MIESTAS BE KAKLARAIŠČIO//KAUNO ALTERNATYVININKAI NETIKI PIARINE DIDAKTIKA

„Pirmiausiai Kaunui vertėtų susivokti, kas ir koks jis yra šiandien, ir kas yra jo „prekė“, o tik tuomet imtis kurti konkrečių logotipų. Abstrakčių prekių nebūna, taigi ir abstraktūs prekių ženklai yra beprasmiai“,- teigia Alternatyvaus Kauno ženklo ir šūkio konkurso laureatas, grafikas ir heraldikos specialistas Rolandas Rimkūnas.

KAUNAS, ČIA GYVENTI APSIMOKA

„Tokiame kontekste – šaržas ir ironija yra vienintelės logiškos priemonės, padedančios pamatyti save iš šalies,“- sakė grafikas. Jo manymu, tokių miesto „prekės ženklų“ kūrimas, į kurį įsivėlė Kauno savivaldybė, yra geriausias būdas maskuoti nieko neveikimą. „Visi seni Europos, o ir Lietuvos miestai turi herbus, bylojančius to miesto kilmę ar priklausomybę. Bet tai nėra prekės ženklai pagal šiuolaikinį supratimą. Jeigu miestas turi sukūręs kažką, ką šiandien nori reklamuoti užsienyje, tai būtent tą tikslinei užsienio auditorijai jis ir turi reklamuoti. Būtent dėl visiško chaoso Kauno „eksporte“, aš ir leidau sau šiek pašmaikštauti,“- sakė R.Rimkūnas, atsiimdamas pirmosios vietos apdovanojimą Alternatyviniame Kauno ženklo ir šūkio konkurse.

Penktadienį, Kuklumo Namuose aidint alternatyvininkų aplodismentams, grafikas, už pirmąją vietą apdovanotas unikalia 1964-ųjų medine plakete „Undinė įveikia srovę“ (diz. Vitolis Bitė), elegantiška „lempa“ „Binic“ (2010, diz. Ionna Vautrin) ir kompaktiška bibliotekėle iš pasaulio dailininkų-iliustratorių lobyno (2011, 2 vnt.).

Anot R.Rimkūno, jo sukurtas Kauno ženklas „yra linksmas ir atspindi Lietuvos konstitucijoje išaukštintą didžiausią turtą – šeimos vertybes. Taip pat nurodo nuostabią Kauno geografinę vietą ir vietinės gamtos grožį, istorinį paveldą bei naujas investicijas ir technologijas. Užsieniečius šis ženklas kviečia atvažiuoti į Kauną ir būtent čia parduoti savo padėvėtas mašinas. Taip pat susirasti gražią žmoną ir sukurti su ja nuostabią šeimą bei pastačius nekilnojamojo turto jį pelningai parduoti.”

„Ir visa tai galima nebrangiai atlikti nuostabiame gamtos grožyje, dviejų upių santakoje,”- reziumuoja Alternatyvinio Kauno ženklo konkurso laureatas: Kaunas, čia gyventi apsimoka.

NEPROGNOZUOJAMAS IR NEPAKARTOJAMAS

Antrąją vietą Alternatyviniame konkurse laimėjo projektas, vaizduojantis neapibrėžtos lyties asmenį, neapibrėžtoje būsenoje, ore. Deja, įteikti nuostabios laureatinės „lempos” „Binic” ir kelionės aplink pasaulį, maršrutu Škotija – Airija – JAV – Japonija (degustacijos formatas) kol kas nepavyko, nes, kaip paaiškėjo išslaptinus konkurso informaciją, laureatas – jaunas architektas Andrius Ropolas – šiuo metu gyvena Danijoje.

Konkurso žiuri A.Ropolas sužavėjo ne tik neordinariu miesto ženklu, bet ir racionalia bei įtikinančia grafinio sprendimo motyvacija. Visų pirma, autorius įvardina Kauno ženklo lyrinį herojų „boba” ir šiuo atveju, tikslingai pavartota nekatroji giminė, tampa savotiškai integrali su naujausiomis ES nuostatomis, nerekomenduojančiomis įvardinti objektų lytį, nes tai gali objektus įžeisti.

Antra, A.Ropolas teigia, kad vaizduojama Kauno ženkle „boba žemyn galva su maudymosi kostiumėliu – visiškai atitinka Kauną, nes niekas nežino ar ji nusiteikusi užsimušti, ar atvirkščiai – atlieka sudėtingą akrobatinį triuką”. Anot autoriaus, Kauno ženklo grafiniu sprendimu siekta parodyti, kad Kaune nuolat vyksta kažkas nepakartojama ir neprognozuojama.

Deja, nors autoriaus pasiūlytas šūkis yra „patogus ir nereikalaujantis daug jėgų”, tačiau liko  grafinio ženklo šešėlyje, nors iš principo, vartojimui pripažintas tinkamu.

 POETIŠKA ROMANTIKA IR SAVIKRITIŠKA AKUPUNKTŪRA

Trečioji vieta atiteko lyriškam, urbanistiniu įsimylėjimu persmelktam projektui „Pasiklysk santakos mieste”. Anot žiuri nario grafikos profesoriaus Edmundo Saladžiaus, darbe juntama šilta ir neįkyri grafikos klasiko Algirdo Steponavičiaus įtaka ir subtilus santykis su heraldiniais Kauno simboliais: tauru ir upėmis. Netradicinė miesto ženklo plastika ir romatiška jo ramybė žiuri narių buvo gausiai apipilta liaupsėmis ir į  prožektorių šviesą privertė išeiti autorių – jauną architektą Petrą Išorą.

Nūnai Vilniuje gyvenantis kaunietis apdovanotas nedideliu sklypu žemės (1 pėda) Islay saloje (Vakarų Škotija) ir vertingu kelioniniu rinkiniu: dūminiu tos salos viskiu „Laphroig“ ir filosofuojančio urbanisto T.S.Butkaus knyga „Miestas kaip įvykis“.

Ketvirtąsias vietas, surinkę identišką vertinimo komisijos balų skaičių, laimėjo du kontraversiški projektai: solidus ir poetiškas „Myliu Kauną” (grafikas Egidijus Rudinskas) ir savikritiškai akupunktūrinis „Nors mes esame maži, mūsų siekiai dideli (architektas Arūnas Kavaliauskas). Ketvirtokai laimėjo po kelionę aplink pasaulį, maršrutu Škotija – Švedija – Airija – JAV (degustacijos formatas) ir po vardinę kėdutę vieninteliame Lietuvos viskio bare W 1640.  

E.Rudinskas grindė savo Kauno ženklą keturiais simboliais. Anot autoriaus, „Berniukas – jaunas, nuogas žmogus be jokios socialinės grupės bruožų. Jaunystė – viltys apie geresnę ateitį. Bažnyčia – dvasinės vertybės, tikėjimas, istorija, menas, kultūra. Ąžuolo lapas – gamta, jos grožis, ekologija, stiprybė (siauriau – Kauno ąžuolynas). Žuvis – materialinės vertybės, pagrindas,  judėjimas pirmyn (siauresne prasme – dvi Kauno upės).” Apie šūkį autorius nutylėjo, leisdamas suprasti, kad grafinei raiškai skyrė pagrindinį dėmesį.

A.Kavaliausko Kauno ženklo motyvacija – priešingai, grįsta atidžia analize ir Kauno nūdienos pažinimu. Žavi šūkio universalumas ir racionali jo morfologija. „NORS – reiškia „nepaisant to” (realybės pasipriešinimo įveikimas, nekaunietiškų stichijų kontrolė). MES – Kaunas (kitaip – mumi). MAŽI – suvokimas. DYDIS – t.y. svarbiausia! SIEKIAI – su dydžiu susijusios fantazijos ir grasinimas Tai įgyvendinti, nepaisant Nors.“ Įvertinus grandininę A.Kulikausko Ženklo plėtotę ir iliustruotą Kauno priešistorės deskripciją, galima beveik teigti, kad Kaunas jau turi gal ir šiek tiek alternatyvią, bet realiomis dimensijomis grįstą savo projekciją nūdienoje.

IŠAIŠKĖJO „IR KAUNE GALIMA GYVENTI“ AUTORIUS

Žiuri narys, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, akcentavo, kad perdėtas Kauno rimtumas ir susireikšminimas būtent ir daro miestą provincialiu. Gal todėl jo komplimentų susilaukė projektas, ištraukęs iš informacinio šešėlio beveik garsaus šūkio „Ir Kaune galima gyventi” autorių, pateikusį konkursui Avinėlį su visai nevegetarišku (vilko ?) kaulu dantukuose ir informacine žinute „Žiūrėk man, tai Kaunas!”. Paaiškėjus, kad projekto autorius yra be galo panašus į Jurgį Gimberį, pastarajam buvo įteiktas labai asmeniškas prizas – Devynios Paguodos Dainos. Taip tarsi bandyta atsiprašyti autoriaus už vienos reklamos firmos savavališkai gatvėse jau keletą metų dideliais formatais eksploatuojamą jo patarlę „Ir Kaune galima gyventi“.

Pabaigai buvo santūriai pagirtas projektas Nr.05, su amžinai simetrišku užrašu “Kaunas” (Darius Čiuta) ir nostalgiškai rezistencinis projektas Nr.03, su šūkiu „Kaunas. Įkvėptiems laisvės“ (Kęstutis Glusas, JAV). Jiems neatvykus, autentiški 1964-ųjų dizainerio Vitolio Bitės suvenyrai paskirti už akių. Žiuri dar kukliai paminėjo projektus Nr.04 – “Kaunas. Turintiems charakterį“ ir Nr.08 – „Kaunas: žalias, kietas, lietuviškas“. Pirmasis pateikė išsamią pasirinkto šūkio motyvaciją ir daugybę jo adaptacijų skirtingiems Kauno socialiniams sluoksniams. Antrasis pasiūlė lakonišką vėliavą, primenančią japonišką, su žaliu tašku vietoje raudonos saulės.

Tuo Alternatyvus Kauno ženklo ir šūkio konkursas ir baigėsi, atlikęs kuklią, bet esminę misiją – įrodęs, jog miestą svarbiau pajusti ir suprasti, o ne gražiai nupaišyti. Visos iliustruotos „piarinės“ pasakos greitai demaskuojamos, kaip vienkartinis melo įpakavimas, jeigu jose nėra tikro turinio. Taigi, būti nuoširdžiai savimi tikram miestui – yra ir svarbiau, ir teisingiau, nei efektingai atrodyti nusipirktame marketinginiame įvaizdyje. Anot žiuri nario, plastinės chirurgijos virtuozo Tautrimo Aštrausko, Kaunui žymiai labiau praverstų nuolatiniai bičiuliai ir simpatikai, o ne vienkartiniai atklydėliai.

Alternatyvaus Kauno ženklo ir šūkio konkurso projektų ekspozicija: „Kuklumo Namuose“ (Kurpių g.29, Kaunas) ir PILOTO KOLEKCIJOJE

Konkurso visuomeninė vertinimo komisija: Audrius Karečka (reklamos specialistas), Tautrimas Aštrauskas (plastikos chirurgas), Audrys Karalius (architektas), Šarūnas Karalius (didžėjus, viskio somelje), Giedrius Kuprevičius (kompozitorius), Edmundas Saladžius (profesorius, grafikas), Aura Pranckevičiūtė (dailininkė, dizainerė).

KONKURSO RĖMĖJAI

Viskio baras W 1640

Baldų ir šviestuvų salonas Kaune INTERIO   

kaunietis Rolandas Malaiška   

portalas PILOTAS.LT

KONKURSO ORGANIZATORIAI: pagerinimo sąjunga Žmonės Kavingais Veidais