images_phocagallery_vander_ES_020000_kar_e01

KUR YRA LIETUVIAI….?// KODĖL EUROPOS ARCHITEKTŪROS SLENKSTIS MUMS PER AUKŠTAS

Barselonai paskelbus šešis finalininkus, kurie šiemet pretenduoja į garbingiausią apdovanojimą Europos architektui, nuvilnijo lengvas šurmuliukas. Ne tik dėl to, kad smalsu sužinoti, kas šiemet iš margo ir labai nevienalyčio europietiško architektūrinio cecho bus įvertintas geriausiai, bet ir todėl, kad barseloniškosios vertinimo komisijos misija tuo išrinkimu nesibaigia. Mies van der Rohe fondas jau daugiau nei pora dešimtmečių nuosekliai formuoja modernios, meistriškos ir aplinkoje derančios architektūros sampratą Europoje.

Kad tokią sampratą galėtų suformuoti ir ją skleisti, Mies van der Rohe fondas yra sukūręs gana universalią ir objektyvią architektūrinių objektų atrankos sistemą, kuri be didesnių nesusipratimų funkcionuoja daugiau nei dvidešimt metų. Tai savotiška paralelinė sistema, grindžiama nacionaliniais asocijuotais architektūriniais kadrais ir tarptautinio formato ekspertais.

ELITAS PRIVILEGIJŲ NEPRIPAŽĮSTA

Kaip jau minėjau – fondo atrankos tikslas neapsiriboja Europos Metų Architekto išrinkimu iš 6 finalininkų – ne mažiau svarbu architektams patekti į Mies van der Rohe kandidatų rinktinę parodą ir katalogą.

Tai iš tiesų rimtas architektūros džentelmenų klubas, kuriame telpa, įskaitant jau minėtus 6 premijos finalininkus, 45 aukščiausio lygio europietiškos architektūros kūriniai. Paroda paprastai apkeliauja visą Europą, tarsi nužymėdama moderniausias architektūros tendencijas ir supažindindama šiandienos architektūros didmeistriais. Tai – labai vertingas tramplinas kiekvienoje architektūrinėje karjeroje.

Pažymėtina, kad niekas čia neturi ypatingų privilegijų ar apribojimų. Nėra jokių teritorinių ar nacionalinių kvotų ir įsipareigojimų. Čia architektai laikomi kūrybinėmis asmenybėmis, o darbai vertinami pagal individualumą, realizacijos kokybę ir santykį su kontekstu. Objekto adresas ar autoriaus praeities laurai, kiek esu pastebėjęs, turi nebent minimalią įtaką.  

Įdomu tai, kad šiemet ypač pastebima architektūrinės virtuvės slinktis iš Europos šiaurės į pietus. Nors premijai pateikti net 343 architektūriniai opusai iš 33 Europos valstybių, tačiau į geriausiųjų klubą nepateko net 16 šalių objektai. (Gaila, Lietuvos – taip pat.) Žinoma, vis labiau tarptautiškoje Europoje, paryžiečio Bernardo Tschumi suprojektuotą  Akropolio muziejų Atėnuose galima nebent sąlyginai laikyti graikiška architektūra, bet tai, kad Europos architektūriniame elite šiemet nėra Švedijos, Vengrijos, Čekijos, Estijos ir keletos kitų, anksčiau matytų barseloniškoje rinktinėje architektūros mokyklų, yra keista. Arba – simptomatiška.

Labiausiai simptomatiška,- kad daugiau kaip per dešimtmetį nė vienas Lietuvos architektūrinis objektas nepateko į Europos modernistų rinktinę. Taigi, priežasčių nematyti jau yra juokinga. Nebent mūsų architektūrinės ambicijos susitraukė iki Maltos ar Juodkalnijos parametrų…

KROATAI IR SLOVĖNAI JAUČIASI, KAIP NAMIE

Negalima neatkreipti dėmesio, kad  šiųmetinėje Europos garbės lentoje daugiausia – po 7 objektus iš Ispanijos (pateikti net 36!) ir iš Belgijos (pateikti 25!). Beje, sąlyginai nedidelės Portugalija, Austrija ir Airija realizavo po 3 aukščiausio lygio architektūrinius objektus. Iš posovietinės erdvės šiemet verta pagirti nuolatinius Mies van der Rohe numylėtinius slovėnus ir kroatus bei… lenkus.

Slovėnus įvertinimas aplankė už neįmantrų, elegantišką turgelį Celje naujamiesčio viduryje, iš kurio drįsčiau spręsti, kad ne kasos aparatai yra svarbiausi gaivinant miesto gatvelių gyvenimą Slovėnijoje. Kroatai, prasibrovę į europinį architektūros elitą su dviem projektais, demonstruoja neprabangią, bet brandžią architektūrą ir puikų gebėjimą istoriniame kontekste stiprinti darną, o ne ardyti ją paaugliškais išsišokimais. Ir jeigu architektų biuras 3LHD, realizavęs istoriniame Zagrebo kvartale korektišką Modernaus šokio centrą, sukūrė malonią staigmeną, tai kiti pagirtieji kroatai – S.Randič ir I.Turato – jau galėtų būti laikomi istorinio konteksto meistrais. Prieš kokį penkmetį blykstelėję unikaliame Krk mieste (Adrijos jūros sala Krka) savuoju mokyklos projektu, dabar vienas perspektyviausių kroatų tandemų žibės euro-rinktinėje vaikų darželio projektu tame pačiame Krke.

Beje, sklaidant išrinktųjų Europos architektų kūrybą, netrukus tapsiančia keliaujančia Moderniosios Europos Moderniosios Architektūros etalonine paroda, sunku atsikratyti pavydo dėl puikaus viešosios architektūros lygio. Muziejai, koncertų salės, universitetai, mokyklos, jaunimo centrai, miesto aikštės, bažnyčios – tai objektai, sudarantys Europos šalių architektūrinį aukso fondą. Ne bankai, kažkodėl, ir ne bankininkų namai…

APIE LENKUS

Beje, apie lenkus… Dažnai mėgdami pasišaipyti iš merkantiliško kaimynų charakterio, nepastebime, kad per pastarąjį dešimtmetį jų architektūra pastebimai keičiasi ir vis dažnesnis lenkų pasirodymas, kad ir „Barselonos rinktinėje“, turėtų būti ženklas, kad lenkai žymiai sėkmingiau derina savo tradicijas, modernią architektūrinę raišką ir… tuos pačius finansus. Pažymėčiau ir šiųmetinį lenkų „mažąjį finalininką“ – į rinktinę parodą keliauja kukli, asketiška, neįmantri skiedrinė bažnytėlė Tarnove (arch. M. ir L.Rovinskiai), kurią ant aukšto Vyslos kranto pastatė vienas kuklus mecenatas. Beje, iš 12 Barselonoje pristatytų lenkiškų projektų, net 7 yra viešos arba kultūrinės paskirties.

Žinoma, architektūra kuriama ir statoma ne tam, kad patektų į tarptautines parodas ar katalogus. Tačiau būtent ta, kuri ten patenka ir formuoja modernios valstybės architektūrinį įvaizdį pasaulyje. Kol kas, nepaisant įvairių „drąsių“ įvaizdžio paūmėjimų, mes vis dar Europai tebesame šalis, žymi nepakartojamu Vilniaus senamiesčiu, pilimi ežero saloje ir penkiomis kopomis tarp dviejų marių. Kiek siekia mano atmintis, per penkiasdešimt metų nelabai kas tepasikeitė. Panašu, kad visi mūsų modernumai išsibarsto kažkur gyvenimo paraštėse, susigeria į akyse gausėjantį biurokratinį smėlį arba būna tiesiog sunaikinami, kol dar spurda vystykluose.

Vaikų darželis Krko mieste, Krkos saloje (arch. S.Randič ir I.Turato)

Skiedrinė bažnytėlė Tarnove ant Vyslos kranto (arch. M. ir L.Rovinskiai)

Komentarai

  1. juokdariai. negi jus ysivaizduojate kad kazkokis + biurokratas leistu lietuvoj satatyti koplycia ant upes kranto ( ar jus ysivaizduojate kiek tam reikia popieriu . nueikit pas mera ir paprasykit sklypo 🙂 taijgi va cia lenktynes su lenkija ir baikite … nejuokinkite patys saves … zmogus turedamas nuosavybe negali gauti leidimo nuo + biurokratu + visuomeninku , o jus cia apie ka ?

  2. Lenkija gal ir nera geriausias pavyzdys, bet tai, kad Lietuvoje geriausiai tarpsta vidutinybes, atsiliepia ir architekturai.
    Amzina kaip pasaulis architekturos sekmes formule: uzsakovas + architektas + statybininkas + biurokratas (landmeisteris). Kuri grandis pas mus silpniausia? O gal visos silpnos?

  3. ..“ Žinoma, architektūra kuriama ir statoma ne tam, kad patektų į tarptautines parodas ar katalogus.“- pritariu visu 100 procentu, bet tai reikia ne deklaruoti, o įsisąmoninti. Juk, daugumas projektuoja piniginei, o ne dvasiai. Leiskite prabusti meninko dvasiniams polekiams, bet mes – lietuviai, į viską žiūrime “ kuo paprasčiau“- stiklainio principu.

  4. kiek pakoreguosiu niūrias autoriaus nuotaikas. Turiu vieną bičiulį, nuolat daug laiko praleidžiantį Lenkijoje. Tai jis atrado dėsningumą, kad mes atsiliekame nuo Lenkijos maždaug 5-7 metais. Visame kame. Nuo verslo tendencijų, kultūros iki aukštuomenės madų, turbūt ir architektūros. Pavyzdžiui dabar mūsų kraštovaizdį itin puošia peroksidinės blondinės galingais džipais besiparkuojančios neįgaliųjų vietose. Lenkijoje ta vertybinė banga baigėsi prieš kelis metus. Dabar ten madoje maži ekonomiški automobiliukai… Tad laukti mums liko tik keli metai 🙂

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

miesv_pl_240200_tit_xxx

7 GERIAUSI EUROPOJE: Žinomi Mies van der Rohe architektūros apdovanojimo finalininkai

2024 vasario 20Be komentarųPILOTAS.LT

Europos Komisija ir Mies van der Rohe fondas ką tik paskelbė 5 finalininkus, pretenduojančius į 2024 metų Europos Sąjungos šiuolaikinės architektūros premiją – Mies van

Vaidas Petrulis

APDOVANOJO ARCHITEKTŪROLOGĄ: Dr. V.Petruliui paskirta Kauno mokslo premija

2022 lapkričio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno miestas kasmet skiria mokslo premijas už ilgametę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą, aukščiausius pasiekimus nacionaliniu ar tarptautiniu mastu, novatorišką mokslinę idėją ir jos įgyvendinimą

Mies van der Rohe 2022

PASKELBTI 5 GERIAUSI: Paaiškėjo Mies van der Rohe apdovanojimo finalininkai

2022 vasario 174 KomentaraiPILOTAS.LT

Europos Komisija ir Mies van der Rohe fondas ką tik paskelbė 5 finalininkus, pretenduojanąiua į 2022 metų Europos Sąjungos šiuolaikinės architektūros premiją – Mies van

images_pulsas_foto_4781_vyria_lt_160900_e01_xxx

VYRIAUSYBĖS PREMIJA: Komisija atrinko 12 kultūros ir meno srities kandidatų

2021 gruodžio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija, vadovaujama kultūros istoriko dr. Vydo Dolinsko, iš 37-ių pateiktų pretendentų atrinko 12 kandidatų, kuriems rekomenduoja skirti Vyriausybės kultūros ir

Vilkaviškio autobusų stotis

MIES VAN DER ROHE PREMIJA 2022: Baltijos šalių lyderės pozicijos neužleidom

2021 rugsėjo 102 KomentaraiPILOTAS.LT

Metams dėl koronaviruso pandemijos atidėto Europos sąjungos šiuolaikinės architektūros apdovanojimo – Mies van der Rohe premijos 2022 – rinkimai įgauna pagreitį. Per pastaruosius metus Lietuvos nominantų

Mies van der Rohe

PRIKĖLĖ MODERNISTINĮ PROJEKTĄ: JAV realizuojama sena L. Mies van der Rohe idėja

2021 birželio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Jungtinių Amerikos valstijų Indianos universitetas nusprendė prikelti ilgam pamirštą architekto Ludwig Mies van der Rohe projektą. Jau šį rudenį universiteto miestelyje planuojamas atidaryti statinys bus pritaikytas meno

vieve_po_210500_e01_xxx

SUVALKIJOS PASIDIDŽIAVIMAS: Architektui G.Vieversiui įteikta Lietuvos vyriausybės premija

2021 birželio 11 KomentarasPILOTAS.LT

Gegužės 28 dieną Suvalkijos architektui Gintautui Vieversiui neakivaizdžiai įteikta Lietuvos Respublikos vyriausybės kultūros ir meno premija. Vyriausybės kultūros ir meno premijos taip pat skirtos Remigijui

Filmą „Sengirė“ rež. M.Survila nufilmavo paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Pav.: iš filmo  „Sengirė“.

PREZIDENTO V.ADAMKAUS PREMIJA: Paskirta „Sengirės“ režisieriui Mindaugui Survilai

2021 balandžio 231 KomentarasPILOTAS.LT

Tarptautinę motinos Žemės dieną, balandžio 22-ąją, paaiškėjo Prezidentinės Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtasauginės premijos laureatas. Ji paskirta gamtininkui, režisieriui Mindaugui Survilai už

iš ciklo „60 monumentų“, V.Samulionytė

LIETUVOS FOTOMENININKŲ SĄJUNGA: Išrinkti 2020-ųjų laureatai

2020 gruodžio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Besibaigiant sudėtingiems 2020-iesiems Lietuvos fotomenininkų sąjunga paskelbė kasmetinių premijų laureatus. Nors šie metai ir buvo pažymėti netolygiu kultūros procesų vyksmu, pertrūkiais ir vis besikeičiančiais planais,

Gintautas Vieversys

VYRIAUSYBĖS PREMIJOS: Tarp pretendentų – Marijampolės architektas

2020 gruodžio 91 KomentarasPILOTAS.LT

Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija atrinko 12 kandidatų, kuriems rekomenduoja skirti Vyriausybės kultūros ir meno premijas. Tarp jų – žinomas Marijampolės architektas Gintautas Vieversys

Valdas Adamkus

UŽ PASIEKIMUS APLINKOSAUGOJE: Įsteigta vardinė Valdo Adamkaus premija

2020 lapkričio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Už pasiekimus aplinkosaugos srityje įsteigta vardinė prezidento Valdo Adamkaus premija. Prezidentines Bibliotekos ir Danos Gedvilienes Fondo premija bus teikiama kasmet už visuomenės dėmesio ir pagarbos

jcdec_pa_200900_e01_xxx

PERSPEKTYVIŲJŲ KŪRYBA: Atidaroma „JCDecaux premija 2020“ paroda

2020 rugsėjo 22Be komentarųPILOTAS.LT

Šiuolaikinio meno centre (ŠMC), Vilniuje duris atveria pradedančiųjų menininkų kūrybą pristatanti paroda „JCDecaux premija 2020: Turiu žodžius“. Paroda veiks iki lapkričio 22 dienos. Rugsėjo 24

Vyriausybės kultūros ir meno premija

APDOVANOS 12 KŪRĖJŲ: Paskirtos Vyriausybės kultūros ir meno premijos

2020 vasario 12Be komentarųPILOTAS.LT

Vyriausybės posėdyje dvylikai kūrėjų už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui paskirtos Vyriausybės kultūros ir meno premijos. Kaip praneša Lietuvos vyriausybė, premijos skirtos meno istorikei, parodų

Vyriausybė

VYRIAUSYBĖS KUTŪROS IR MENO PREMIJA: Komisija atrinko 12 pretendentų

2019 gruodžio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros ministerijoje vykusiame Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisijos posėdyje buvo atrinkti pretendentai, kuriems rekomenduoja skirti Vyriausybės kultūros ir meno premijas. Komisija šias premijas rekomenduoja

kultūra

LIKO 12 PRETENDENTŲ: Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus skelbs gruodžio 16-ąją

2019 gruodžio 61 KomentarasPILOTAS.LT

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sutrumpintą kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas, sąrašą. Į garbingas premijas pretenduoja

Villa Tugendhat

NESENSTANTI MODERNIZMO KLASIKA: Vilos Tugendhat paroda Kaune

2019 rugsėjo 17Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete jau galima apžiūrėti parodą, skirtą venam nesenstančių architekto Ludwig Mies van der Rohe moderniosios architektūros šedevrų – vilai Tugendhat. Iki

Kultūros ministerija

KULTŪROS MINISTERIJA: Laikas teikti paraiškas Vyriausybės kultūros ir meno premijai

2019 rugpjūčio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros ministerijai iki spalio 1-osios galima teikti paraiškas Vyriausybės kultūros ir meno premijai. Premijos gali būti skiriamos pavieniams pretendentams arba pretendentų kolektyvui. Vyriausybės kultūros ir

Kultūrinio kraštovaizdžio fondas

LYGIUOSIS Į PRITZKERĮ: Įsteigta 100.000 JAV dolerių kraštovaizdžio architektūros premija

2019 rugpjūčio 28Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūrinio kraštovaizdžio fondas ką tik įsteigė Tarptautinę kraštovaizdžio architektūros premiją. Pirmoji tokio tipo tarptautinė premija bus įteikiama kas dvejus metus, o savo piniginiu svoriu prilygs

Marcel Iancu namas

BE MŪSŲ: Modernizmo namų revitalizacija

2019 liepos 12Be komentarųPILOTAS.LT

Barselonoje įsikūręs Mies van der Rohe fondas, Briuselio Menų centras BOZAR ir Neapolio Federiko II universitetas ėmėsi kilnios misijos – Europos modernizmo architektūros gyvenamųjų namų

Mies van der Rohe

APIE GYVENIMĄ IR ARCHITEKTŪRĄ: Komiksų knygos „Mies“ pristatymas Barselonoje

2019 balandžio 1Be komentarųPILOTAS.LT

Mies van der Rohe paviljone, Barselonoje įvyks komiksų knygos „Mies“ pristatymas. Leidyklos „Grafito Editorial“ išleista komiksų knyga, skirta vieno garsiausių XX amžiaus architektų – Ludwigo

Norman Foster

TVARIAUSIAS PASAULYJE: „Bloomberg“ būstinė – Jungtinės Karalystės Metų namas

2018 spalio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Karališkoji britų architektų sąjunga (RIBA) geriausiu 2018 metų nauju Jungtinės Karalystės pastatu neseniai paskelbė finansinės informacijos kompanijos „Bloomberg“ Europos būstinę. Tvariausią pasaulio pastatą projektavusiam britų

Mies van der Rohe

DU MALONUMAI SYKIU: Barselonos architektūros šedevras laukia… skaitytojų

2018 balandžio 191 KomentarasPILOTAS.LT

Garsusis Mies van der Rohe paviljonas Sant Jordi parke, Barselonoje pavirto Skaitymo paviljonu. Statinį valdantis Mis van der Rohe fondas įsitikinęs, kad kultūrinių knygų skaitymas

JCDecaux premija

LĖTOS MOKYKLOS: „JCDecaux premijos“ paroda ŠMC

2017 lapkričio 30Be komentarųPILOTAS.LT

„Lėtos mokyklos“ – antroji paroda iš kasmetinių parodų ciklo „JCDecaux premija“, kurį 2016 metais inicijavo Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) kartu su „JCDecaux“. Vienam iš šios

Latvijos nacionalinis muziejus Rygoje; arch. „Processoffice“, „Andrius Skiezgelas Architecture“

MIES VAN DER ROHE RINKIMAI 2017: Tarp 356 pretendentų – 9 lietuvių architektūrinės realizacijos

Kas dvejus metus Barselonoje iškilmingai įteikiamas Europos sąjungos šiuolaikinės architektūros apdovanojimas – Mies van der Rohe premija – vienas prestižiškiausių architektūros apdovanojimų ne vien pačioje

puota_in_161200_e01_xxx

SEKLUS, GREITAS IR DAR NEĮVARDINTAS: ŠMC įteikta pirmoji JCDecaux premija

Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre atidaryta paroda „Seklus, greitas ir dar neįvardintas. JCDecaux premija“. Tai pirmoji paroda, pradedanti naują kasmetinių parodų ciklą „JCDecaux premija“. Joje pristatomi