images_straipsniu_foto_850_onuskis

A.GELŪNAS://RACIONALU, KAD PAVELDO KOMISIJOSE VISUOMENININKAI NUO ŠIOL DIRBS SU PROFESIONALAIS

Šią savaitę visos Kultūros ministerijos galvos žiūri viena kryptimi – į paveldą. Paveldo savaitė ministerijoje reiškia ne tik tai, kad imta labiau rūpintis šia sritimi, bet ir tai, kad paveldinės problemos jau daugelį metų iš esmės nesprendžiamos. Jos auga, didėja, pinasi, kol galiausiai tampa komplikacijomis, kurių nei išspręsti, nei taikiai sureguliuoti niekas nebepajėgia. Tuo tarpu architektūrinis paveldas nyksta akyse ir vis dažniau tenka konstatuoti, kad paveldinių praradimų turime daugiau, nei „sugrįžimų”.

Nauja įtampa dabar jau kyla dėl naujo kultūros ministro įsakymo (kovo 21), kuris nurodo, kad Kultūros paveldo departamentui sudarant komisijas, tarybas ar darbo grupes, ne mažiau kaip pusę narių turi sudaryti „atestuoti nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai ar atestuoti kilnojamųjų kultūros vertybių ir kultūros paveldo statinių vertingųjų sąvybių restauratoriai“. Tuo pačiu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė įpareigota per mėnesį pakeisti Patariamųjų visuomeninių kultūros paveldo komisijų prie KPD (PVKPKPKPDPKMKTP)Kauno ir Klaipėdos teritorinių padalinių nuostatus ir sudaryti naujos sudėties komisijas.

Kaip žinia, minėtos PVKPKPKPDPKMKTP komisijos atlieka konsultanto funkcijas, nagrinėjant ir sprendžiant kultūros paveldo apsaugos klausimus bei problemas. Jų veiklą ir kompetenciją ne kartą kritikavo architektai ir paveldo objektų turintys verslininkai, tačiau KPD direktorė Diana Varnaitė teigė, kad PVKPKPKPDPKMKTP komisijų pagalba „siekiama skaidrinti paveldo institucijų darbą, didinti diskusijų su visuomene efektyvumą“.

Panaši yra ir aktyviai ministro įsakymą kritikuojančių paveldo visuomenininkų laikysena. Žinoma vilnietė Jūratė Markevičienė teigia, kad įsileidimas į komisijas atestuotų specialistų, komisijos kompetencijos nepadidins, nes mūsų atestuoti specialistai esą yra savamoksliai paveldo aspektu ir todėl už visuomenininkus esą pranašesni nėra. Draugijos „Senasis Kaunas“ pirmininkas Rimvydas Žiliukas rašo, kad atestuoti specialistai yra pernelyg priklausomi nuo valdininkų, yra nelaisvi ir dėl to negali patikimai atstovauti visuomenės.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas portalui PILOTAS.LT sakė, kad „paveldo srityje turi dirbti profesionalai ir profesionaliai atsakyti už rezultatą“. Jis teigė, kad „gatvės mitinguose paveldo klausimų neišspręsime. Esu įsitikinęs, kad yra racionalu, jog nuo šiol paveldo komisijose visuomenininkai dirbs kartu su profesionalais. Taip bus užtikrinta aukštesnė diskusijų paveldo klausimais kokybė ir, tikėtina, pasiektas didesnis jų rezultatyvumas“,- sakė kultūros ministras.

Komentarai

  1. Visuomeninkų (pavadinkime Lietuvoje nenaudojama nevyriausybinės organizacijos sąvoka) tikrai turėtų teigiamos įtakos paveldosaugos sistemai. Žinoma kyla kompetencijos klausimas, tačiau Lietuvoje yra „apsišvietusių“ NVO. Beje, jei kas mano, jog jų nėra pakankamai, pats laikas stiprinti pažinimo sklaidą.

  2. Sutinku su ponu Gediminu K.
    Manau,kad Laužikienės veiklą turėtų ištirti kur kas platesnis pareigūnų ratas.
    Pagaliau,pažiūrėkit ką ji padarė iš puikaus senovinio pastato Klaipėdoje,ogi,gipskartonio reklamos namus.Apie ją Klaipėdos kultūros žmonės galėtų daug papasdakoti.Labai daug

  3. nieko čia blogo nematau. ir visuomenės „atstovai“ galės „pamalti“ (atsakomybės, gi, už tai nėra, o kaip mėgsta žmogelis ir dar „aktyvistas“ savo reikšmingumą rodyti) ir „specialistai“ viešiau dirbs (o ju atsakomybė (teisinė) tikrai didesnė už bet kurį visuomenės atstovą).
    Šaunuolis ministras, kad darbus dirba, o nepatenkintu buvo, yra ir bus.

  4. Tai reikia skirti premijas uz architektura. Ir uz gera ir uz bloga. Padaryti gera piara internete, spaudoje ir tv ir tegu kiekvienas miestas zino savo herojus.

  5. O ką daryti begėdžiams?

  6. Paziurejus kokia architektura pastaraisiais metais kyla Kauno centre pasiulyciau visiems uz tai atsakingiems numirt is gedos.

  7. Iš Audrio Karaliaus nesulaukęs žadėtų klausimų, nusižeminęs klausiu pats:
    Ar į architektūros specialisto ir eksperto kvalifikaciją įeina: visažinystė, dviveidystė, dvikalbystė, kyšininkavimas, savo ir savo pažįstamų rato protegavimas (nereikalinga išbraukti)?
    Ar gausiai aukščiau išvardintomis savybėmis apdovanotas specialistas vis dar išlieka specialistas, ar, kaip koks elektronas, peršoka į kitą, aukštesnį, geriau apmokamą visažinystės lygmenį?
    Ar projektavę sovietinį gulagą ir nacių dujų kameras buvo specialistai?
    Ar Orvelo „1984“ nėra specialistų rojus?
    Ar būtina dėti kiaušinius, kad sužinotum jų skonį?

  8. Tekste minimą 2011 m. kovo 21 LR kultūros ministro Arūno Gelūno įsakymą Nr.ĮV-246 rengė buvusios klaipėdietės dabartinės Kultūros viceministrės Nijolės Laužikienės kuruojamo ministerijos padalinio specialistas. Vieša paslaptis, kad N.Laužikienė ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkė Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ yra senos ir artimos draugės. Kas galėtų paneigti, kad N.Laužikienė proteguoja savo draugės ir jos aplinkos interesus?
    P.S.
    Štai jums kariškas vaizdelis: apie 1990-1991 m. vietoje kelias dienas tepadirbusios Staševičiūtės buvau paskirtas vadovauti Kultūros paveldo inspekcijos Klaipėdos apygardai. Iš karto pareikalavau, kad iš Inspekcijos patalpų Vežėjų gatvėje savo daug metų nelegaliai veikusią laboratoriją iškraustytų tuometinis N.Laužikienės sugyventinis „kadrius“. Tiek Laužikienę, tiek Staševičiūtę dėl to ištiko isterija. Kaip dabar pamenu: būsima kultūros viceministrė su savo drauge darbo metu įsiveržė į mano kabinetą, užgauliojo, grasino, sakė, kad aš „ilgai čia nedirbsiu“, reikalavo „nekišti nagų prie laboratorijos“. Galimai ponių įtakotas iš Seimo tribūnos mane bandė dergti toks Plečkaitis. Nors buvo progų, nei Laužikienė, nei Staševičiūtė, nei Plečkaitis dėl savo chuliganiško elgesio neatsiprašė. Nuo tada apie šias ponias galvoju kaip apie nesąžiningas žemos moralės moteriškes. Tokioms „asaboms“ kultūros paveldo patikėti negalima.
    Kokios kultūrtrėgėrės, tokia ir „kultūra“…

  9. Gerai, kalbėkime apie konkrečius atvejus be kalašnikovų. Abu žemiau paminėti jūsų kolegos, atsiprašau, „nekompetentingi, stokojantys sąžinės ir reiklumo sau“ architektai kartu yra ir paveldo ekspertai. Ką jūs, gerbiamas Audry, žadate padaryti, kad abiejų darbai būtų išimti iš Kijeve vykstančios parodos ekspozicijos ir jiems būtų bent jau kuriam laikui jau sustabdyta licencija, o paveldo ekspertų kvalifikacija būtų sustabdyta? Jei nieko nedarysite, galvosiu, kad pritariate. Cituoju save:

    Audrys Karalius: „tam, kad visuomenė galėtų pilnaverčiai ir rezultatyviai dalyvauti architektūriniame dialoge su architektais, siekiant geresnės aplinkos kokybės ar būti savotišku erdvinės aplinkos bendraautoriumi , – tam tikras architektūrinis raštingumas yra būtinas.“.

    Štai ką portale pilotas.lt apie „ekspertus“ porina architektas, profesorius ir visuomenės veikėjas Vytautas Jurgis Dičius: „Yra ir vadinamasis „architektūrini s elitas“, sugebantis dėl užsakovo ypatingų norų apeiti įstatymus, reglamentus, projektavimo sąlygas, bendruosius planus, „pramušti“ projektą ar sudaryti galimybę užsakovui pradėti nelegalią statybą. Tokioje aplinkoje ir vyksta „subalansuota“ urbanistinė plėtra“. Tame pat pilotas.lt yra info apie artėjančias Lietuvos architektūros dienas Ukrainoje. Parodos kataloge radau net du gyvenamuosius namus, pastatytus ant kelio! Tai arch. Gintaro Balčyčio suprojektuotas ir ant bendro naudojimo kelio pastatytas ir praėjimą Nemunu užtveriantis gyvenamasis namas Kačerginėje ir arch. Gintaro Kazakausko suprojektuotas ir ant bendro naudojimo kelio pastatytas ir pravažiavimą į kitus sklypus užtveriantis gyvenamasis namas Netonių kaime. Abu objektai yra Kauno rajone. Kadangi šie architektai, matyt, priklauso V.Dičiaus apibūdintam „architektūrini a m elitui“, jiems nusispjauti į įstatymus ir visuomenę. Bet reikia būti ypač įžūliam ir moraliai degradavusiam, kad už šį vandalizmą vienas kitam dar skirtum premijas ir girtumeis pasauliui. Nesunku numanyti, kad šie architektai kartu yra ir visų galų „ekspertai“.

    Štai ką apie minėtą G.Balčyčio intelektualinį ekskrementą parašė architektūriška i išprusęs A.Karalius: „Buvau uzsukes i kacergine paziureti G.Balcycio opuso. Jis man is Nemuno buvo palikes visai nebloga ispudi. Deja, kontekste akivaizdu – padaryta siurksti klaida. Nutrauktas ne tik pakrantes pesciuju ir dviraciu rysys, bet ir nevalyvai isibrukta i parka, nutraukta liepu alejos asis, atimtas parko rysys su Nemunu.“. O štai kaip tą patį objektą apibūdino architektūriška i neišprusęs Saulius B. (gaisrininkas): „Šašas“. Panašiai G.Balčyčio ir G.Kazakausko pastangų vaisius vertino ir kiti kalbinti „tamsuoliai“.

    Du klausimai:

    1. Tai kas, ką ir ko turi mokyti?
    2. Ar būtina dėti kiaušinius, kad sužinotum jų skonį?

  10. Mielas Gediminai, pavelda naikina ne „A.Karaliaus kolegos“, o architektai, kuriems stinga kompetencijos, sazines ir reiklumo sau. Demokratiskose valstybese atsakomybe turi buti ASMENISKA, o ne grupine.
    O gal jus norite grazinti Lietuva i Stalino laikus ir sunaikinti architektus kaip klase? Nukreipkite geriau savo kovinguma pozityvia kryptimi ir nesisvaistykite zodziu kalasnikovu taip neatsakingai.
    Paveldo sistema serga. Pabandykim suprasti, kur yra ligos priezastys ir gydykim liga, o ne kapokim galunes.
    su pagarba, Audrys Karalius, architektas

  11. Mielas Audry,

    Na, argi taip aš sakiau? Negražu…

  12. Džiugina tai, kad architektams patarinėti kaip duoti kyšius ir klastoti dokumentus nereikia! Bet užmigti ant laurų nevalia! Tik ženklus savininkų ir jiems be skrupulų už pinigus atsiduodančių projektuotojų duodamų kyšių ir suklastotų dokumentų skaičiaus padidinimas, visažinystės ir arogancijos pakėlimas į kokybiškai naują lygį dar gali išgelbėti „neįgalią, stagnuojančią, o paskutiniaisiais metais degraduojančią paveldosaugos sistemą“!

  13. Taip pat racionalu,kad visuomenininkai patartų,kaip chirurgams operuoti o lėktuvų pilotams-kaip skraidyti.

  14. reiktu kurti po dvi is karto paveldo saugojimo komisijas ar tai draugijas – butu dvigubai saugiau ir dvigubai greiciau viskas visai suputu ir sugriutu. Tada jau joks „karalius“ gresmes nebekeltu sventajam paveldo saugolimui.

  15. Ministro intencijos geros, nes poreikis permainoms labiau nei akivaizdus. Tačiau esminis klausimas išlieka – paveldosaugos sistema jau senokai nebeįgali, stagnuojanti, o paskutiniaisiais metais degraduojanti vidiniais konfliktais ir arogantiska panieka pelvytai profesionalu, savininku, projektuotoju kritikai. Komisijos tebus skestancio laivo ikaitemis ir dargi gales but apkaltintos KPD vadovybes diletantiskos veiklos sukeltos krizes.

  16. Gal kas galit priminti koki issilavinima ir kokius atestatus turi zymioji vilniete Jurate Markeviciene.
    O gal ji ka nors gero yra padariusi siekdama spresti Paveldosaugos problemas ?

  17. reikalingos ne begalinės komisijos, o kelios kompetentingos ekspertų tarybos (daugiau trijų – Klaipėdoje, Kaune bei Vilniuje neįmanoma sukurti, nes kitur nėra tam „bazės“ – universitetų ir juos supančio inteligentijos sluoksnio, didelę paveldosauginę patirtį turinčių specialistų ir pan. tarybos turėtų būti mišrios – ne vien specialistai bet ir koks trečdalis – visuomenininkai, kaip „sveikas protas“ iš šalies.

  18. Cituoju save:

    „Kauno architektų požiūrį į visuomenę puikiai iliustruoja žinomo kauniečio architekto Audrio Karaliaus interneto portale pilotas.lt 2011.01.20 straipsnis „PVKPKPKPDPKMKTP LIAUDIES DRAUGOVĖ DIDINS PAVELDO POLICININKŲ SKAIDRUMĄ“.

    Reikalas tas, kad 2011 metų pradžioje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė savo įsakymu dvejiems metams įteisino Patariamąją visuomeninę kultūros paveldo komisiją prie Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio. Panaši istoriko Dainiaus Elerto inicijuota komisija nuo 2008 m. sėkmingai veikia Klaipėdoje. Minėtame straipsnyje A.Karalius išsityčiojo iš neabejingų paveldui kauniečių pastangų bandyti tramdyti A.Karaliaus kolegų vykdomą Kauno paveldo naikinimą. Komentuodamas savo straipsnį autorius rašo: „…vyreju-daktaru sajungos aktyvistais, kad ir kaip jie ta jura myletu…valdymas „liaudies komisiju“ pagrindu…yra neefektyvus ir budingas suirutes periodams, kai valdzia nori nusiimti nuo saves atsakomybe, flirtuodama su aktyviomis „masemis“.

    Taigi, mums- „liaudies masėms“ spręsti, kokioje aplinkoje mums gyventi ir kaip puoselėti savo paveldą, ekspertai- specialistai- architektai privilegijos nesuteikė.“

Susije straipsniai

Didžiosios kapinės

IŠSAUGOTI ATEITIES KARTOMS: Didžiųjų kapinių idėjų konkursas Rygoje

2024 vasario 7Be komentarųPILOTAS.LT

Rygos miestas neseniai paskelbė istorinių kapinių išsaugojimo tarptautinį architektūros idėjų konkursą. Rengėjai tikisi projektinių idėjų, kaip pagarbiai išsaugoti ateities kartoms Didžiųjų kapinių palaidojimus, jų kultūrines-istorines ir

Mėlynasis skydas

MĖLYNOJO SKYDO GARANTIJOS: Kultūros paminklus žymės pagal Hagos konvenciją

2024 sausio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros paminklai bus pažymėti „Mėlynojo skydo“ (Blue Shield) ženklu. Tai UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijoje, kuri dar žinoma kaip Hagos konvencija,

Atlantas

ISTORINIAI PASTATAI ATRODYS GERIAU: Vilnius paleidžia atnaujintą tvarkymo paramos programą

2024 sausio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra jau priima gyventojų prašymus finansuoti kultūriškai vertingų pastatų išorės tvarkymą. Nuo šiol į dalinį finansavimą gali pretenduoti ne tik Senamiestyje, bet

paber_lt_231100_e012xxx

TĖVO STANISLOVO PALIKIMAS: Baigti tvarkyti dvasinį autoritetą menantys Paberžės statiniai

2023 lapkričio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Atokų Paberžės bažnytkaimį Kėdainių rajone labiausiai išgarsino Tėvas Stanislovas pas kurį dar sovietmečiu plūsdavo minios žmonių. Rengiant Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso

Kauno miesto gaisrinė

SĄRAŠAS PILDOSI: Saugomi kultūros paveldo objektai – nuo archeologijos iki tarpukario statinių

2023 lapkričio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Artimiausiu metu kultūros paminklų ir valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą papildys nauji objektai. Jau rengiami kultūros ministro įsakymai Didžiosios Daunoravos dvaro sodybos, Libertavos dvaro

unit_pl_231023_e01_xxx

PRIMIRŠTAS LDK TAPATYBĖS DĖMUO: Pristatomas unitų architektūros paveldas Vilniuje

2023 spalio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tapatybėje slypi gerokai primirštas, tačiau kadaise ypatingą vietą užėmęs Unitų bažnyčios dėmuo. Remiantis ikonografine, istorine medžiaga parodoje „SUNAIKINTAS. Unitų architektūros paveldas

Paveldo DNR 2023

„PAVELDO DNR“ APDOVANOJIMAI: Prezidentūroje pagerbti pirmieji laureatai

2023 spalio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Pirmą kartą rengiamuose Valstybinės kultūros paveldo komisijos apdovanojimuose „Paveldo DNR“ įvertinti geriausiai tvarkomi kultūros paveldo objektai, labiausiai šioje srityje pasižymėję žmonės ir sėkmingiausios iniciatyvos bei

mazei_pa_230900_e02_xxx

MAŽEIKIAI IR PAVELDAS: Fotografijų paroda pėsčiųjų tilte

2023 rugsėjo 25Be komentarųPILOTAS.LT

Rugsėjo 27-osios ryte Mažeikiuose, pėsčiųjų tilte per geležinkelį skambės muzika, kvepės kava, sklandys gera nuotaika. Neįprastu laiku, kai miesto gyventojai eina į darbus, vyks Pasaulinei

2094_senam_vn_110300_e01_BRA

PRADĖTAS PAGRINDINIS DOKUMENTAS: Rengiamas Vilniaus senamiesčio specialusis planas

2023 rugsėjo 7Be komentarųPILOTAS.LT

Pradedamas rengti Vilniaus senamiesčio specialusis planas. Parengtas, šis dokumentas taps pagrindiniu Vilniaus senamiesčio ir jo apsaugos zonos teritorijų planavimo dokumentu, kuriuo, be kita ko, bus

Baisiogalos dvaro ledainė

PAVYZDINIS DVARO ŪKIS: Sutvarkyta Baisogalos dvaro sodybos ledainė

2023 rugpjūčio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu Radviliškio rajone baigta tvarkyti klasicizmo ir romantizmo architektūra garsėjančio Baisogalos dvaro sodybos ledainė – viena iš  19 šio didžiulio komplekso

kalėjimas Klaipėdoje

KALĖJIMAS ANT PREKYSTALIO: Išskirtinis Turto banko aukcionas uostamiestyje

2023 liepos 21Be komentarųPILOTAS.LT

Turto bankas paskelbė neeilinį aukcioną uostamiestyje – už pradinę 2,21 mln. eurų kainą investuotojams siūloma įsigyti buvusį teismų ir kalėjimo kompleksą, kuriame nepriklausomybės laikotarpiu veikė

Šiluva

NUO PAVELDO LINK ŠVENTENYBĖS: Dr. Kastyčio Rudoko paskaitų ir diskusijų ciklas Šiluvoje

2023 liepos 14Be komentarųPILOTAS.LT

Gyvename laikotarpiu, kuomet materialios prigimties vartojimas, malonumai ir pagundos užgožia tikrosios prasmės ieškojimą. Žmogus dažnai siekia laimingo, o ne prasmingo gyvenimo. Juo labiau – mūsų

Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso ir jo prieigų sutvarkymas, arch. UAB „Processoffice“, 1-oji vieta.

KRITIKAVO IR KĖLĖ KLAUSIMUS: Kultūros paveldo komisija apsvarstė du projektus

2023 gegužės 34 KomentaraiPILOTAS.LT

Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdyje, reaguojant į sistemines paveldo apsaugos problemas, buvo aptarti šiuo metu visuomenės susidomėjimo susilaukę ir prieštaringai vertinami projektai saugomose teritorijose. Tai

Visvaldas Matijošaitis

V.MATIJOŠAITIS TURĖS SUMOKĖTI: Teismas nurodė atlyginti beveik 34.000 eurų žalą dvarui

2023 gegužės 3Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis 2017 metais Kauno rajone Nevėžio pakrantėje įsigijo Kačiūniškės dvarą, kuri iš karto ėmėsi tvarkyti ir puošti pagal save, nekreipdamas dėmesio į

Romuva

KAUNIEČIAI VERTINO PAVELDĄ: Geriausiu projektu mieste išrinko „Romuvą“

2023 balandžio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kauniečiai išrinko geriausius pastarųjų metų kultūros paveldo projektus mieste. Antrosios šalies savivaldybės surengtuose rinkimuose neabejotinu lyderiu tapo prieš metus vėl lankytojams atsivėręs atnaujintas tarpukarinis kino

Kauno paveldas

KULTŪROS PAVELDO APDOVANOJIMAI: Kauniečiai pirmiausia išrinks savo laureatus

2023 balandžio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Valstybinė kultūros paveldo komisija pirmą kartą paskelbė Lietuvos kultūros paveldo apdovanojimus. Laureatai renkami 3 kategorijose: gerųjų paveldo sutvarkymo pavyzdžių, veiklių žmonių ir pavyzdinių iniciatyvų. Kauniečiai

Seserų benediktinių klebonija

GRĄŽINO SPALVĄ: Kaune baigta restauruoti Seserų benediktinių vienuolyno klebonija

2023 vasario 28Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune baigta restauruoti Seserų benediktinių vienuolyno komplekso klebonija. Iš Šauklių gatvės geriausiai matomam pastatui sugrąžintos istorinės fasado spalvos bei puošybos elementai. BAŽNYČIA GALĖJO BŪTI PIRMOJI

Kauno medinukas

MEDINUKAMS – IKI 75 PROC.: Kauno Paveldotvarkos programa laukia paraiškų

2023 vasario 3Be komentarųPILOTAS.LT

Kasmetinė Kauno paveldotvarkos programa pradeda naujų paraiškų priėmimą 2023-iesiems. Ypatingas dėmesys žadamas nykstantiems Kauno medinukams. Kaip skelbia Kauno miesto savivaldybė, dalinį miesto finansavimą pretenduoti gali

Šv. Kotrynos bažnyčia

VĖLYVOJO BAROKO TRIUMFAS: Sužibs restauruota Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia

2023 vasario 1Be komentarųPILOTAS.LT

Po šventinės Vilniaus gimtadienio savaitės, sostinės senamiestyje sužibs dar viena puošmena – šalia S.Moniuškos skvero, restauruota šv. Kotrynos bažnyčia. Atnaujintas vėlyvojo baroko laikų pastatas, pagal

Kamariškių dvaro saldainių fabrikas

SALDAINIŲ „KARVUTĖ“ FABRIKAS: Atstatomas vienas Kamariškių dvaro pasididžiavimų

2023 sausio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Zarasų rajone į pabaigą krypsta Kamariškių dvaro saldainių fabriko atstatymo darbai. Restauravimo darbus inicijavusio „Inovatorių slėnio“ atstovai atskleidžia ypatingą šio saldainių fabriko istoriją – būtent

Alfred Marasigan

NELAISVĖS PAVELDAS: Paroda apie Filipinų ežero gyvatę naujoje Vilniaus meno erdvėje

2023 sausio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje duris atveriančioje naujoje erdvėje „InTheCloset: Vilnius“ daroma menininko Alfredo Marasigano paroda Nelaisvės paveldas“. Parodoje pristatomas tęstinis Taalo jūros gyvatės projektas, skirtas duhol matapang (lot.

Kazbėjų tiltas

REMONTUOS KAZBĖJŲ TILTĄ: Prikels visuomenės išsaugotą tarpukarinį tiltą per Vokę

2022 gruodžio 221 KomentarasPILOTAS.LT

Vilniaus savivaldybė imasi į Kultūros paveldo registrą įrašyto Kazbėjų tilto remonto. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai, tikimasi, kad gyventojai tiltu saugiai vėl galės naudotis po

kino teatras "Daina"

KAUNO PAVELDOSAUGOS PROGRAMA: Šiemet skaičiai – rekordiniai

2022 gruodžio 21Be komentarųPILOTAS.LT

8 metus vykdomoje Kauno paveldotvarkos programoje – rekordiniai skaičiai. Šiemet  daugiau kaip 60 mūrinių ir medinių pastatų savininkų sudarė sutartis su miestu dėl jiems priklausančių

Rimvydas Laužikas

UNESCO PRIPAŽINO: R.Laužikas išrinktas į Nematerialaus kultūros paveldo Vertinimo komisiją

2022 gruodžio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Ką tik Rabate, Maroko Karalystėje įvyko UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos Tarpvyriausybinio komiteto Vertinimo komisijos rinkimai. Nurungęs konkurentus, į šią garbingą komisiją išrinktas ir

Kauno  menininkų namai

TVARUS PAVELDAS: Prasideda „Europos paveldo dienų“ renginiai

2022 rugsėjo 8Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvoje prasideda Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ (EPD) renginiai. Tai jau tradicija tapusios ir penkiasdešimtyje Europos valstybių kiekvieną rugsėjį apie 30 milijonų dalyvių į