images_phocagallery_1284_Ambrasas_pav_1284_Rigas balva_TIT

LIETUVIŠKAS HAUTE COUTURE RYGOJE//INTERVIU SU ARCHITEKTU A.AMBRASU

Geriausiu šių metų pastatu Rygoje latviai neseniai išrinko banko „DnB Nord“ būstinę, suprojektuotą A.Ambraso architektų biuro iš Vilniaus. Nors Lietuvos architektai vis daugiau projektuoja artimajame užsienyje, tačiau tai daugiau foniniai pastatai arba privačios rezidencijos, kurių architektūrinė raiška dažniau atspindi užsakovo skonį, o ne architekto gebėjimus. Kadangi tokie haute couture architektūriniai nuotykiai, kaip Rygoje, lietuviams užsienyje pavyksta itin retai, publikuojame proginį interviu su architektu Audriumi Ambrasu.

PILOTAS.LT: Sveikinu laimėjus pirmąjį lietuviškos architektūros pripažinimą užsienyje. Pelnyti metų architektūros prizą kitos šalies sostinėje už ten realizuotą pastatą – solidus įvertinimas. Koks jausmas plazda širdyje, gerbarchitekte?

AA: Visada malonu, kai kas nors pastebi ir pažymi, nors nereikėtų taip pompastiškai sureikšminti šio įvykio, gerbredaktoriau. Juk sėkmė ar nesėkmė yra tik daugelio sutapimų (arba ne) rezultatas.

PILOTAS.LT: Ar tai galėtų reikšti, kad Lietuvos architektūra jau yra pribrendusi eksportui? Ar nemanai, kad valstybė galėtų remti intelektinės lietuviškos produkcijos, įskaitant architektūrą, eksportą?

AA: Galėtų, bet man nelabai patinka, kai viskuo ir visada kaltinama valstybė – nesirūpina, neskatina, nepadeda… Manau, kad architektams visų pirma reikia patiems būti labai savikritiškiems ir daug daug dirbti, o ne ieškoti kaltų.

Paradoksas, tačiau turėdami, turbūt, daugiausia diplomuotų architektų į kvadratinį kilometrą Europoje, nesugebame sukurti sistemos, skatinančios daryti daug geros „kasdieninės“ architektūros čia, Lietuvoje. Manau, kad architektūra visų pirma turėtų tapti neatsiejama šalies kultūros (o ne statybos) dalis ir tik tuomet ji natūraliai galėtų tapti ir eksporto objektu. Akivaizdu, kad šiandien kol kas esame tik valstiečių, statybininkų ir IT specialistų, o ne architektų kraštu.

Gal verta būtų atskirti architektūros meninę dalį nuo techniškosios ir priskirti ją Kultūros ministerijos žinion, nes dabar Kultūros ministerijoje apie naująją architektūrą kalbama tik tada, kai ji atsiduria paveldosauginėse zonose ir išimtinai tik neigiamame kontekste.

Kita vertus nesižaviu totalia architektūros globalizacaija – man rodos, kad architektūra (kaip ir daržovės) turėtų būti vartojama netoli nuo jos atsiradimo vietos.    

PILOTAS.LT: Kas buvo svarbiausia, projektuojant kampinį naujo kvartalo pastatą? Ar toks architektūrinis plakatiškumas yra sąmoningai pasitelktas stipresniam architektūriniam įspūdžiui (užsienyje), ar tai tiesiog šio kūrybinio periodo braižas?

AA: Prie šio projekto dirbome kartu su architektais Mindaugu Reklaičiu ir Monika Strubaite. Pastato vieta nėra labai įkvepianti ar įpareigojanti. Konkurso sąlygose buvo pateiktas urbanistinis viso kvartalo sprendimas, kurio esminių nuostatų (aukštis, perimetras) reikėjo laikytis. Pastato programa taip pat buvo detaliai aprašyta – pageidauta racionalaus biurų pastato be kažkokių išskirtinių vidaus erdvių, tačiau aiškiai atpažįstamo.

Geresnės erdvės (išorinės ir vidinės) kūrimą laikome pagrindiniu mūsų biuro kredo, todėl ir pasiūlėme sukomponuoti du racionalius biurų patalpų blokus taip, kad jie sukurtų jaukią prieigų erdvę, tokią tarpinę tarp vidaus ir išorės, kurią dengianti konsolė kartu aiškiai akcentuotų ir kvartalo kampą. Kartais pastatas būna fotogeniškas (plakatiškas?), kartais ne. Žinoma, šiandieniniame neišsenkančiame virtualiame architektūrinių paveikslų sraute plakatiški pastatai labiau pastebimi, tačiau nebūtinai dėl to jie yra geresni tikrovėje.

PILOTAS.LT: Kuo skyrėsi darbas Rygoje nuo darbo Vilniuje? Kokia kalba bendrauta?

AA: Niekuo iš esmės nesiskyrė, tik susidarė įspūdis, kad Latvijoje projektai rengiami kruopščiau, aukštesnė inžinerinio projektavimo kultūra. Pirmiausia  konkursinio projekto pagrindu parengiamas Eskizinis projektas, kuriame detaliai nurodomi pastato architektūriniai sprendiniai ir šis projektas suderinamas savivaldybėje. Derinti projekto patiems nereikėjo – viską padarė mus samdžiusi kompanija „Merks“. Bendravimo kalba su statybininkais ir inžinieriais-projektuotojais – rusų, su užsakovais kartais angliškai, kartais rusiškai…

PILOTAS.LT: Kokie buvo santykiai su latviška žiniasklaida, visuomene, kolegomis?

AA: Kadangi buvo statomas banko pastatas, tai tradiciškai svarbūs statybos momentai – kapsulės įbetonavimas, vainiko iškėlimas, pabaigtuvės – buvo labai „piarinami“. Ta proga latvių žurnalistai paklausinėdavo ir Rygos architektus. Latvijos architektų sąjunga primygtinai siūlė pristatyti pastatą į Latvijos architektūros metinę parodą – konkursą. Pristatėme, patekome į finalą, tačiau tarptautinė žiuri tąkart neatžymėjo, nors iš atskirų komisijos narių bei latvių architektų sulaukėme ir pagiriamųjų žodžių.

PILOTAS.LT: Ar Rygoje darbuojasi užsienio architektai, ar vyrauja gana hermetiška architektūrinė rinka, kaip Lietuvoje?

AA: Ryga gana atvira užsienio architektams. Gal taip yra ir dėl to, kad čia santykinai nėra daug vietinių architektų, o gal tai tiesiog didmiesčio bruožas.  Ekonominio pakilimo metu gana daug užsieniečių dalyvavo įvairiuose projektuose Rygoje, džiugu, kad ir lietuviška kompanija „Processoffice“ dabar sėkmingai projektuoja Latvijos nacionalinio muziejaus rekonstrukciją.

PILOTAS.LT: DNB Nord banko pastatas yra tarsi naujo, dar neišvystyto kvartalo, pirmeivis. Ar toliau kvartalas juda? Ar matyti koks nors architektūrinis, investicinis entuziazmas po pirmosios kvartale premjeros? Gal po sėkmingos realizacijos esi apipiltas latviškais pasiūlymais?

AA: Kvartalo vystytojų entuziazmą nuslopino prasidėjusi krizė. Latviškais pasiūlymais apipilti nesame.

PILOTAS.LT: Apskritai, kaip vertini Rygos miesto dėmesį architektūrai? Mes neturime praktiškai jokios tradicijos atžymėti sėkmingiausios architektūros pastatų. Tarsi visa architektūra būtų vienodai prėska. Ar deklaruojamos Rygos pastangos siekti geresnės architektūros iš tikro yra juntamos ir nuoseklios? Ar Rygos miesto architektūrinis prizas jau turi tradiciją? Kaip jis vertinamas miestelėnų?

AA: Rygos miesto metinis prizas už geriausią realizuotą objektą įteiktas jau šeštą kartą, iškilmingoje įteikimo ceremonijoje dalyvavo ir Latvijos kultūros ministrė. Architektai gauna diplomą, o prie pastato pritvirtinama tai pažyminti lentelė. Kaip tai vertinama miestiečių – dar nežinau, bet manau, kad dėmesys Rygos architektūrai tikrai duoda rezultatų. Centrinėje miesto dalyje visų didesnių objektų projektams privalomai organizuojami architektūriniai konkursai ir tai įteisinta įstatymiškai. Beje, miesto vyriausiojo Architekto statusas, kilstelėtas virš biurokratinių statybų reikalų ir leidžia jam daugiau dėmesio skirti bendros miesto architektūrinės politikos formavimui.

PILOTAS.LT: Dėkoju už pokalbį ir linkiu sulaukti švelnaus skambučio iš Rygos, prašančio suprojektuoti ką nors gražaus, elegantiško ir lietuviško…

Kalbėjosi Audrys Karalius

 

OBJEKTO DOSJE:   DnB NORD BANKO BŪSTINĖ RYGOJE

Adresas: Skanstes g.12, Ryga, Latvija. Užsakovas: "SKANSTES 12", SIA. Architektų biuras: A.Ambraso  architektų biuras. Projekto architektai: Audrius Ambrasas, Mindaugas Reklaitis, Monika Sriubaitė. Projekto vadyba: "Merks", Ltd.(Latvija). Interjero projektas: "XYZ", Ltd.(Latvija). Užstatymo plotas: 1 530 m2. Bendras plotas: 14 445 m2. Aukšto naudingas plotas: 1 035 m2. Garažo talpa: 25. Aukštų skaičius: 11. Pastato aukštis: 40,6 m. Konkursas: 2007. Projektas: 2007 – 2008. Statyba: 2008 – 2010.

Foto: Indrikis Stūrmanis ir Audrius Ambrasas

Komentarai

  1. Sveikiname !

  2. rimtas namas. nepadare gedos vaikinas. tikras otkutiuras.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

skrydžių valdymo bokštas

AMBICINGAS KONKURSAS RYGOJE: Oro uosto bokštas laukia pasaulio architektų

2017 gruodžio 132 KomentaraiPILOTAS.LT

„Broliukai“ latviai toliau kelia Baltijos šalių architektūros konkursų kartelę. Jie ką tik paskelbė Rygos naujo skrydžių valdymo bokšto idėjos konkursą, kurio prizinis fondas siekia 80.000

Heistingso molas

MOLO RENESANSAS: Už Viktorijos laikų statinio perkūrimą – Stirlingo architektūros premija

2017 lapkričio 71 KomentarasPILOTAS.LT

Karališkosios britų architektų sąjungos (RIBA) prestižinę Stirlingo premija šiemet paskirta architektūros firmai dRMM. Ši Londono projektuotojų komanda naujam gyvenimui prikėlė XIX amžiuje statytą Heistingso molą,

Janis Blūms

LATVIJOS ISTORINĖ ARCHITEKTŪRA: Architekto P.Blūmo pranešimas Vilniuje

2017 spalio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvoje vieši vienas garsiausių architektų iš Latvijos, dirbančių su istorine architektūra Pēteris Blūmas. Spalio 11 dieną architektas skaitys pranešimą, kuriuo pristatys savo gyvenimo patirtį, reikšmingus

ambra_po_170500_e01_xxx

ARCHITEKTŪRA IR JAUTRUMAS: Pokalbis su architektu Audriu Ambrasu

2017 gegužės 42 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilnietis architektas Audrius Ambrasas – neabejotinai viena ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos architektūros asmenybių. Todėl gegužės 8 dieną Vilniaus universiteto Istorijos fakultete suplanuotas jo atviras pokalbis apie

Janis Dripe

ATVYKSTA ARCHITEKTAS J.DRIPE: Pristatys Latvijos architektūrinį peizažą ir diskutuos

2017 gegužės 41 KomentarasPILOTAS.LT

Vyresni dar atsimena laikus, kai architektas Janis Dripe vadovavo Latvijos valstybės Kultūros ministerijai. Giliau besidomintieji miestų plėtra žino, jog už savo naująsias statybas jam bene

5_ambrasas

AUDRIUS AMBRASAS: Tik svajonių architektūra turi šansą išlikti ženklu ateities kartoms

2017 vasario 153 KomentaraiPILOTAS.LT

Šiandieną, Vasario 16-osios išvakarėse, Prezidentūroje įteiktos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno 2016 metų premijos. Viena jų – už jautrų miesto erdvių formavimą ir profesinę atsakomybę

nepri_pa_170200_e01_xxx

LEGENDINĖ MINTAUJOS GIMNAZIJA: Lietuvos ir Latvijos nepriklausomybės 100-mečiui artėjant

2017 vasario 15Be komentarųPILOTAS.LT

Vasario 16 dieną Lietuva minės Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje šia proga pristato tarptautinę parodą „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir

ryga_ze_170100_e01_xxx

IKONIŠKAS ŽENKLAS KIPSALAI: Rygos parodų centro išplėtimo konkursas

Tarptautinius architektūrinius konkursus pamėgusi Latvija, šio demokratiško idėjų paieškos būdo neketina atsisakyti. Vienas iš konkursų šiuo metu nagrinėja išskirtinę Rygos vietą – Kipsalos salą. Rygos

ambrasas-a13-09_fbalcytis

ARCHITEKTAS A.AMBRASAS ĮVERTINTAS: Nacionalinė kultūros ir meno premija!

2016 gruodžio 141 KomentarasAdministrator

Kultūros ministerijoje ką tik paskelbti šių metų Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Pagaliau Nacionaline kultūros ir meno premija pagerbtas architektas Audrius Ambrasas. Vienas ryškiausių

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

NACIONALINĖ KULTŪROS IR MENO PREMIJA: Tarp pretendentų – ir architektas A.Ambrasas

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija ką tik paskelbė 2016 metų pretendentus gauti Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją. Šiemet greta džiazo muzikantų, rašytojų,

images_phocagallery_4812_stirl_prem_1610_4812_stirli_pr_161000_e01_xxx

BRITAI IŠRINKO METŲ NAMĄ://STIRLINGO PREMIJA – UŽ KONVERSIJĄ PIETŲ LONDONE

Karališkoji britų architektų sąjunga (RIBA) kasmet išrenka geriausią metų pastatą ir autoriams įteikia Stirlingo premiją. Tai viena prestižiškiausių architektūrinių premijų pasaulyje. Geriausiu 2016-ųjų Jungtinės Karalystės

images_phocagallery_4632_ryga_konk_1607_4632_ryga_ko_160700_e01_xxx

„RAIL BALTICA“ KEIČIA RYGĄ://ATVIRAS NAUJO TILTO IR STOTIES PLĖTROS KONKURSAS

Latviją kertanti tarptautinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ žada permainas pačiame Rygos centre. Latviai rengia atvirą tarptautinį konkursą, kurio dalyviai kviečiami pateikti naujo tilto bei kuriamo

images_phocagallery_4594_adjay_latv_1606_4594_tit3_adjay_e02_xxx

LATVIŲ MODERNAUS MENO MUZIEJUS//KONKURSĄ LAIMĖJO ADJAYE BIURAS IŠ LONDONO

Latvijos Modernaus meno fondo muziejaus konkursą Rygoje ką tik laimėjo Adjaye architektų biuras iš Londono su latviškais partneriais, architektų biuru AB3D. Kaip skelbėme anksčiau, viename

images_phocagallery_4533_latvi_apdo_1605_4533_tit-2 gada balva

AUKŠTAS LATVIJOS ĮVERTINIMAS://ARCHITEKTŪROS APDOVANOJIMAS LIETUVIAMS!

Dievai žino, kiek mūsų architektūrinis gyvenimas būtų voliojęsis tarp dviejų kraštutinumų – neadekvataus gyrimosi “laiką lenkiančiais” stiklainiais ir mazochistinės saviplakos, bučiuojant šlepetes kiekvienam libeskindui –

images_phocagallery_4433_muzie_latv_1604_4433_muzie_lv_e00_xxx

LATVIŠKAS IŠŠŪKIS://JAUNI LIETUVIAI RYGOJE ĮGYVENDINO MUZIEJAUS PROJEKTĄ

Kai jaunų ir ambicingų Vilniaus architektų biuras „Processoffice“ prieš 6 metus ištrūko į tarptautinius architektūros vandenis – laimėjo architektūros konkursą rekonstruoti Latvijos meno muziejų –

images_phocagallery_4027_hadid_riba_1509_4027_zadid_po_150900_e09_xxx

RIBA AUKSAS 2016:// ARCHITEKTŪROS MATRONA NUSIRAŠKĖ DAR VIENĄ PRIZĄ

Karališkoji britų architektų sąjunga ką tik paskelbė 2016 metų Aukso medalio laureatę. Ja tapo Didžiojoje Britanijoje praktikuojanti žinoma Irako kilmės architektė dekonstruktyvistė Zaha Hadid. Tai

images_phocagallery_3997_liepo_kran_1509_1v_e01_xxx

LIEPOJA ŽENGIA PRIE VANDENS://KRANTINĖS KONKURSĄ LAIMĖJO „STALO“ IDĖJA

Kol Kaunas nuo upių paniškai slepiasi už milžiniškų betono dambų, o Vilnius vis dar trypčioja prie Neries, latvių Liepoja drąsiai imasi prieigų prie vandens. Vos

images_pulsas_foto_3899_kanca_po_150100_e01_bra

NUSIPELNĖ KAUNUI://ARCHITEKTUI ALGIMANTUI KANČUI – SANTAKOS GARBĖS ŽENKLAS

Kaune įvykusiame festivalyje „Operetė Kauno pilyje“ valstybės dienos proga Santakos garbės ženklais apdovanoti Kaunui ir Lietuvai nusipelnę kauniečiai. Tarp 3 apdovanotųjų – ir žinomas Kauno

images_straipsniu_foto_3740_liepo_ko_150400_e02_xxx

ARCHITEKTŪROS TURNYRAS LATVIJOJE://LIEPOJOS TRIJŲ TILTŲ KRANTINĖ

Latvijos Liepojos miestas ir toliau intensyviai bando susigrąžinti turėtą Baltijos kurorto vardą. Architektūros portalas HMMD pakvietė jau į trečią architektūros turnyrą šiame Baltijos pajūrio mieste.

images_straipsniu_foto_3576_pavel_LV_040800_e01_BRA

SENO IR NAUJO SĄVEIKA://RYGA RENGIA SVARBIĄ TARPTAUTINĘ KONFERENCIJĄ

Latvija organizuoja svarbią tarptautinę konferenciją, skirtą aptarti kultūros paveldo sąveiką ir santykį su šiuolaikine architektūra bei dizainu. Renginyje dalyvaus Latvijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Olandijos ir

images_phocagallery_3310_waf14_fest_1410_3310_e01

PAGERBTAS KUKLUMAS://SINGAPŪRE PASKELBTAS GERIAUSIAS 2014-ŲJŲ PASTATAS

Singapūras vėl buvo architektūros bendruomenės dėmesio centre. Jame ką tik pasibaigė 3 dienas trukęs Pasaulio architektūros festivalis, kuriame dalyvavo per 2.000 architektūros žmonių iš viso

images_phocagallery_3118_LV Bienale pav_3118_tit_LV venecija

MODERNIZMO SURAŠYMAS://SAVIKRITIŠKA LATVIŲ IŠPAŽINTIS VENECIJOS BIENALĖJE

Ar turime modernią, šiuolaikišką architektūrą? Kiek originalus ir savitas mūsų modernizmas pasauliniame kontekste? Ar mūsų modernizmas tikrai modernus? Kokia mūsų modernizmo vieta nacionalinėje kultūroje ir

images_phocagallery_3081_Latvijos arch premijos_pav_3081_tit_LOGO_1

LATVIJA RENKA GERIAUSIUS://KAIMYNŲ ARCHITEKTŪRINIAI APDOVANOJIMAI

Latvijos nacionaliniai architektūros apdovanojimai sulaukia vis didesnio valstybės ir visuomenės dėmesio. Kasmet architektūros pirmūnų rinkimai yra vis kruopštesni, o vertinimo komisijų sudėtis nuolat kinta, kad

images_phocagallery_3050_Adesi_apdo_1404_3050_e01

„A’ DESIGN 2014“://TARP 758 LAUREATŲ IŠ 77 PASAULIO ŠALIŲ ĮSISPRAUDĖ IR LIETUVIAI

Kasmet įvairiose pasaulio šalyse rengiama begalė skirtingų dizaino bei architektūros apdovanojimų. Bene didžiausi ir universaliausi pasaulyje kasmetiniai tarptautiniai dizaino apdovanojimai – „A’ Design Award &

images_straipsniu_foto_3005_stoti_LV_140400_e01_xxx

KONKURSAS LATVIJOJE://REIKIA RYGOS AUTOBUSŲ STOTIES REKONSTRUKCIJOS IDĖJŲ

Ryga planuoja atnaujinti savo Tarptautinės autobusų stoties terminalą miesto centre, kuris kasmet aptarnauja net apie 3 mln. keleivių. Paskelbto šio terminalo rekonstrukcijos ir išplėtimo tarptautinio