „Paskutiniai mėnesiai“.
DEŠIMTYS ĮSOMINTINŲ VAIDMENŲ TEATRE IR KINE
Iš pastarųjų dešimtmečių sukurtų R.Adomaičio vaidmenų daug kam įstrigo kaprizingo ir įnoringo Sero paveikslas R.Harwoodo dramoje „Aprengėjas“ (1996), intrigantas Kazarinas – M.Lermontovo „Maskarade" (1997), komiškų bruožų nestokojantis Fransua – F.Webero „Vėploje“, (1998), impozantiškas Georgas Frydrichas Hendelis – P.Barzo „Susitikime" (1999), Stočkus – M.Katiliškio „Paskendusioje vasaroje“ (2001), žynys – Sofoklio „Oidipe karaliuje“ (2002), Telesporas Žemgirdas – J.Glinskio „Vieno tėvo vaikuose“ (2006). Šiandien dar galima pamatyti jo stulbinančiai gyvą ir įdomų Jevgenijų Sergejevičių Dorną vaidmuo Antono Čechovo „Žuvėdroje" (2010; „Baltijskij dom", Sankt Peterburgo teatras) ir jaudinantis Tėvas Furio Bordono pjesėje „Paskutiniai mėnesiai" (2005).
Lietuvos ir užsienio kino filmuose R. Adomaitis yra sukūręs kelias dešimtis personažų – nuo dramatiško likimo Donato V.Žalakevičiaus juostoje „Niekas nenorėjo mirti“ iki didelių ir mažų vaidmenų Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Armėnijos, Ukrainos kino studijų filmuose, kur aktorius filmavosi ir pastaraisiais metais. Šalia gausybės R.Adomaičio biografiją puošiančių apdovanojimų – Gedimino III laipsnio ordinas, gautas 1997 metais.
Parengta pagal Kultūros ministerijos informaciją.