Tarsi įprasta, kad skulptūra mieste atspindi vietos kultūrinį klimatą, svarbius istorinius ir estetinius orientyrus bei meninį miesto skonį apskritai. Atrodo, kad išvalius Lietuvos miestus nuo sovietinio skulptūrinio – ideologinio palikimo, daugiau problemų lyg ir neliko. Tačiau, prabėgus 20 nepriklausomybės metų, nerandu drąsos teigti, kad Lietuvos skulptūra viešoje erdvėje yra stipri. Greičiau priešingai.
DU SKULPTŪROS KELIAI. ABU SLIDŪS
Ji yra atsitiktinė, labai retai – pakankamo meninio lygio, o dar rečiau – deranti su urbanistiniu kontekstu. Įprasta, kad nūnai skulptūros mūsų miestuose atsiranda dviem keliais: visuomeniniu arba politiniu. Pirmu atveju, aktyvi visuomenės grupė inicijuoja skulptūros (dažniausiai paminklo) sukūrimą, finansavimą ir pastatymą nusižiūrėtoje miesto viešoje erdvėje, o antru – savivaldybės ar aukštesnio lygio politikai, disponuojantys valstybės lėšomis. Tačiau paradoksalu, jog abiem atvejais skulptūros meninis rezultatas yra vienodai sunkiai prognozuojamas ir priklauso tik nuo laimingo atsitiktinumo.
Deja, laimingas atsitiktinumas, neaplankė nei valdiškų A.M.Brazausko paminklų ar daugkartinių bandymų įpaminklinti Lukiškių aikštę Vilniuje ar krepšinį Kaune, nei ambicingų visuomeninių projektų: paminklo V.Kudirkai, paminklo Baltijos keliui Vilniuje ar bandyto pastatyti paminklo sukilimo vadui A.Mackevičiui Kaune. Beje, dar keistesni skulptūriniai rezultatai atsitinka, kai iniciatyvos imasi Bažnyčia. Pravartu prisiminti, kad ir popiežiui Jonui Pauliui II skirtus opusus Kaune ir Šiluvoje.
TREČDALIS SKULPTŪRŲ KAUNE – PAMESTINUKAI
Situacija nėra gera visoje Lietuvoje. Labai retai skulptūra ar kitas meninis objektas meniškai praturtina viešą erdvę, o paminklas žymiam asmeniui tampa stipriu tapatumo ženklu. Nėra jokia išimtis ir Kaunas. Čia, be minėtų kūrybinių ir darnos su kontekstu problemų, dar labai aktualios ir skulptūrų nuosavybės bei priežiūros klausimai. Net trečdalis skulptūrų mieste yra… niekieno!
Šie ir kiti aktualūs skulptūros ir miesto santykių aspektai buvo nagrinėjami Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus surengtoje apskritojo stalo diskusijoje „Dėl meno objektų Kauno viešosiose erdvėse“.
Miesto skulptoriai, architektai, menotyrininkai ir savivaldybės atstovai aptarė chaotišką meno objektų Kauno viešose erdvėse atsiradimo ir finansavimo tvarką, neaiškius prioritetus ir meno Kauno viešosiose erdvėse perspektyvas apskritai. Dar kartą aptarta nerimą kelianti situacija dėl savivaldybės paskelbto paminklo sukilėlių vadui A.Mackevičiui ir Steigiamojo seimo aikštės rekonstrukcijos konkurso.
Apskritojo stalo dalyviai konstatavo, kad skulptūros ir kiti meno objektai Kauno viešose erdvėse atsiranda stichiškai ir atsitiktiniais, neskaidriais būdais. Meno objektų atranka, dislokavimas mieste ir jų meninė vertė nėra profesionaliai valdoma, taip pat neužtikrinama jų darna su architektūriniu kontekstu ir nesukuriama ilgalaikė vertė bei urbanistinis identitetas.
SAVIVALDYBĖ VĖL PERSPĖTA DĖL SKANDALINGO KONKURSO
Susirinkimas akcentavo, kad itin svarbus miestui šiuo metu vykstantis architektūrinis – skulptūrinis konkursas „Steigiamojo seimo aikštės sutvarkymas ir Antano Mackevičiaus paminklo pastatymas joje“ yra netinkamai parengtas ir vykdomas, ir galimai turės nekokybišką architektūrinį – skulptūrinį rezultatą, kuris gali sumenkinti A.Mackevičiaus istorinę reikšmę ir diskredituoti Kauno miesto gebėjimą kokybiškai formuoti nacionalinio identiteto objektus urbanistinėje aplinkoje.
Apskritojo stalo dalyviai išsiuntė kreipimąsį Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui, kuriame šis raginamas stabdyti architektūrinį – skulptūrinį konkursą „Steigiamojo seimo aikštės sutvarkymas ir Antano Mackevičiaus paminklo pastatymas joje“, kadangi neatsižvelgta į sudėtingą architektūrinę ir skulptūrinę užduotį ir nustatytas neadekvačiai trumpas konkurso terminas. Be to, akcentuota, jog konkurso vertinimo komisijos sudėtis neatitinka profesionalumo kriterijaus, kadangi nepriklausomų skulptorių, architektų ir menotyrininkų komisijoje yra ženkli mažuma (architektų nėra, o skulptorių ir menotyrininkų – po 1).
CHAOSAS GIMDO KONJUNKTŪRINIUS SUROGATUS
Apskritojo stalo dalyviai paragino Kauno savivaldybę sukurti ir patvirtinti Meno objektų Kauno mieste statymo ir priežiūros reglamentą, grįstą skaidrumo, viešumo ir profesionalumo kriterijais, kuris užtikrintų meno miesto viešose erdvėse kokybę, darną su urbanistine aplinka ir stiprintų Kauno identitetą.
Skulptoriai, architektai ir menotyrininkai, Kauno merui priminė, kad „yra pasirengę aktyviai bendradarbiauti, kuriant mieste menišką ir darnią aplinką, atitinkančią Kauno miestui adekvačius profesionalumo reikalavimus“.
Kauno miesto viešoje erdvėje tvyrantis chaosas, kai nėra apibrėžta, nei kas atsako už bendrą miesto estetinį vaizdą, nei kokiais prioritetais ir metodais vadovaujantis tas estetinis vaizdas yra kuriamas, nei koks apskritai yra miesto požiūris į meną už muziejų ir galerijų sienų, – kuria drumzliną terpę, kuri yra patogi nebent landiems ir lipšniems konjunktūrininkams, skulptūrinantiems miestą iškreiptais būdais, bet kokiai progai pasitaikius. Todėl nenuostabu, kad be profesionalios kūrybinės konkurencijos, skulptūra mieste vis dažniau tampa tik proginiu gerbūvio tvarkybos elementu. Be turinio, be meninės intrigos, be estetinės spinduliuotės…
menininkai
( 2011-11-29 )
IR KA GI JUMS ATSAKE GARBIOJI KAUNO VALDZIA???
Vilmantas Rutkauskas
( 2011-11-29 )
–
Per božo nycą ir savi valdybę tą atsiradusį popiežiaus balvoną ant okupuotos šventos Kauno pilies Žemės – derėjo plačiau pašnekėti, ir kokia ten okupacinė „estetinė spinduliuotė“.
CHA
vilniete
( 2011-11-29 )
yra dideli dalykai, yra ir paprasti dalykeliai. jei nebutu visiems suprantamu ir priimtinu eismo taisykliu, tai kiekvienas isvaziavimas i miesta taptu fataline problema. tas pats ir su skulpturom. kiekvienas atvejis – komplikuotas lyg dviracio isradinejimas. ir ka gi mes pasekoje israndam?
ar tai rupi kam nors virsuje, stai klausimas.
ivanas samojedovas
( 2011-11-29 )
tiriant istorija virsmo procese, atstiktinumu nera, todel nepastebim, kad atsiradusioje baltoje ( juodoje) demeje isivyrauja chaosas …
Tomas R
( 2011-11-29 )
Blogiausia, kad nera jokiu bandymu ivertinti dabartiniu skulpturu menini lygi viesose vietose. Pastate ir viskas. Ir niekam neidomu. Uzdarytas klausimas atseit.
O tiek chlamo atsiranda, baisu.
viktoras kormilcevas
( 2011-11-29 )
Mums daznai truksta tolerancijos, inteligencijos, samoningumo.
Trinam istorija (sovietmeti, jo skulpturas ir tt) ir nepastebim, kad atsiradusioje baltoje (juodoje) demeje isivyrauja chaosas.
Atsitiktinumu nera niekur ir nebuvo, tik kartais nesimato priezasties-pasekmes desnio.
Yra ne du keliai (lie ir yra slidus), o trys.
Trecias yra – ivertinant, mokantis is savo ir kitu klaidu, negalvojant, kad esi vienintelis teisus.
Viskas virsme, procese.
Atsimerkti ir atsiverti reikia.
tik tai