Nors Klaipėda išsiveržė į lyderius tarp rytinių Baltijos uostų pagal gabenamų krovinių apimtis, tačiau keleivių aptarnavimo požiūriu ji vis dar lieka tarp autsaiderių – vos 200.000 per metus. Nelinksma situacija netrukus turėtų radikaliai pasikeisti, nes jau 2013-ųjų gegužę ketinama pradėti eksploatuoti naują Klaipėdos keleivių ir krovinų terminalą (KKKT), kuris bus pajėgus aptarnauti net 1 mln. keleivių kasmet.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu, KKT statyba pradėta prieš metus. Suprastruktūros statybos darbus ketinama pradėti šių metų pabaigoje. Iškils keleivių aptarnavimo ir biurų pastatas, patikros postai, dengta galerija keleiviams, automobilių stovėjimo ir krovinių sandėliavimo aikštelės bei generalinių krovinių sandėliai. Pastačius naujas krantines ir pirsą, KKKT vienu metu galės švartuotis 3 laivai. KKKT skirtas aptarnauti 4 tipų laivus: ro-ro, ro-pax, keleivinius keltus ir kruizinius laivus, kuriems bus užtikrintas iki 12,5 metro gylis.
Pastačius terminalą, bus įsisavintas bene didžiausias, 14 ha, uosto rezervinės teritorijos sklypas, esantis tarp Baltijos prospekto tęsinio ir Varnėnų gatvės, Minijos g. ir geležinkelio atšakos. Įsisavinant teritoriją, buvo iškeldinti gyventojai, nugriauti trukdantys KKKT projektui pastatai, atlikta daug imlių transporto infrastruktūros darbų.Praeitą pavasarį rekonstravus geležinkelio viaduką per Varnėnų gatvę, radosi svarbi nepertraukiama geležinkelio jungtis su krovininiu uostu bei būsimu KKK terminalu. Dabar traukinių eismas viaduku jau vyksta dviem kryptimis.
Antroji KKKT projekto dalis – krantinių Nr.80 ir Nr.81 su pirsu Nr.80a – 81a statyba (112,5 mln.Lt) bei dviejų reguliuojamųjų rampų įrengimas – šį rudenį laimėjusi konkursą, darbus jau atlieka AB „Latvijas tilti“.
Trečioji KKKT projekto dalis – Baltijos prospekto, kuris taps centrine ryšio su uostu automagistrale, rekonstrukcija. Drauge su Baltijos prospektu bus pertvarkytos jo sankryžos su Minijos gatve, Taikos prospektu ir Šilutės plentu, kad užtikrinti galimai patogią uosto jungtį su greitkeliu Vilnius – Klaipėda.
Atlikus tyrimus pastebėta, kad keltais iš Klaipėdos plaukia ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir baltarusiai, rusai bei vis daugiau Vakarų Europos keleivių. Laivybos ekspertai teigia, kad už pusantrų metų pradėtas eksploatuoti KKKT, gali tapti labai rimtu žaidėju judriausios pasaulio jūros keleivių maršrutuose. Turint omeny, kad Baltijoje populiariausios iki 24 valandų trukmės kelionės, Klaipėda taps pakankamai patraukliu uostu, keliaujantiems Rytų – Vakarų kryptimi.
Parengta naudojantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto informaciją.
mnmn
( 2011-11-22 )
pirma kart girdziu apie kazkoki konkursa. kas turi informacijos apie kkkt konkursa? butu idomu pamatyt.
Rasa
( 2011-11-22 )
Konkursinis projektas visai ne toks buvo.. Suprastejo labai.