Didžiausias šalies kino teatras „Lietuva” vėl grįžta į viešąją erdvę, tarsi patvirtindamas rezistencinį lietuviškos kultūros atsparumą ir užsigrūdinimą. Nors tebevyksta teismai, kuriuose bankrutuojanti nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Rojaus apartamentai” bando apkaltinti visuomeninio judėjimo „Už Lietuvą be kabučių” aktyvistus, sužlugdžius daugiabučio kvartalo projektą kino teatro vietoje ir prisiteisti milijoninę „kompensaciją”, paraleliai bandoma parduoti ir patį kino teatro „Lietuva” pastatą.
Deja, pirmasis aukcionas, kuriame, anot „Vilniaus dienos”, „Lietuvą” bandyta parduoti už beveik 19 mln. litų, pirkėjų nesudomino. Taigi, 40,5arų sklypą ir 1.100vietų kino teatro pastatą su didžiausiu šalyje kino ekranu bus bandoma parduoti, nuleidus kainą, kitame aukcione balandžio pabaigoje. Ar Kultūros ministerija ketina išnaudoti šią situaciją ir sugražinti didžiausią šalies kino teatrą į kultūrinę Vilniaus erdvę, kol kas nėra žinoma.
DIDŽIAUSIAS KINO TEATRAS PALAIDOTAS TYLOJE
„Lietuvos“ kino istorija, ilga ir pamokanti, – puikiai iliustruoja ir kultūros politiką valstybėje, ir verslo cinišką agresyvumą, ir desperatiškas visuomenės pastangas, ir teisinės valstybės fasado deformacijas.
Didžiausias Lietuvos kino teatras „Lietuva“ buvo ramiausiai privatizuotas (2002) ir už kuklius 2 mln.Lt pateko į rankas VP Market grupei. Šiame merkantiliškame veiksme nebuvo įžvelgta jokių grėsmių nei kino menui, nei nacionalinei kultūrai apskritai. Tyla Kultūros ministerijos bokštuose ir kino industrijos koridoriuose demonstravo stebėtiną abejingumą iš sostinės kultūros žemėlapio trinant tokį forpostą.
VP Market grupė po trijų privalomų „funkcijos nekeitimo metų“ be skrupulų uždarė „Lietuvos“ kino teatrą (nors šis nebuvo nuostolingas) ir parengė teritorijos išvystymo projektą (arch. A.Nasvytis ir G.Paslaitis), kuriame numatė, kad 1965 metais statytas kino teatro pastatas bus nugriautas, o vietoje jo iškils 7.700 m² gyvenamasis kvartalas. Tiesa, kad kvartale būtų išlaikytas kinematografinis aromatas, buvo numatyta įrengti ir nedidelį dviejų salių (84 ir 200 vietų) kino teatriuką. Kvartalą ketinta vystyti taikant perimetrinio užstatymo principą ir likviduojant prieš „Lietuvą“ esančią „nebūdingą Vilniui“ viešąją erdvę.
AKSOMINĖ KONVERSIJA VISUOMENĖS NEĮTIKINO
Deja, visuomenės tokia „aksominė konversija“ nesužavėjo ir 2005-ųjų pavasarį Vilniaus inteligentija išėjo į gatves. Šis itin retas reiškinys nustebino net pačius vilniečius aktyvumu (7.000 parašų po peticija) ir netruko transformuotis į menininkų Gedimino ir Nomedos Urbonų įsuktą Protesto laboratoriją bei judėjimą „Už Lietuvą be kabučių“. Pajutusi protestuotojų ryžtą ir atkaklumą, VP Market grupė nutarė trauktis iš „negatyvų investicinį foną“ įgaunančios visuomeninės seisminės zonos ir sėkmingai atsikratė problemišku objektu, perleisdama jį už ženkliai didesnę sumą nei pirko „Rojaus apartamentų“ motininei firmai „M2 Invest“.
„Rojaus apartamentai“ įklimpo „Lietuvos“ terene dar giliau ir nesugebėję nei nugriauti kino teatro pastato, nei iki krizės pastatyti daugiabučių kvartalo, atgręžė savo „investicinę energiją“ į protestuotojus. Pastarieji kaltinami, kad gindami viešąjį interesą kreipėsi į teismą dėl netinkamai suderinto komplekso detaliojo plano, o teismui sustabdžius detaliojo plano galiojimą, bendrovė „Rojaus apartamentai“ esą patyrė609.000 lt 11 cnt nuostolį, kurį nuo 2008-ųjų teismo keliu bando išieškoti iš keturių visuomenės atstovų.
TIESOS IEŠKOJIMAS BAUDŽIAMAS PAGAL ĮSTATYMĄ?
Absurdiškiausia šioje teisinėje retorikoje yra tai, kad „Rojaus apartamentai” neva patyrė nuostolius, nes buvo sustabdytas detaliojo plano galiojimas – taip nusprendė teismas. Tačiau ieškinys keliamas visuomenės aktyvistams, nes… jie kalti, kad į tą teismą kreipėsi.
Civilizuotoje valstybėje neįmanomas, atrodo, teiginys, kad kreiptis į teismą yra „neteisėtas veiksmas" Lietuvos teisėsaugai neatrodo keistas – ji jau treti metai randa savyje kūrybinio džiaugsmo, nardydama šio postulato erdvėje.
Taigi, „Lietuva” tampa ir esminio Lietuvos apsisprendimo riba: gyventi pagal feodalinį teisyną (feodalas visada teisus) ar oriai ir pilietiškai,- pagal Europoje seniai priimtą Orhuso konvenciją. Formaliai Lietuva yra seniausiai pasitvirtinusi šią, pagrindinę „pilietiškos Europos konstituciją”, todėl galėtų jos bent minimaliai ir laikytis, nes „kiekviena šalis konvencijos dalyvė užtikrina, kad asmenys, įgyvendinantys šioje konvencijoje numatytas savo pilietines teises, nebūtų baudžiami už savo veiklą, persekiojami ar kitais būdais varžomi".
O tuo tarpu, kovo 28-ąją, judėjimo „Už Lietuvą be kabučių” aktyvistai ir vėl turės malonumo išsirikiuoti ant Vyriausiojo administracinio teismo kilimo ir pasiaiškinti dėl viešojo intereso gynimo ir jo neigiamo poveikio privačiam verslui.
BRG
( 2011-03-30 )
Kazka lyg ir girdejau, kad su teismu „Lietuviams“ visai neblogai pasiseke. Teismas nutare nepatenkinti investuotoju pretenziju.
T.G.
( 2011-03-26 )
Gerb. NEKINE, Tamsta tikrai vaikystėje praleidote civilizuoto mandagumo pamokas… Net internetinė laisvė niekam nesuteikia teisių spręsti „už savus“, ar „už skolintus“ kas nors ką nors perka. Miestas ir jo erdvės nėra Gariūnai, ir pirkimo/ pardavimo taisyklės čia kitokios. Dėje, jei gariūninio intelekto NT verslininkai to nesupranta, jie susiduria su pasipriešinimu, kurio, taip pat dėje, jie nesitikėjo. Ne viskas perkama ir parduodama, gerb. NEKINE, ir šios teisybės pamokos mokomos dar vaikystėje… Išeitų, praleidote bent dvi rimtas pamokas…
w
( 2011-03-24 )
pagal tave NEKINAI iseina -nusipirkai miesto centre troba ir pradedi kanape augint , peciu padanga kurent , zodziu verslaut. Tu zmogau mieste turi zaisti miesto taisyklem , o ne savo pasaku karalystes
NNN
( 2011-03-24 )
Akivaizdu, kad valstybe uzsizaide su privatizavimais. Arba leido pernelyg laisvai pasizaisti blatniems berniukams.
Visko visur privatizavimas sukure bereikalingas itampas ir nuskurdino valstybe. Visu pirma kulturiskai. Ar ne absurdas, kad privatizuojami tokie nacionalines svarbos objektai isskirtinese vietose, kaip Profsajungu rumai, Sporto rumai, „Lietuva“, o po to verkiama lesu naujai kulturos infrastrukturai kurti.
Juk absoliuciai aisku, kad tai buvo LEGALIOS VAGYSTES. Vieso valstybinio turto parceliacija sutartiems zmonems. Labai teisinga straipsnio mintis – ka pasakys dabar musu valdzia? Gal atpirks kino teatra nacionalinems reikmems? Girdejau, Gelunas ruosiasi Nacionalini Kino Centra steigti…
iš šalies dar kartą
( 2011-03-24 )
NEKINUI NEPASISEKĖ
tiesiog buvo perpildyta vogimo-išpardavinėjimo taurė, ir KT „Lietuva“ biznis į mėsmalę pateko atsitiktinai. kiek galima? visuomenė Vilniuje taip prarado dengtą „Žalgirio“plaukymo baseiną, „Žalgirio“ stadioną, Sporto rūmus, Profsąjungų kultūros rūmus Taurakalnyje. KT „Lietuvos“ projektas gal būt buvo net arčiausiai tiesos.
niekinis nekinas
( 2011-03-24 )
o kodėl jūs sakote, kad tie NT spekuliantai „už savus“ pirko. Tai Skandinavų bankai, vaikydamiesi nerealių pelnų kišo pinigus į Lietuvą ir dirbtinai skatino ne tik muilo burbulą, kaip kad matosi iš šio atvejo, bet ir nusikaltimus daryti. Miesto centre ne tik sugriautas puikęs veikiantis kinoteatras, bet ir iš miestiečių ir kūrybinių industrijų pavogta valstybinė žemė, kuri buvo skirta kino veiklai. Kaip kitaip jei ne susikalstama veikla galima įvardinti šį ar kitus atvejus, kai paskolos išduodamos neturint jokių dokumentų leidžiančių imtis statybų??? Nusikaltėlių šaika. Ir ne tik kad NEGABYBĖS, bet dar ir MANKURTAI. Manau, kad tie žmonės kurie norėjo kažką gero pastatyti ir padaryti tai ir pastatė ir padarė per tuos metus. O čia parodomai IŠPLĖŠĖ IR IŠDRASKĖ KINOTEATRĄ. Žodžiu susiduriame su neišpasakyto bukumo, nachališkumo ir negabybiškumo šaika. Tokie jei galėtų tai vietoj Gedimino pilies bokšto turbūt vandentiekį įrengtų.
Laimantas
( 2011-03-24 )
http://blogas.satenai.lt/jonusys/2011/03/24/apie-buvusi-lietuvos-kino-teatra/
examiner
( 2011-03-24 )
Ei, braliukai! Taigi tas budinkas Pylimo gatvėje juk pati tikriausia būda. Gremėzdas, monstras. Kinas? Jūs tikite, kad ten būtų iki šiol rodomi nepriklausomų kūrėjų šedevrai? Aš – ne!
Aš – už protingą verslo ir visuomenės interesų kompromisą. Tos ten planuotos nedidelės (2!) kino salikės būtų, manau, tapusios tikrai gero kino erdvėmis, o bjauri gatvės skylė būtų buvusi pagaliau užlopyta. Tai va ir manau, kad tie viešojo intereso gynėjai iš tiesų jam smarkiai pakenkė. Jie turbūt mano, kad investuotojai kvietėsi konsultacijoms režisierių Matelį, kaip tinkamiau tas kino sales įrengti tik dėl akių. Bet greičiau tie „visuomenininkai“ tėra užsispyrę fundamentalistai su visokiomis Kalinauskaitėmis priešakyje.
nekinas
( 2011-03-24 )
be kabuciu . … nusipirk nuosavus batus , uz savus . supratai ? uz savus … ne uz tevo , ne uz mamos , arba nusipiesk verslo plana ir nueik pasiskolinti 🙂 ir tada galesi kalbet apie susikta viesa interesa kaij nuo ju nulups padus … ( uz nieka neatsakyngi – visuomeninkai , na gal uz savo yvaiszdy pries kitus tokius ) jus tik lietuvos ir verti , su kabutem , ir be … taij ir turit ka turit . nes sandalams reikia uzsidyrbti .
iš šalies
( 2011-03-24 )
Kas dėl „būdingos“ „nebūdingos“ erdvės prieš KT „Lietuva“. Jeigu ką – ji nebūdinga: visai greta yra buv. Malkų turgaus aikštė, kitoje pusėje, už Basanavičiaus g., netoliese palei Pylimo g. plyti Redformatų skveras, o šioje vietoje Iki II-jo Pasaulinio karo palei Pylimo g. čia stovėjo vienaaukštis namas – perimetriškai, išilgai gatvės. Prieš 20 m. rengtame ir 1995 m. patvirtintame Viniaus senamiesčio Regeneravimo projekte buvo suplanuota perimetrą vėl užstatyti maždaug keturaukščiu namu (H, berods, 16 m). Buvo sumanyta, kog KT išliktų to naujojo namo kieme, panašiai, kaip „Laisvė“ Laisvės Alėjoje Kaune. Buvo numatyti ir pėsčiųjų pasažai (servitutai). Nei „Lietuvos“ pardavėjai (Savivaldybė -p KultŪros ministerija čia „ne prie ko“), nei pirkėjai, projektuodami naują užstatymą šito nepaisė. Kai iškilo konfliktas tuometiniam merui A. Zuokui buvo rodyti ir kiek anksčiau – kai buvo formuojamas KT sklypas – parengti šio sprendimo projektiniai pasiūlymai, tačiau šis galimas kompromisas jo visiškai nesudomino. Matyt jau buvo pasidalinti visi dar neuždirbti pinigai.
be kabuciu
( 2011-03-24 )
Nekinas is tikruju masto kaip pragmatiskas kinas, priprates gyventi Rytu despotijos salygomis. Turime kreiptis i savo rinktuosius atstovus valdzioje, kad butu apginti viesojo intereso gynejai. Si situacija – musu pilietinio aktyvumo ismeginimas. Verti mes Lietuvos be kabuciu ar ne?
nekinas
( 2011-03-24 )
http://www.youtube.com/watch?v=Ixt7lfu2_t8&feature=related
nekinas
( 2011-03-24 )
jei norit kazka kaltinti taij kaltinkite tuos kurie leidzia privatizuoti “ sesupes “ viezbucius , achemas , krantines , kino tetrus “ vilnius “ , ezerus … o ne tuos kurie uz savus nusiperka . nusiperka . uz savus .!!! sodinkite kalejiman arba karkite juos ir jums bus pritarianciu … dabar jus kaltinate ne masinu vagis o tuos kurie perka masinas :)))) . ar jus “ mikai “ noretumet kad kazkokie visuomeninkaij jusu namie nusprestu kazka daryti kina … kazka jus praleidote augdami ir mokindamiesi mokyklose … dar nasvytis kaltas , gal dar suraskite ta kas taise borisuij dekanidzeij dantis ir ji pakarkite katedros aiksteje … smagu butu paziureti 🙂 “ ziurovas “ pasulio pabaiga pamate . ka sakytum “ ziurove “ jei tavo dviraty visuomeninkaij nusprestu perdazyti ? anot TG taij visus kurie parduoda brangiau neij perka reikia isnuodyti .. smagus jus kurybiniai – visi . sau .
nekinas
( 2011-03-24 )
gerbiamieji teslagalviai , jei kuris nors is cia rasiusiu butu pasiskolines is savo giminiu pinigu ir nusipirkes sy kino tetra taij galetumete svarstyti ar tokie visuomeninkiaj kaip jus turejote teise zmoguij uz savus pinigus nusipirkusiam pastata nurodyti ar jame rodyti kina ar jums nuoga uzpakaly . nusipirkite pradzioj uz savus bent surudijusi kioska ir galesite kalbeti apie diktarura . juokdariai su is uosviu skolintais kaklaraiksciais 🙂
diversifikacija
( 2011-03-23 )
Pasigedau bent sakinio apie architekto Sąjūdžio aktyvisto Algimanto Nasvyčio vaidmenį šioje istorijoje.
T.G.
( 2011-03-23 )
Kaip matosi iš kitos spaudos, dabartinis savininkas bando pastatą parduoti… ir gerai uždirbti… Kaip rašoma, įsigyta „Lietuva“ už 2mln, parduoti bandoma už 18 mln. Tik skirtumas tas, jog po pirkimo „Lietuva“ buvo dar geros buklės, o šiuo metu – išplėšta ir suniokota. Taigi, nustekenę ir sunaikinę kultūrinį senamiesčio „tašką“, dabar jį paleidžia vėjais… Akivaizdžiai – socialiai „atsakinga“ veikla… Dėje, reikia pripažinti, kad ir Vilniaus savivaldybė su šio pastato pardavimo istorija, atliko savo „juodą darbą“… Taip pat dėje, tai, ką turime, yra nežaboto kapitalo siautėjimo rezultatas, kuris gyveno ir tebegyvena su išjungtu socialinės klausos aparatu… Belieka apgailestauti ir toliau nesutikti.
mikas
( 2011-03-23 )
Kaip ten be butu – ne sumoje esme. Pats faktas, kad yra teisiami zmones, kurie protestavo pries kino teatro sunaikinima yra atvirai ciniskas ir absurdiskas. Jeigu teisesauga leidzia toki precedenta, turetu isikisti bent jau Kulturos ministerija ar prezidente ir sustabdyti susidorojima su vieso intereso gynejais.
Kitaip turesim lukasenkine visuomene ir tokia pacia valstybe.
ATSAKOVAS
( 2011-03-23 )
UAB Rojaus Apartamentai dar 2008 metų spalio 21 teikė teismui prašymą reikalaudami 1 670 260,92 Lt kompensacijos už nepavykusį verslo planą. Dabar tą sumą bando išieškot SEB’as, išdavęs rizikingą paskolą. Bankas paskolą išdavė NT verslui plėtoti neturint nei statybos leidimo nei kitų statybas patvirtinančių dokumentų. Oho, koks palankumas. O gal čia tokia banko reketo forma? kodėl Lietuvos piliečiai turi atsakyti už bravūriškai, o gal ir nusikalstamai išduotą skandinavijos banko paskolą???
ZIUROVAS
( 2011-03-22 )
Mano naujausiomis ziniomis is visuomenininku jau yra reikalaujama 1 067 260,92 lt nuostolio atlyginimo…
Pasaulio pabaiga. Arba diktaturos pradzia.