ASIMETRIŠKA LIETUVOS ENERGIJA // UPĖMS GRESIA MASINIS ĮKALINIMAS

Energetinės problemos, užklupusios Lietuvą po „netikėto“ Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, ima kelti savotišką desperaciją ir įgauna konkrečius, vis šiurpesnius pavidalus. Po lapkričio pradžioje „nutupdyto“ Kuršių mariose, greta Kiaulės nugaros salos suskystintų dujų terminalo projekto, seka bandymas masiškai hidroelektrifikuoti upes. Suprantama, tai, kad dabar šalis yra 80% priklausoma nuo importuojamų pirminės energijos šaltinių, normalu nėra, tačiau panašu, kad energetinių prioritetų lyginamasis svoris gali parversti valstybės laivą į sunkiai ištaisomą asimetrišką būseną.

SEIMAS IMASI ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ĮSTATYMO

Jau rytoj (lapkričio 18 d.) Seimas pradeda svarstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas turėtų pristatyti projektą, kuriame ketinama iki 2020 metų Lietuvos hidroelektrinių suminę įrengtąją galią padidinti dvigubai – nuo 127 MW iki 250 MW.

Kaip būtų įmanoma to pasiekti nestatant užtvankų ant didžiųjų Lietuvos upių – Nemuno ir Neries bei svarbiausių jų intakų – Šventosios, Minijos, Jūros, Dubysos, Merkio, Žeimenos, įsivaizduot sunku. Turint omeny nuosaikiai lygų šalies reljefą, galima nesunkiai prognozuoti, kad būtų užtvindyta dešimtys tūkstančių hektarų vaizdingų upių slėnių su visa savo biologine įvairove ir kultūrinio paveldo objektais. Žuvų migracijos keliai būtų galutinai suardyti, o navigacija Lietuvos upėmis prarastų net ir teorines galimybes amžiams.

UPĖS AUKOJAMOS DĖL ENERGETINIŲ TRUPINIŲ

Keisčiausia tai, kad visi šie sunkiai aprėpiami praradimai yra aukojami dėl …3,5% nacionalinio elektros poreikio trupinių.

Anot aljanso „Mėlynasis vingis”, įvertinus tai, kad elektros pavidalu Lietuva sunaudoja tik apie 16% energijos, tai užtvenkus upes šalies energetinė nepriklausomybė padidėtų vos 0,6%.

„Mėlynasis vingis” teigia, kad pagal energetikos specialistų skaičiavimus, kuriais remiantis buvo parengta ir patvirtinta Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo strategija, norint iki 2020-ųjų gauti 20% elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, pakanka hidroelektrinių galią  padidinti tik iki 141 MW. Šį tikslą įmanoma iš esmės pasiekti  ne statant naujas užtvankas ir negrįžtamai žalojant natūralių upių sistemą, bet įrengiant hidroturbinas ant esamų užtvankų bei naudojant modernias nepatvankines technologijas.