Niujorko Manhateno rajonas architektūros pasaulyje garsėja ne vien savo įspūdingais dangų siekiančiais dangoraižiais. Šio Amerikos didmiesčio žymiojo ekonomikos centro urbanistiniam charakteriui ne mažiau svarbi ir taisyklinga struktūra iš stačiakampių perimetrinio užstatymo kvartalų. Šiam geometriškam Manhatano planui ką tik sukako 200 metų.
STAČIAKAMPIS MIESTAS – RACIONALUS IR UNIVERSALUS
Prieš 200 metų (1811 metų kovo 22 dieną) patvirtintas Niujorko planas Manhateno saloje numatė 7 mylių ilgio gatvių tinklą, kuris pamažu „užklojo“ apie 8 km² tuomet menkai urbanizuotos teritorijos. Šios planinės schemos pagrindas – reguliarus stačiakampis tinklas iš 11 pagrindinių gatvių bei 155 skersgatvių. Kaip rašo žurnalas „The New York Times“, tuomet galvota, jog naujasis Niujorko rajonas daugiausia bus gyvenamas, todėl planuota kuo racionaliau – stačiakampius namus pigiausia statyti, juose patogiausia gyventi. Kai kuriuos buvusius kelius į bendrą struktūrą įjungęs reguliarusis gatvių tinklas vėliau pasirodė esąs ne tik racionalus, bet ir labai universalus. Jis leido gatves pritaikyti automobiliams, XIX amžiuje – įkomponuoti Centrinį parką, o XX amžiuje – tokius architektūrinius monstrus, kaip „Linkolno centras“. XXI amžiuje šis pirminis gatvių tinklas buvo pratęstas į vakarus. Manhatano standartinio kvartalo kraštinės plotis – apie 61 m (200 pėdų), o ilgis 2 tipų – apie 124 m ir 190 m.
PLANAS PRISIDĖJO IR PRIE NIUJORKO SĖKMĖS
Manoma, kad racionali planinė schema padėjo Niujorkui tapti vienu svarbiausių pasaulio miestu, pasauliniu ekonomikos bei verslo centru. Manhatano sėkmė nemažai prisidėjo ir prie to, kad panašios stačiakampės plano schemos vėliau būtų plačiai naudojamos planuojant bei perplanuojant miestus ne vien pačioje Amerikoje, bet ir už jos ribų.
Beje, panašiu principu XIX amžiaus viduryje buvo suplanuota ir Kauno miesto centrinė dalis. Tiesa, tvirtinama, kad antrojo Lietuvos miesto Naujamiesčio gatvių tinklo su 3 šachmatiškai išdėstytomis aikštėmis ir viena dominuojančia gatve prototipu buvo visgi ne Atlanto pakrantėje pastatytas Manhatanas, bet prie Juodosios jūros įsikūrusios Odesos centrinė dalis. Palyginti ir Kauno standartinio kvartalo kraštinės gerokai ilgesnės už Mahatano – 230×160 metrų.
Iliustracijos iš T.J. Campanella'os knygos "Cities from the Sky".
andrei
( 2011-03-24 )
Todel, kad Kauno kvartalai yra 6 kart didesni uz Niujorkietiskus. Todel, kad rusas, kuris paise 1840 berods Kauno plana, mane, kad kvartalu viduri geriausia palikti darzams. Todel, kad Kaunas nuo 1940 negali issteneti ne vienos koncepcijos, kuri nepasentu per 3 metus. Todel, kad Niujorkas losia tam, kad imustu ivarti, o Kaunas – tam, kad parduotu nupyzdinta kamuoli…
andre
( 2011-03-24 )
Tomai, Lietuviams gal ir gali pasirodyti keista, bet amerikonams turbūt ne 🙂
Pagalvojau, kodėl Kaunui nepadėjo reguliaraus stačiakampio planas tapti vienu sėkmingiausiu pasaulio miestu 🙂
tomas
( 2011-03-24 )
Niujorkas apskritai panašus į Kauną tiek planine struktūra, tiek geografija, pas abu miestus santakos: Neris+Nemunas = Hudson rv.+East rv. Keista, kodėl miestai turintys tiek panašumų nesigiminiauja, nesisaisto draugiškais, kultūriniais antrankiais?