Neseniai visuomenėje plačiai nuskambėjęs architekto V.Juozaičio stiklinio antstato atvejis Kauno Laisvės alėjoje – ne vienintelis. Dar nepadėtas taškas ir ties jos ir A.Mickevičiaus gatvės pietrytiniu kampu jau kelerius metus statančių verslininkių Laimutės ir Birutės skandalingoje istorijoje. Lietuvos apeliacinis teismas neseniai suteikė vilties, kad urbanistinė teisybė šioje reprezentacinės Kauno gatvės vietoje gali būti atstatyta, o miestą bjaurojantis brutalusis statinys – nugriautas.
BRUTALI ARCHITEKTŪRA VALDININKAMS ĮTARIMŲ NESUKĖLĖ
Prieš kelerius metus sovietinio viešbutėlio vietoje (Laisvės al. 35) be viešųjų svarstymų iškilo neaiškių architektūrinių formų urbanistinis darinys, kuris savo brutalia urbanistika ir neskoninga architektūra praeivius glumina iki šiol. Ne iš karto paaiškėjo, kad čia visą Laisvės alėjos sklypą 7 aukštų daugiabučiu be skrupulų užstatė skandalingai pagarsėjusios nekilnojamojo turto verslininkės Laimutė ir Birutė (L.Baranauskienė ir B.Jablonskienė). Virš kitų Laisvės alėjos namų gerokai iškilęs statinys kauniečiams bei miesto svečiams jau kelerius metus akis bado savo neskoningomis rafinuotomis formomis bei visą sklypą 100 proc. užstačiusiu gremėzdišku tūriu. Sunku patikėti, tačiau tos ciniškas urbanizmas bei Laisvės alėjai svetimi architektūriniai sprendimai kažkodėl prieš kelerius metus didesnių abejonių nesukėlė nei Kultūros paveldo departamento specialistams, nei miesto urbanistikos skyriaus pareigūnams su pačiu vyriausiuoju miesto architektu. Energingosios Kauno investuotojos, siekdamos dar labiau padidinti parduodamų kvadratų kiekį, tuomet sugebėjo net prisijungti gretimus valstybei priklaususius sklypelius.
APELIACINIS TEISMAS TAISO PADĖTĮ
Kur čia šuo pakastas ėmė aiškėti tik į statybų reikalą įsikišus STT pareigūnams. PILOTAS.LT žiniomis, Kauno apygardos teisme tevyksta baudžiamoji byla, kurios vienas epizodų susijęs su minėtais sklypais. Generalinė prokuratūra bando įrodyti, kad šios dvi verslininkės, tarpininkaujant A.A. Balučiui, davė kyšį buvusiam Kauno apskrities viršininko pavaduotojui V.Vizbarui.
Vis dėlto miesto architektūrai, ko gero, aktualesnė yra Lietuvos apeliaciniame teisme svarstoma byla. Kauno apygardos prokuratūra grąžinti minėtus sklypus valstybei ir nugriauti jį užstačiusį pastatą iš pradžių prašė Kauno apygardos teisme, tačiau prokurorų prašymas tuomet buvo atmestas, o siūlymas nugriauti statinį palaikytas nepagrįstu. Prokurorų prašymui pasiekus Lietuvos apeliacinį teismą, situacija pamažu ėmė keistis. Mat šis teismas ką tik nusprendė, jog L.Baranauskienei ir B.Jablonskienei parduoti du sklypai miesto centre privalo būti sugrąžinti valstybei. PILOTAS.LT žiniomis, verslininkės turi grąžinti nedidelius žemės sklypelius Laisvės alėjoje ir A.Mickevičiaus gatvėje, nes jie joms buvo parduoti neteisėtai. Teismo sprendimu, verslininkėms turės būti sugrąžinta ir beveik 500.000 litų suma, kurią jos už juos sumokėjo.
DAUGIABUČIO LIKIMAS SPRĘSIS BALANDĮ
Nors sklypelius nurodyta grąžinti, paties daugiabučio likimas kol kas lieka neaiškus. PILOTAS.LT duomenimis, Lietuvos apeliacinis teismas savo nuosprendį ar nugriauti, ar palikti šią urbanistinę piktžaizdę žada paskelbti tik šį balandį. Reikia pastebėti, kad teismo sprendimas nugriauti ir taip atstatyti urbanistinę teisybę ne tik svarbiame miesto centro kvartale padėtų atkurti architektūrinę pusiausvyrą, bet ir būtų puiki pamoka pasipelnyti visų miestiečių sąskaita nesibodintiems verslininkams. Tik tuomet svarbiausiose miesto vietose būtų galima tikėtis bent kiek kultūringesnio elgesio, o ir architektūrinių sprendimų greičiausia būtų ieškoma kruopščiau. Beje, verslininkės Laimutė ir Birutė A.Mickevičiaus gatvėje yra suplanavusios dar vieną daugiabutį namą, kuris su esamuoju net gali turėti bendrą požeminį garažą. PILOTAS.LT duomenimis, pastarąjį namą projektuoja Ž.Radvilavičiaus projektavimo biuras.
o
( 2011-03-04 )
Derinimu etapas tikriausiai praeitas nepriekaistingai (?). Dar keista, kad sio ‘kurinio’ autoriams pavyksta likti uz sirmos.