Metų pradžioje PILOTAS.LT rašė apie Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) organizuotą pirmąjį idėjų konkursą, kuris Kauno Nemuno saloje greta „Žalgirio“ arenos padėtų įprasminti Laikinosios sostinės ar net visos Lietuvos krepšinio pasiekimus. Skubotai ir itin neprofesionaliai tuomet surengtas skulptūros idėjų konkursas, kaip ir galima buvo tikėtis, patyrė visišką fiasko. Neseniai LKF panašų konkursą paskelbė vėl.
LKF BUVO PAŽADĖJUSI PASITEMTI
Kaip metų pradžioje rašė PILOTAS.LT, reikšmingas Kauno ar net viso Lietuvos krepšinio pergales turėjusio įprasminti konkurso organizacija sudarė tik kiemo lygio turnyro įspūdį. Susilaukta itin mažo dalyvių susidomėjimo, o ir pateiktieji konkursiniai darbai neatitiko nei paties konkurso, nei vietos reikšmės. Vertinimo komisijoje tuomet dirbęs sporto ir pramogų arenos „Žalgiris“ Nemuno saloje architektas Eugenijus Miliūnas sakė esą į šį konkursą nė nežiūrėjęs rimtai. O LKF vykdomoji direktorė Rasa Liuimienė portalui PILOTAS.LT žadėjo, kad padėtis bus ištaisyta – bus paskelbtas naujas konkursas, kurio sąlygoms parengti bus pasitelkti architektūros bei plastinių sričių ekspertai. Tuomet kalbėta, kad gal net neverta skubėti – skulptūrą būtų galima pastatyti ne artėjančiam Europos vyrų krepšinio čempionatui, o kitais metais, kai Lietuva minės krepšinio 90-metį ir susidomėjimas šia sporto šaka truputi atslūgęs. Architektas E.Miliūnas portalui PILOTAS.LT tuomet taip pat sakė, kad nedidelė skulptūra čia paprasčiausia pradingtų. Jis tvirtino esąs įsitikinęs, kad apie skulptūrą saloje galima kalbėti nebent tada, kai bus užbaigta statyti pati arena.
Visa tai leido tikėtis, kad kitą kartą į šį svarbų reikalą LKF pažiūrės žymiai rimčiau. Tuo labiau, kad vietoje planuotų poros savaičių pasiruošimas naujajam konkursui užtruko porą mėnesių.
REIKALAUJAMA TIK REALISTINĖS PLASTIKOS
Nežinia, ar LKF su architektūros ir plastikos ekspertais konsultavosi ar ne, tačiau kai kurios neseniai paskelbto Figūrinės kompozicijos prie Kauno arenos projekto konkurso sąlygos rodo, kad į gerąją pusę nuo žiemos pasistūmėta nedaug. Iš teigiamų dalykų galima paminėti gal tik pagaliau atsiradusią grafinę dalį – ankstesniame konkurse jos nė nebuvo. Didžiausias šių konkursų skirtumas – atsiradęs užduoties konkretumas. Šįkart vietos dalyvių kūrybai, atrodo, vietos likę labai jau nedaug. Mat dabartinėse konkurso sąlygose ne tik pažymėtas krepšiniui skirtai figūrinei kompozicijai paskirtas sklypas ir gana aiškiai apibrėžtas jos dydis, bet ir nedviprasmiškai nurodoma kokia stilistika ir net iš kokios medžiagos tai turi būti atlikta. Taip bemaž užkirstas kelias idėjų diskusijai, o juk kaip turėtų atrodyti Kauno er net Lietuvos krepšinį įprasminanti skulptūra nebuvo viešai diskutuota nei su visuomenę, nei su architektūros ar plastinių menų specialistais.
Figūrinės kompozicijos Nemuno saloje projekto konkurso sąlygų teiginys, kad šis kūrinys įamžinti Lietuvos krepšinio sostinę – Kauną ir legendines krepšinio pergales, atspindėti kovinę dvasią yra aiškus ir suprantamas. Tačiau jis, ko gero, yra ir pati laisviausia sąlygų dalis. Konkurso sąlygų nuostata dėl figūrinio kompozicijos pobūdžio nors ir kelią rimtų abejonių ar tikrai einama teisingu keliu, bet ją dar galima suprasti kaip tam tikrą, nors ir primityvoką, LKF poziciją planuojamo kūrinio atžvilgiu ar jos konsultantų bandymą apibrėžti kompozicijos santykį su pačiu arenos pastatu. Tačiau konkurso sąlyga, kad figūrinės kompozicijos projektas turi būti išpildytas realistinės plastikos manieroje šiais kūrybinės laisvės ir stilistinio pliuralizmo laikais atrodo it koks sovietinis rudimentas. Mat būtent realistinė plastinės kūrybos maniera sovietmečiu buvo aktyviai diegta, skatinta ir remta. O gal LKF federacija mano, kad Kauno krepšinio mylėtojai yra labai riboti – pajėgūs suprasti tik realistinę mintį.
EKONOMINIS KRITERIJUS IŠLIKO SVARBUS
Perdėm konkretūs ir konkurso sąlygų reikalavimai, kad figūrinė kompozicija turi būti iš bonzos ar ketaus ir neturi viršyti „dviejų natūrų“ dydžio. Neaišku ar toks kūrinio medžiagiškumas ir mastelis primygtinai brukamas jį derinant prie „Žalgirio“ arenos architektūros ar dėl kokių kitų žymiai pragmatiškesnių priežasčių. Norėtųsi bent jau šiokių tokių konkurso organizatorių komentarų.
Įtarimus, kad šiame konkurse gali būti išrinktas ne kūrybiškai geriausias projektas kursto ir tai, kad konkurso dalyviai prašomi ieškoti projekto įgyvendinimo rėmėjų. Už šį grynai ekonominį aspektą galima „uždirbti“ net penktadalį iš konkursinių projektų vertinimo taškų maksimumo. Iš konkurso dalyvių reikalaujama pateikti rėmėjų garantinius raštus paramai bei būti pasiruošus patekti papildomus dokumentus, patvirtinančius paramos teikėjo įsipareigojimus. Beje, panaši konkurso rengėjų pozicija buvo ir itin silpnu darbų lygiu pasižymėjusiame pirmajame LKF konkurse.
Šįkart skulptūros finansavimo rėmimas taip pat svarbus, kaip ir du kiti konkursinių darbų vertinimo kriterijai – kontekstualumas ar ryšys su Kauno miestu ir krepšinio sportu. Tiesa, reikia pripažinti, dabar jis jau ne toks svarbus, kaip konkursinio kūrinio kūrybiškumo, originalumo ir unikalumo kriterijus.
LĖŠŲ – NĖRA, VERTINTOJAI – NEŽINOMI
Reikia pastebėti ir itin trumpą Figūrinės kompozicijos prie Kauno arenos projekto idėjoms rutulioti numatytą laiką – konkursinius darbus reikia parengti ir organizatoriams pateikti per nepilną mėnesį (iki gegužės 9 dienos). Tai sufleruoja, kad LKF vis dar neatsisakė idėjos skulptūrą turėti iki Europos krepšinio čempionato. Beje, konkurso vertinimo komisija viešai neskelbiama.
Šio svarbaus Kauno bei visos Lietuvos krepšinio pergalėms įprasminti skirto kūrinio projekto premijinis fondas išliko kuklus – geriausio projekto autoriui žadama 5.000 litų, 2-osios vietos laimėtojui – 3 000 litų, o 3-iosios premijos laureatui – 1.000 litų premijos. Kilniai krepšinio pergalių įprasminimo idėjai įgyvendinti LKF akivaizdžiai neturi pakankamai lėšų. Beje, šis faktas neslepiamas nė konkurso sąlygose.
Iš LKF karšligiškų bandymų ką nors pastatyti Nemuno saloje matyti, jog panašiai skulptūrinei kompozicijai paprasčiausiai dar neatėjęs laikas. Juk nesinori, kad dėl Nemuno saloje paskubomis pastatyto ne itin vykusio, tačiau finansinių rėmėjų turėjusio plastinio opuso vėliau tektų metų metus gailėtis, raudonuoti ir teisintis prieš Kauną sugužėjusius Europos krepšinio čempionato svečius.
A
( 2011-04-22 )
Tiesa sakant, as ir beskaitydamas sumislijau, jog visos salygos kazkaip tai linksta prie kazko, kas jau yra. Per daug ikyriai badoma uzmauti kazkokius tai remus (tiek kurybines laisves tiek finansines). Galvoju, jog sis reikalas visai sudomintu ir kita, platesne, ziniasklaida.
dasdam
( 2011-04-20 )
blefas cia, ne konkursas. negi neaisku – turi jau kazkas nulipdes, kaip sabas deda i kase, kurtis atsoka po rezultatyvaus paso, o chomas laiko tkacenka uz triusiku. dar biski garastas fone matyti su v pirstukais. nu, jei kas norit isgarseti, kaip statistu choras ta papieskit biskeli, papieskit del demokratisko fono.
stebetoja
( 2011-04-20 )
stebint sio konkurso eiga, panasu, kad skulptura yra jau sukurta, tik reikia prastumti. Po pirmo konkurso (salygos buvo tik federacijos tinklalapyje), paklausus organizatoriu, kodel jie nesikreipe i Lietuvos skulptorius, atsakymas buvo, daugiau negu keistas. Tai ir neaisku ar ta skulprura bus verta Lietuvos krepsinio garbes, jei jau salygos jai atsirasti su tokiais apribojimais.
Juodanosis
( 2011-04-20 )
paradoksas yra tame, kad pastačius realistiska krepsininka su pralipdytais kedačiais butent toks turetu didziausia pasisekima ne tik LT, bet ir visoj Europoj, o nepatenkinti liktu profesionalai… paskutinis sudino projekto pavyzdys yra tas kelias su spalvotom plytelem. neprofesionalus, bet liaudes megstamas juodai. kaip praspresti ta paradoksa? cia primena anegdota, kur vyras galvoja, kokia geriau tureti zmona: ar grazia ir su visais dalintis, ar baisia ir vienam ta šuda kabinti… 😀
Vilmantas
( 2011-04-19 )
Galbūt, galėtų būti šalia žmogaus figūros – stumbras.
Tik, žinoma, be įsmeigto galvon božnycinio kryžiaus.
CHA
skulptorius
( 2011-04-19 )
Su realizmu smarkiai perlenkta.