BŪTI SAVIMI AR ATRODYTI?//KAUNO ŽENKLAS PARSIDAVIMO INŽINERIJOS ISTORIJOJE

Paskutinėmis rugsėjo dienomis Kauno savivaldybei paskelbus „Kauno miesto prekės ženklo ir šūkio sukūrimo supaprastinto atviro projekto“ konkursą, tarsi nieko ypatingo neįvyko. Eilinis viešųjų pirkimų konkursas, eilinės tuščiavidurės strategijos „priemonė“ ir tiek. Tačiau iš tiesų pats miesto prekinis traktavimas, pasitelkus „akropolinę“ retoriką, vertas atidesnio žvilgsnio ir tam tikrų abejonių netgi. Ar tikrai iš savivaldybės rūmų peršamas Kauno įvyniojimas į komerciškai patrauklų ir bet kuriam išoriniam „miesto vartotojui“ „lengvai suprantamą“ ir „viliojantį vartoti“ įpakavimą yra toks jau nekaltas?

„Miesto prekinį ženklą galima suvokti kaip sąsają tarp vartotojo ir reklamuojamos vietovės. Kuo ši sąsaja lankstesnė, lengviau suvokiama, tuo vartotojui paprasčiau jį atpažinti, o atpažinus maloniau „vartoti produktą". Prekės ženklu siekiama parodyti ne tai, kaip mes save matome, o tai, kaip mus mato kiti ir kaip mes siekiame, kad mus matytų.”- teigiama “Kauno miesto prekės ženklo ir šūkio” konkursą paskelbusios Kauno savivaldybės tinklapyje.

ROŽINIO PLACEBO EFEKTO IŠVAKARĖS

„Miesto prekės ženklai galėtų būti ant suvenyrų, alaus bokalų ar tušinukų, darželių arba mokyklų simbolikoje“, – žiniasklaidai įvardijo Kauno prekės ženklo misiją, konkursą kuruojantis vicemeras Povilas Mačiulis.

„Šio konkurso tikslas – sukurti Kauno miesto prekės ženklą ir šūkį, kuris turi kurti ir palaikyti patrauklaus miesto įvaizdį, palankų turizmo, verslo ir investicijų plėtojimui, išryškinti miesto dinamiškumą, inovatyvumą, kūrybiškumą, modernumą, akademiškumą, verslumą, skatinti atvykstamąjį ir vietinį turizmą bei didinti miesto konkurencingumą", – optimizmu trykšta vicemeras savivaldybės tinklapyje, tarsi Kaunas jau stovėtų ant Didžiojo Išradimo slenksčio, už kurio plyti šviesūs nieko neveikimo horizontai.

Nėra labai naujas valdžios išradimas vietoje tikrų, nuoseklių darbų mojuoti miestelėnams prieš akis spalvotomis placebo vėliavėlėmis, reklamuojant iš esmės vieną ir tą pačią netiesą – rytoj bus geriau! Tačiau kodėl už visraktį nuo Kauno visokeriopo suklestėjimo vartų miesto savivaldybė yra pasirengusi konkurso laimėtojams pakloti tik 5.000 LT? (Antra premija – 3.000 LT, trečia – 2.000 LT(!)). Arba kodėl įslaptintai vertinimo komisijai suteikiama autokratiška teisė apskritai nepremijuoti konkursinių projektų, nors jie „formaliai ir atitinka konkurso sąlygų reikalavimus”…?

Siekdamas konkurso dalyviams maksimaliai stimuliuoti kūrybinį džiaugsmą, pabaigoje 15-os puslapių Konkurso sąlygų manuskriptas nedviprasmiškai pareiškia – Kauno savivaldybė taps visateise premijuotų ženklų savininke ir galės juos kur nori naudoti bei „tobulinti”, jeigu kuriame nors kabinete pasirodytų, kad prekinis ženklas tiesiog „nesižiūri”.

CENTRALIZUOTA RINKODARA – TIKROJI SPAMO MOTINA

Kam reikalingas toks pompastiškas, tačiau diskriminacinis kūrėjų atžvilgiu, paradas, siekiant spalvingam ir daugiabriauniam Kauno miestui užvilkti vieningos ideologijos ir dizaino marketinginius treningus, suprasti nėra paprasta. Aišku yra nebent tai, kad miesto galvos klimpsta į rinkodaros „strategų” hipnozę, kurioje jau seniai plūduriuoja prekybcentriai ir beveidžiai aludariai, draudikai ir prezervatyvų pardavėjai, bankininkai ir farmacininkai, mulkindami pasaulį savo nesibaigiančiais marketinginiais kliedesiais. Bandymas supaprastinti gyvenime vykstančius procesus iki primityvios schemos „perku – parduodu” yra lėkštas, apgaulingas ir žeminantis. Ypač – jeigu primetamas ištisam miestui, kurį bandoma suprimityvinti iki lengvai nuryjamo „spamo” formato.

Neabejoju, kad iš visos šviežiai užveltos kaunietiškos rinkodaros laimės nebent patys rinkodaros „strategai”, gabensiantys iš Kinijos vagonais unifikuotus „kaunietiškus” marškinėlius bei vicemero minėtus alaus bokalus bei kepurytes darželinukams. Nuo šito nei dirbtinai unifikuotiems kauniečiams sustiprės meilė savam miestui, nei besiblaškantiems tarp žemėlapių užsienio investuotojams paaiškės, kur „smeigti” nuobodžiaujantį milijoną.

Akropolinė rinkodara iš principo netinka miestui, nes miestas pernelyg įvairiakryptis, o jo savybių įvairovė per didelė, kad jį būtų galima įsprausti į įprastinės prekės pardavimo strategijas. Tokios „strategijos” patogios tik jose dalyvaujantiems marketingistams, nes niekada nereikia pasiaiškinti ir atsiskaityti už „strategijos” efektyvumą. Todėl, kad to padaryti objektyviai neįmanoma.

Kita vertus, begalinis valstybės ar miesto savasties bendravardiklinimas iki „kiekvienam suprantamo” prekės ženklo dažniausiai baigiasi banalia „Kaukazine slyvaite”, kurią Lietuva  susimarketingino prieš kelerius metus, nebent tam, kad apsijuoktų dėl „akivaizdaus panašumo” prieš vieną Kanados bažnytkaimį arba impotentišku „tauriuku Kaunučiu” prieš gerą dešimtmetį nekaltai pradėtu kažkuriame Kauno savivaldybės koridoriuje ir ilgus metus šiurpinusiu kiekvieną save gerbiantį kaunietį.  

PASKELBTAS ALTERNATYVUS KONKURSAS

Būti savimi ar atrodyti? Štai klausimas, į kurį šiais laikais turi atsakyti kiekvienas subrendęs miestas.

Šiandien šis klausimas iškilo prieš Kauną. Ir esu tikras, kad Kaunas į jį garbingai atsakys, juolab, kad radosi alternatyva – pagerinimo sąjunga „Žmonės Kavingais Veidais” ką tik paskelbė ALTERNATYVŲ KONKURSĄ: KAUNO ŽENKLAS IR ŠŪKIS ! Tikėkimės, kad tai bus laisva kauniečių saviraiška – savotiškas miesto folkloras – pasiūlysiantis ne vieną, niveliuojantį, bet daug ir įvairių simbolių miestui, kuris yra to vertas.

Skirtingai nuo savivaldybinių, Alternatyvaus konkurso sąlygos yra trumpos ir paprastos.

Reikalavimai Kauno ženklui. Kauno ženklas turi būti: a) gražus; b) įsimintinas; c) kaunietiškas.

Reikalavimai Kauno šūkiui. Kauno šūkis turi būti: a) optimistinis; b) patogus šaukti; c) cenzūrinis.

Kaip informavo Alternatyvaus konkurso organizatoriai, atspindint daugialypę kauniečių struktūrą, į konkurso vertinimo komisiją pakviesti: bedarbis, daktaras, architektas, muzikas, karalius, profesorius ir gražuolė.

Išsamios Alternatyvaus konkurso: Kauno ženklas ir šūkis sąlygos.

Klausimams, paramai ir kitiems pasiūlymams: cuclumas@gmail.com