Kaunas jau aštuntą kartą taps tekstilės meno sostine. Ryškūs kūrėjai, įstabūs jų darbai, bendradarbiavimo programos, atviros kūrybinės dirbtuvės, kuruotos įvairių šalių meno kolekcijos, edukacinės programos, šokis, diskusijos, kritika ir vertinimas, išmaniosios technologijos, medžiagų ir technologijų konceptualizavimas, naujas požiūris ir žongliravimas istorija – visa tai vyks Kauno bienalėje „Tekstilė’11“.
Šių metų Kauno tekstilės bienalės programa, kaip ir jos trigubas pavadinimas „Dar kartą – šokam – pirmyn“ (angl. Rewind – Play – Forward), atkartojantis magnetolos mygtukų komandas, simbolizuoja tris laiko kryptis mene – praeitį, dabartį ir ateitį.
TEKSTILINĖS MENO ISTORIJOS VARIACIJOS
Rugsėjo 22 dieną (ketvirtadienį) 19 val. M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas) įvyks didysis Kauno bienalės „Tekstilė’11“ atidarymas.
Galerijos salėse pristatomos parodos: „Dar kartą istorija“, „Dar kartą pasakojimas“, „Dar kartą į ateitį“, Lozanos bienalės kolekcija, Kosta Rikos kolekcija, Portugalijos kolekcija bei personalinės L.Cook (JAV), C.Schira (JAV), Ch.Lee (Korėja), L.Lemieux Bérubé (Kanada) parodos.
Parodoje „Dar kartą istorija“ galima pamatyti Lietuvos meno istorijos variacijas. Menininkės M.Žaltauskaitė-Grašienė ir D.Zubrienė tekstiliškai interpretavo L.Truikio, V.Petravičiaus, R.Jankausko-Kampo, M.T.Rožanskaitės, I.Piekuro, K.Zimblytės,S.Veiverytės, A.Veščiūno, J.Meko, E.Velaniškytės, A.Andziulytės, V.Marcinkevičiaus, Š.Saukos, L.Garbštienės, A.Andriuškevičiaus,A.Petrašiūnaitės, P.Griušio ir J.Gasiūnokūrinius.
DALYVAUTI PANORO 300 MENININKŲ IŠ 43 ŠALIŲ
Numatoma viena įdomiausių Kauno bienalės dalių – konkursinė programa „Dar kartą pasakojimas“. dalyvauti šioje parodoje panoro daugiau kaip 300 menininkų iš 43 pasaulio šalių. Parodai atrinktas 31 projektas.
Parodą „Dar kartą į ateitį“ kuruoja meno kritikė, rašytoja, leidinių sudarytoja S.E.Braddock Clarke. Jos surinkta kolekcija – eksperimentinio pobūdžio paroda, kurioje siekiama atskleisti naujausius aukštųjų technologijų ir išmaniosios tekstilės mokslo laimėjimus. Kuratorė pakvietė menininkus tyrėjus pristatyti aukštųjų technologijų kūrinius. Kanados, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų laboratorijose ir universitetuose sukurtus eksperimentinius audinius, kostiumus ir dar tik daromus mokslinius bandymus bus galima išvysti parodoje.
L.Cook(JAV) personalinėje parodoje pristatys darbus iš savo naujausių tyrimų projekto, kurį įgyvendino kartu su Pitsburgo universiteto medicinos mokykla – žakardo audinius ir videodarbą. C.Schira (JAV) rengia parodas daugiau nei 40 metų ir yra viena iš įtakingiausių šiuolaikinės tekstilės pasaulio figūrų. Ch.Lee (Korėja) yra tekstilės menininkė ir rašytoja. 1994 metais ji gavo Fulbraito stipendiją dirbti Rod Ailando dizaino mokykloje. Čia ji pademonstravo tradicinę bojagi (Bo-ja-ki) techniką, kurią naudoja kūryboje. Šioje parodoje menininkė pristato instaliaciją „Bevardės moterys“.
L.Lemieux Bérubé(Kanada) parodys didelio formato žakardo audinius, pagamintus iš jos pačios nuotraukų, vaizduojančių šokėjus, kur judesys ir energija transformuojami į sudėtingas audimo struktūras.
IR IŠ LOZANOS. IR IŠ KOSTA RIKOS
Lozanos bienalės kolekcijojeeksponuojamasT.Pauli fondo ir tarptautinių tapiserijos bienalių, vykusių Lozanoje, Šveicarijoje, 1962–1995, palikimas.
Kosta Rikos kolekcijąpristato menininkai, kurių asmeninė vizualinė patirtis kilo iš tradicijų ir žavėjimosi pluoštais. Pluoštų jungimas Kosta Rikoje laikomas tradicine tekstiline technologija, nutiesusia tiltus ir leidusia išreikšti asmenines skirtingų tekstilės kūrinių vizijas. Tai padeda keistis informacija (šalyje ir pasaulyje) ir interpretuoti tekstilinius šioje parodoje pristatomus objektus.
Portugalijos kolekcijosparodai kuratorė ir menininkė L.David atrinko šešis įvairių sričių ir stilių menininkus, kurie tiria tekstilę įvairiais būdais ir iš įvairių kampų. Anksčiau dirbę mados dizaineriais, iliustratoriais, dailininkais ir skulptoriais, šie menininkai pasirinko tekstilę kaip išraiškos priemonę menui, istorijai ir kultūrai sujungti.
IR TEKSTILĖ GALI ŠOKTI
Rugsėjo 22 dieną (ketvirtadienis) 21 val. Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaunas) įvyks kviestųjų menininkų Y.Shonibare, MBE (JK), S.Puranen (Suomija), V.Gelūnienės (Lietuva), P.Gilytės (Vokietija), E.Ganda Bogdanienės (Lietuva), A.Weigel (Vokietija), VALYA(JAV), M.T.Chao(Taivanas), H.Watanabe (Japonija), A.Ekdahl (Švedija), bendradarbiaujant su B.Nordström ir Geteborgo universiteto studentais, O. ir G. Pandolfo („Osgemeos“) bendradarbiaujant su M.Leda Kanciukaitis Pandolfo ir V.Kanciukaitis Tagnoli (Brazilija) pristatymas.
Taip pat bus surengta programos „Šokam: Judanti tekstilė“ premjera. V.Gelūnienė,E.Jansas,B.Letukaitė ir šokio teatras„Aura“ pristatys tekstilės, video ir šokio projektą.
ŽAISMINGAS JAPONIŠKAS AUDINIŲ KŪRYBINGUMAS
Rugsėjo 23 dieną (penktadienį) 13 val. M.K.Čiurlionio dailės muziejuje (V.Putvinskio g. 55, Kaunas) Įvyks R.Sudo (Japonija) parodos atidarymas. Šioje parodoje pristatoma Nuno tekstilė – išskirtinė Tokijuje esančios dizaino ir gamybos studijos, kuriai vadovauja menininkė ir viena iš įsteigėjų R.Sudo, produkcija. Nuno (jap. audinys) sujungia tradicines technikas ir estetiką su šiuolaikinėmis technologijomis bei medžiagomis, kad sukurtų vienus iš novatoriškiausių pasaulyje audinių. Čia svarbiausią vietą užima laki vaizduotė. Naudojama viskas pradedant nerūdijančiu plienu bei pieno proteinais ir baigiant bambuku bei paukščių plunksnomis.
Šešios pristatomos Nuno tekstilės grupės atkartoja šešias skirtingas japoniškas onomatopėjas – boroboro (apdriskęs), fuwafuwa (pūkuotas), kirakira (žėrintis), shimijimi (kandus), sukésuké (plonas) ir zawazawa (šlamantis) – ir taip atspindi žaismingą Nuno audinių kūrybingumą.
TAPISERIJŲ SERIJA NUO ANDŲ KALNŲ
Rugsėjo 24 dieną (šeštadienis) 18 val. A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (V.Putvinskio g. 64, Kaunas) įvyks M.Laura (Peru) personalinės parodos atidarymas.
M.Laura kuriamos tapiserijos gaminamos iš Peru alpakų vilnos, chemiškai dažytos vilnos ir pramoninės gamybos dažiklių. Jo darbo metodas, kai vienuose atauduose naudojamos kelių spalvų temos, yra labai panašus į Obiusono (Aubusson) dirbtuvių techniką. Skiriasi tik tuo, kad M.Laura naudoja trečią dimensiją – paviršiaus tekstūrą, kuri suteikia daugiau išraiškos.
Šiuo metu jis dirba su sieninėmis freskomis, bet intymiam A.Žmuidzinavičiaus muziejui parinko mažesnių tapiserijų seriją, kur rodomas šiuolaikinis Andų gyventojams būdingas požiūris į kasdienybę.
Rugsėjo 24 d., šeštadienį, 18.30 val. įvyks „Texere“ parodos atidarymas.
Parengta pagal Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus informaciją.
