Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taryba lapkričio pabaigoje iš esmės pritarė išorinio giliavandenio uosto Būtingėje koncepcijai. Trijų kompanijų konsorciumo ekspertų, parengusių studiją "Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija ir poveikio aplinkai vertinimas", skaičiavimu, išorinis uostas Būtingėje kainuotų 3,3 milijardo litų. Tuo tarpu, statant jį Melnragėje – 3,8 milijardų.
Iki Kalėdų, studiją rengiančios kompanijos – "Inros Lackner AG"(Vokietija), "Ernst &Young Baltic", "Sia Estonian, Latvian & Lithuanian Environment" – turėtų uosto tarybai pristatyti galutinį giliavandenio uosto variantą. Giliavandenio uosto projektavimas tesiasi maždaug dešimtmetį. Pagal 2004-aisiais Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) atliktą Uosto plėtros projekto studiją, buvo nutarta statyti išorinį giliavandenį uostą Melnragėje, 350 metrų nuo kranto suformuojant dirbtinę 1.500 x 700 metrų salą greta esamo Šiaurinio molo. Pagal japonų studiją buvo parengtas ir Klaipėdos uosto generalinis planas iki 2025 metų.
Tačiau praeitą vasarą suabejota Melnragės varianto racionalumu ir imtasi intensyviau tikrinti Būtingės variantą, kuris anksčiau laikytas brangesniu. Patikslinus Būtingės išorinio uosto skaičiavimus, šis atpigo milijardu litų. Anot šaltinio, Būtingės variantas laikomas patrauklesniu ir dėl paprastesnio projekto derinimo, nes vietovė praktiškai negyvenama. Tuo tarpu Melnragėje greta numatytos uostui vietos ne tik dominuoja tankus sodybinis užstatymas, bet ir to užstatymo gyventojų socialinis statusas Klaipėdos mieste priskirtinas prie dominuojančio.
Būtingės variantui kiek anksčiau yra pritarusi ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba bei Transporto ir tranzito komisija.Jau yra žinomi preliminarūs uostui reikalingų teritorijų plotai, krantinių ilgiai, bangolaužių konstrukcijos. Būtingės giliavandenis uostas turėtų 11 krantinių: vieną plaukiojančiąją platformą, vieną – trąšoms, vieną SGD, tris generaliniams kroviniams krauti, ir net penkias – konteineriams. Planuojama, kad uosto įplaukos kanalas būtų tokio pločio, kad jame galėtų vykti dvipusis laivų eismas. Svarstoma, kad ir Būtingės naftos terminalo plūduras ilgainiui atsidurtų naujame uoste.
Privažiuojamieji keliai į uostą būtų tiesiami nuo Klaipėdos-Liepojos plento, o geležinkelio linija – nuo Darbėnų. Ekspertų teigimu, geležinkelis tarp Darbėnų ir Kretingos turėtų būti rekonstruojamas. Tam ketinama prašyti Europos struktūrinių fondų paramos. Anot Uosto direkcijos, išorinio uosto statyba Būtingėje galėtų prasidėti jau 2015 m. Pirmasis terminalas jame galėtų atsirasti 2020 metais, o nuo 2030 iki 2040 metų uostas būtų visiškai išvystytas. Techniniu požiūriu įmanoma, kad pirmasis naujame uoste pradėtų veikti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, kuris Lietuvai strategiškai yra būtinas kuo greičiau.
Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, naujasis giliavandenis uostas leistų aptarnauti didžiausio tonažo tanklaivius, kokie tik gali įplaukti į Baltų jūrą ir sumažintų laivų judėjimo intensyvumą ankštame Klaipėdos uosto kanale. Taip pat išorinis uostas užtikrintų didesnį laivybos saugumą ir leistų išplėsti konteinerių perkrovimo zoną, kas yra būtina dėl sparčiai augančios konteinerių krovos regione. Giliavandenis uostas (17 metrų gylio) leistų Klaipėdai atsistoti į vieną gretą su keturiais Rytinės Baltų jūros kranto uostais, galinčiais priimti didžiausius laivus, plaukiojančius jūroje: Gdansku (Lenkija), Ventspiliu (Latvija), Talino Muuga (Estija) ir Sankt Peterburgo Ust – Luga (Rusija). Šiandieninis Klaipėdos uostas po rekonstrukcijos turi gana ribotą 14 metrų gylio farvaterį ir praktiškai išsemtas plėtros galimybes.
Parengta pagal Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto ir PILOTAS.LT informaciją
sventoji
( 2011-12-20 )
NESU SPECAS BET MANO GALVA GYLAVANDENIS UOSTAS BUTINGEJE PALAIDOS SVENTAJA KAIP KURORTA JAU IR DABAR BUTINGES NAFTOS TERMINALO TALPOS IS TOLIAUSIAI SVIECIA O PASTACIUS UOSTA VAIZDELIS BUS KRAUPOKAS….KITA VERTUS STATANT GYLAVANDENI NEBER PRASMES TOLIAU VYSTYT SVENTOSIOS UOSTO TOKI KOKI UZSIMOJO STATYT 400 JACHTOMS…UZTEKTU APTVARKYTI KAS DABAR YRA IR BUTU LIUKS.
RG
( 2011-12-07 )
Idomu, koks likimas laukia Sventosios uosto, jei Butingeje statytu giliavandeni?
VENTIS
( 2011-12-07 )
O dabar dykyne pavirs didžiajai tautos daliai dar prieinama poilsiavietė Šventoji… neveltui pramogų parkai jau traukiasi į Kretingą , toliau nuo jūros…
Vilmantas Rutkauskas
( 2011-12-06 )
–
Architektams vertėtų pamąstyti, kad nugyventus ir atitarnautus konteinerius supirkus naudoti daug būčių statybai – įvairiai sudėliojant ir po to apdailuojant vidų ir fasadą.
Kodėl gi ne.
mnmn
( 2011-12-06 )
nieko nepadarysi, visi projektai lietuvoje kazkodel turi praeiti isvirkscia stadija. bent man, tai aisku, kaip diena, kad toki nerealiai galinga objekta arti miesto net negalima planuot statyti.
Alius
( 2011-12-06 )
Uzima laiko susipirkti zemes, Ramune. Patikek.
Ramunė
( 2011-12-06 )
10 metų ir daug milijonų paleista vėjui.Jau prieš 10 metų Klaipėdos architektai darė analizę ir aiškiai pareiškė, kad racionaliausia išorinį uostą statyti Būtingėje.Po to maždaug 7 metus mus vadino valstybės priešais, kol galų gale priėmė tą patį sprendimą.Su tuo ir sveikinu,jeigu visur taip „racionaliai“ dirbsime,tai labai daug pasieksime…(čia tiems,kurie priiminėja sprendimus). Kartais atrodo,kad specialiai komplikuojami paprasti klausimai,kad nebūtų priimami sprendimai.Matyt kažkas daug išlošė per šį dešimtmetį,tik ,žimona, ne tauta.
-- Braziuliui
( 2011-12-06 )
Pritariu. Tokio dydzio infrastruktyrinis objektas Melnrageje jau vien statybos metu suniokotu labai didelius plotus gamtos.
Be to, tas 300 metru tarpas iki dirbtines salos neabejotinai virstu kloaka. Apie jokias jachtas net kalbos nebutu. Uzuteki uzpildytu klaiki ir smirdanti sriuba, o ne vanduo.
Butingeje salyginai tuscia, bet butu gerai isvengti tu problemu ir ten.
Braziulis
( 2011-12-06 )
Jeigu giliavandenį uostą ruošiamasi statyti, tai gal Būtingėje būtų ir
mažesnė žala aplinkai ir žmonėms negu Melnrgėje. Šiaip tai jo nėra kur
statyti be žalos aplinkai, bet Melnragės atveju, Melnragė pavirstų
pragaru, o Girulių miškai dykyne.