Ryšių rūmus Vilniaus senamiestyje (arch. J.Šeibokas, 1981) priimta laikyti vienu geriausiu naujojo paveldo objektu. Privatūs savininkai, kuriems dabar priklauso rūmai, jau senokai nori pastatą esmingai rekonstruoti, pritaikant pasikeitusiems poreikiams, tačiau, nors pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, iki šiol nėra nustatyta ir patvirtinta nė viena vertingoji jo savybė. Taigi, iš tikro tebėra neaišku ką ir kiek, rekonstruojant rūmus reikėtų saugoti.
Pagal kultūros paveldo specialistų atliktą teritorijos urbanistinę-istorinę analizę, Ryšių rūmai stovi ant keturių istorinių valdų ir yra suardę urbanistinę posesijinę struktūrą bei sukūrę naują užstatymo schemą, kuri dėl savo tūrinių, planinių savybių negali būti priskirta prie Vilniaus senamiesčio – kultūrinės vietovės – urbanistinių vertingųjų savybių. Paveldo ekspertų manymu, rūmus galima vertinti tik architektūrinės kokybės aspektu.
Neseniai Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų taryba svarstė Ryšių rūmų rekonstrukcijos atviro 2 etapų architektūrinio konkurso sąlygas, kurias parengė Architektų sąjungos kūrybos direktorė R.Leitanaitė. Konkursas siektų išrinkti 5 geriausias komplekso rekonstrukcijos urbanistines, architektūrines idėjas, kurių autoriai būtų kviečiami dalyvauti II konkurso etape. Laimėjęs šį etapą projektas taptų pagrindu detaliajam planui rengti, o su jo autoriais būtų pasirašyta sutartis rūmų rekonstrukcijos techniniam projektui rengti.
Anot R.Leitanaitės, Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas sklype (Vilniaus g. 33) leidžia remonto, griovimo, rekonstravimo darbus, statyti naujus statinius, komplekse numatant gyvenamąją, visuomeninę, komercinę, smulkaus verslo funkcijas. Pagal tą patį reglamentą užstatymo tankumas neturi būti didesnis kaip 80 procentų, užstatymo morfologinis tipas – perimetrinis–posesijinis, o aukštingumas neturėtų viršyti esamo. Kadangi rūmų pastatas susidėvėjęs, o jo vidaus struktūra nėra patogi verslui, jį atnaujinti būtina, pritaikant šiuolaikinėms reikmėms. Kokios konkrečiai ir kokiomis proporcijomis turėtų būti paskirstytos funkcijos komplekse, užsakovas nusprendė palikti siūlyti architektams.
Daugumos VAUET ekspertų nuomone, architekto J.Šeiboko Ryšių rūmai korektiškai įsiterpia į senamiesčio audinį, o kartu turi savitą charakterį, aiškiai reprezentuojantį tam tikrą laikmetį – is pastatas yra vertingas ir saugotinas, keisti jo urbanistinę struktūrą ir architektūrinę išraišką iš esmės būtų klaida. Pastatą derėtų restauruoti, išlaikant tūrių parametrus, formą ir eksterjero detales, o vidaus struktūrą pritaikant šiuolaikinėms reikmėms. Dalis ekspertų pasiūlė atkurti ir kai kurias visuomenines interjero erdves.
VAUET tarybos nuomone, visų pirma būtina nustatyti ir formaliai patvirtinti vertingąsias pastato savybes. Ekspertai be to pabrėžė, jog verslo planas ir pastato naudojimo programa turėtų būti užsakovo „namų darbai“, o ne užduotis konkurse dalyvausiantiems architektams.
Parengta pagal LAS informaciją
Jonas Anuškevičius
( 2017-07-26 )
Su visa pagarba a.a. Justinui Šeibokui vis tik noriu pareikšti, kad šis pastatas suardė senamiesčio urbanistinę-erdvinę struktūrą, akligatviu su laiptais pavertė istorinę Palangos gatvę, atvėrė į ją senamiesčiui nebūdingą kiemą-kurdonerą ir visiškai nereagavo į tai, kad istoriškai priešais jį buvo Radvilų rūmai su parku-sodu. Visi žymieji ekspertai liaupsinantys objektą turėtų reikšti ne emocijas, o objektyvią profesionaliai pagrįstą nuomonę. Aš neagituoju ardyti kolegų statinius,tačiau turi būti profesionali analizė ir verinimas.