images_phocagallery_484_pamin_popie_1010_pamin_popie_kn101103_kar_ev1

pamin popie 1010 ** PAMINKLAS JONUI PAULIUI II // IŠORINIS PANAŠUMAS YRA, VIDINIO – NE

 

Netrukus Kaune iškils paminklas popiežiui Jonui Pauliui II. Monumentui pasirinkta Nemuno ir Neries santakos erdvė, kur pirmasis Lietuvą aplankęs popiežius 1993-ųjų rugsėjį laikė šventas mišias daugiatūkstantinei miniai. Skulptūros projektas beveik baigtas, jį sukūrė lenkų skulptorius Česlavas Džvigajus (Czesław Dźwigaj), tuo tarpu monumento architektūrinė dalis, kurią rengia architektai Gintaras Prikockis ir Stasys Pūtvis, dar klaidžioja eskizų tankmėje.

SANTAKOS ERDVĖ – IŠSKIRTINĖ KAUNO KŪNE

Santaka Kaunui – išskirtinė ir istorine, ir gamtine, ir visuomenine prasme. Kauniečių pamėgta poilsio erdvė prieš tris metus buvo išvaduota iš menkaverčių krūmų ir medžių okupacijos, kuri truko ne vieną dešimtmetį, ir šiltais vakarais dabar primena idilišką Ž.Sera pasivaikščiojimą Gran Žatt saloje. Nuo Sąjūdžio laikų čia vyksta svarbiausių istorinių įvykių minėjimai, dideli žiūroviniai renginiai, miesto šventės.

Neatsitiktinai Santakos erdvė parinkta ir istorinėms popiežiaus mišioms paskutiniesiems Europos pagonims. Čia, Kauno pilies ir vienų seniausių Lietuvos bažnyčių fone, bet kuris objektas ar veiksmas įgauna sakralumo. Iš Lenkijos kilęs Jonas Paulius II (tikrasis vardas Karol Józef Wojtyła) ko gero buvo labiausiai „lietuviškas” iš visų kada nors buvusių popiežių, o jo indėlis į Lietuvos išsivadavimą ir Lietuvos bažnyčios sugrąžinimą į tarptautinę erdvę yra neabejotinai ženklus. Matyt panašiai mąstė ir Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, sumanęs pastatyti Šventam Tėvui paminklą Santakos parke, ant specialiai žymiosioms mišioms kadais supilto pylimo.

LENKŲ SKULPTORIUS ARCHTARYBOS RENTGENE

Anot arkivyskupo, lenkų skulptorius Č.Džvigajus pasirinktas dėl to, kad jau yra realizavęs daugiau nei 50 Švento Tėvo skulptūrų visame pasaulyje ir tarsi nebūta dėl ko blaškytis. Architektams, matyt, apskritai buvo numatytas viso labo erdvinių oficiantų vaidmuo, o į Kauno Architektūrinę urbanistinę tarybą projektas pateko tik dėl formalių „derinimo su visuomene“ priežasčių.

Archtaryba padiskutavo dėl vietos tinkamumo monumentui (nuomonės išsiskyrė), dėl popiežiaus įamžinimo būdo (nuomonės išsiskyrė), dėl skulptūros (nuomonės sutapo, kad postamentas baisus), dėl paminklo architekūros ir dermės su aplinka (nuomonės sutapo, kad nesėkmė akivaizdi). Pasiūlyta projektą pataisyti ir pristatyti ekspertams vėlei. Būta nedrąsių balsų, kad gal vistik kūrybinė konkurencija išeitų projektui į naudą, tačiau konjunktūrininkai liko nepajudinami: nėra laiko, o be to, jūsų konkursai nėra rezultatyvūs.

AR SANTAKA DIRBS TIK POPIEŽIUI ?

Gal ir nebereikėtų stebėtis, kad Lietuvoje, kur privatizuojama visa ir viskas, net ir popiežius tampa privatizuotu objektu, o su juo – ir pati Santaka.

Bet čia turbūt vertėtų stabtelėti. Ar tikrai Švento Tėvo apsilankymo pakanka, kad milžiniška Santakos erdvė būtų įdarbinta jo monumentui? Ar tikrai pagrindinė pagoniška tvirtovė šimtmečiais stabdžiusi kitų popiežių palaimintus ginkluotus krikštytojus yra taip nesunkiai paimama? O jeigu ne, tai gal vertėtų Santakos erdvę panagrinėti plačiau, ieškant jai paskirčių, prasmių ir darnos? Ir tam, mano galva, nebeturėtų pakakti vieno architektūrinio stalo.

Teisybę sakant, buvo užsiminta, kad prie paminklo ketina prisidėti savivaldybė. Greičiausiai – „tvarkant aplinką“. Žinoma, jeigu Kauno savivaldybė žinotų, kad „aplinkos tvarkymas“ prasideda nuo tos aplinkos sumanymo ir suprojektavimo, tuomet…. ji būtų ne Kauno, o turbūt Stokholmo savivaldybė. Galbūt, ji netgi pastebėtų, kad apleistas stadionas būsimo monumento papėdėje, atrodys gerokai kurioziškai ir jau dabar vertėtų paieškoti sprendimo.

NEMANDAGŪS NEATITIKIMAI

Nemanau, kad paminklas Jonui Pauliui II negali stovėti Santakoje ant istorinėms mišioms supilto pylimo. Istorinis įvykis ir jo ženklas sutampa. Nesutampa įvykio ir ženklo turinys. Nesutampa, deja, ir forma, ir jos darna su aplinka…

Kažkodėl šiandien turim tenkintis tiesmukai scenografiška monumento kompozicija, kuri savo didaktiška ašimi sugrąžina į pokarį, o bandymai įkyriai balta plokštuma dominuoti erdvėje, savotiškai asistuojant tamsiai bronzinei stovylai gamtinėje aplinkoje, sukuria tokią nemandagią konkurenciją grakštiems bažnyčių siluetams, kad atmetimo reakcija beveik neišvengiama. Šiandieninis projektas veikiau skirtas diktatoriui ėriuko kailyje, negu Jonui Pauliui II. Išorinis panašumas čia turbūt yra visiškai atsitiktinis…

KODĖL BAŽNYČIA NUSISUKO NUO SAVŲ MENININKŲ

Kodėl arkivyskupas nesurengė konkurso, kodėl nesuteikė galimybės mūsų skulptoriams ir architektams padirbėti, įamžinant įsimintinai demokratišką ir žmogišką popiežių bei sukuriant aukštos prabos erdvę Santakoje, lieka neatsakyta. Priežasčių greičiausiai yra ne viena, tačiau tai, jog dialogas tarp Bažnyčios ir kūrybinių bendruomenių yra menkas, akivaizdu. Neabejoju, kad ir pats Jonas Paulius II nebūtų patenkintas tokiu „tarnybiniu” metodu, kuriuo, realizuodama paminklą Šventajam Tėvui, pasuko Bažnyčia, šiaip jau nevengianti pašnekėti apie bendrumą, talkos dvasią, bendruomeniškumą, pagarbą artimajam ir aplinkai.

Ne bronza yra svarbiausia paminklų statyboje, o meilė įamžinamam objektui, bendruomenės sutarimas, dalyvavimas procese ir profesionalai su erdvine klausa. Tuos laikus, kai paminklai buvo nuleidžiami iš viršaus, norėtųsi tikėti, kad jau pergyvenome…

 

Komentarai

  1. LAIKAS. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II – nepaprasta asmenybė, ir pagarbos jam niekad nebus per daug. Tačiau pagarbos formų gali būti įvairių. Šiuo metu, kai daugėja skurdo, kai pavargę ir nusivylę žmonės emigruoja iš Lietuvos, vargu ar brangus monumentas sutelks piliečius. Veikiau atvirkščiai – tik gilins susiskaldymą.
    VIETA, kurioje numatomas paminklas, jau yra paženklinta solidžia atminimo lenta. Ji ženklina įvykį, su ta konkrečia vieta susijusį. Taigi, įvykiui kito ženklo nebereikia. Jeigu norima paminklo Jono Pauliaus asmeniui – tai jį galima statyti bet kurioje kitoje, labiau tinkamoje vietoje, kurią skulptūra „apvaldytų“ be papildomų aplinkos pertvarkymų. Neseniai vyko konkursas kun. Antano Mackevičiaus atminimo įamžinimui. Mackevičiaus atvaizdą norėta talpinti pačiose reprezentaciškiausiose miesto vietose – priešais Rotušę, šalia Arkikatedros ir pan. Tai ar Popiežius mažiau reikšmingas…?
    KŪRINYS. Lenkų skulptorius, kaip matyti iš jo darbų internete, puikiai įvaldęs paminklų tiražavimo meną. Ir Pilsudskį Krokuvoje įamžino, ta pačia realistine-heroine maniera. Sovietmečiu tokius menininkus vadinome konjunktūriniais. Formaliai tvarkingas, tačiau tuščiaviduris darbas. Šiuo projektu pagarbos Jonui Pauliui II tikrai nepadidinsime…

  2. Okupacinė krikščionybė savo importinės kultūros balvoną nori padaryti paveldu. Kviečiu burtis protesto akcijai. Vilmantas 8-696 5O838

  3. Be prasmes Baltu kovos, Semitu kulturoje klupome ,slavai materialiai ir dvasiskai baigia okupuoti Baltiskas gentis.

  4. išoriškai išties panašus, tačiau žiūrint į jį kažkodėl norisi susigaužti…

  5. Raginčiau burtis pasipriešinti. Okupantų koloborantai nori galutinai sukrikščioninti Lietuvą. 8 696 5O838

  6. Man tai atrodo, kad be reikalo cia visi karsciuoja. Tegu buna tas paminklas. Neeiline asmenybe ir neeilinis buvo ivykis. Pirmas popiezius atvaziavo i Lietuva! Visas miestas buvo pasijunges tam. maciau tuos milijonus zmoniu, kurie suvaziavo i misias. Kodel negali buti?
    Aplinka reikia protingai praspresti, cia kitas reikalas. Dabar tos nesamoningos sienos tai visai rysio be. Gal tiesiog architektus reikia pakeisti ir viskas?

  7. eilinė mero beprotybė ir bažnyčios reikalvimų/sprendimų primetimas miestiečiams

  8. Manau, kad Kaunui tikrai tokios skulptūros nereikia – argi neturim tikrai svarbių asmenybių bei istorinių datų be popiežiaus? Geriau pastatytų paminklą Žalgirio 600 m. jubiliejui, būtų tikrai prasmingiau. O popiežiaus vizitui atminti užtenka ir atminimo lentos – nėra Lietuvai tai joks reikšmingas faktas

  9. bijau, kad kaip visada nieko dėti tarnautojai turės derinti „iš viršaus primestą “ projektą, o gyventojai bus mulkinami, jog „visuomenė“ buvo supažindinta ir pritarė,…nors akivaizdu, jog šis projektas paskubomis, be didelio noro tebuvo parodytas KAUET posėdyje. Skulptūra aiškiai atsiduoda „naftalinu“, o Santakos erdvė- akivaizdžiai per didelė ir neaprėpiama tokiam (regis turėtų būti) sumanymui.

  10. Man tai visai nieko tas paminklas. Aisku, su tom baltom sienom kazkas negerai. Gal ten bus kazkoks namas ar tik siaip siena?

  11. Nesutinku su pavadinimu. Daugelį dalykų matau kitaip nei Karalius, nors sutinku su straipsniu iš esmės. Ogi pavadinimo atveju: „išorinio panašumo“ nėra, nes kaip ir straipsnyje pastebėta – klaikų postamentą (aids ar atominio karo suniokotą žemės rutulį) puošia valdinga pokarinio tipo tirono figūra, anatominis luošys.
    Dar labiau netenkina „vidinis panašumas“ kuris yra. Tai vietinių „šilainių ir elektrėnų architektų“ projektuota pramoninė aplinka renesanso miesto priešakyje (o kokia netikėtai nemaloni Santakos semantika). Taip, toks mūsų vidus, Kauną politiškai administraciniai bei kultūriškai valdančiųjų veidas: institucionalizuota neapykanta harmonijai, sėkmingai tarpukarį peršokusio Postvingiųjono mentalitetas ir straipsnyje minėtas konjuktūrizmas. Belieka pridurti biudžeto (sudaryto iš pensininkų ir kitų runkelių įnašų) lėšų grobstymo kvapelį.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Kėdainių tiltas

KONTRAVERSIŠKAS TILTAS GRETA SANTAKOS: Konkursas sulaukė 12 projektų

2017 lapkričio 203 KomentaraiPILOTAS.LT

Kauno savivaldybei nutarus statyti tiltą prie pat Nemuno ir Neries santakos, suorganizuotas atviras architektūrinis konkursas, kuriam pateikta 12 projektų. Nuo antradienio konkursinių projektų ekspoziciją bus

Rūta Jusionytė

R.JUSIONYTĖS FIGŪROS PARYŽIUJE: Personalinė paroda galerijoje „Claudine Legrand“

2017 lapkričio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Paryžiaus meno galerijoje „Claudine Legrand“ neseniai atidaryta lietuvių menininkės Rūtos Jusionytės tapybos ir skulptūrų personalinė paroda. Klaipėdoje gimusi menininkė jau daugelį metų gyvena ir sėkmingai

santa_kn_171000_e02_xxx

KAUNO PARKŲ TVARKYMO VAJUS: Pristatomas Santakos parko sutvarkymo projektas

2017 spalio 308 KomentaraiPILOTAS.LT

Kalniečių bei Draugystės parkus intensyviai pertvarkantis bei istorinį Ąžuolyno parką  skandalingai perplanuojantis Kaunas ketina imtis ir dar vienos istorinės viešosios erdvės – Senamiestyje, Nemuno ir

Vytauto Didžiojo paminklas

VALSTYBĖS ŠIMTMEČIUI ARTĖJANT: Veliuonoje restauruotas Vytauto Didžiojo paminklas

2017 spalio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Minint 500-tąsias Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties metines, 1930-aisiais Veliuonoje iškilo paminklas Vytautui Didžiajam. Restauratorius Kęstutis Norkūnas neseniai baigė restauruoti šį skulptoriaus Apolinaro Šimkūno tuometinį

karia_sk_171000_e02_xxx

UŽPILDOMA ISTORIJOS SPRAGA: Lietuvos karių skulptūrėlių pristatymas Kaune

2017 spalio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Pasakojimams apie Lietuvos karų istoriją iki šiol trūko vienos svarbios detalės – aiškaus supratimo kaip atrodė lietuvių kariai. Šią spragą turėtų užpildyti atlikta kruopšti įvairių

Kauno bienalė

GINČYTINA ATMINTIS: XI Kauno bienalė imasi kontroversiškos paminklų temos

2017 rugpjūčio 304 KomentaraiPILOTAS.LT

Užaugusi ant tekstilinių „pamatų“, Kauno bienalė tolsta nuo savo šaknies – laki tarpdiscipliniškumo erdvė šiemet imasi kontraversiškos paminklo ir įpaminklinimo temos. Bienalės atidarymo savaitgalį tyrėjai

Midmien

ABSTRAKTUSIS MENAS IR MUZIKA: Europos parke pastatyta S.Sofferio skulptūra

2017 rugpjūčio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Prie Vilniaus įsikūrusiame Europos centro muziejuje Europos parke pastatyta didžiulė žinomo Irako-JAV menininko Sassono Sofferio skulptūra „Midmien“. Ši nerūdijančio plieno skulptūra savotiškai sujungia muziką su

L.Strioga

GELEŽIES AMŽIUS: L.Sriogos darbų paroda Taujėnų dvare

2017 liepos 26Be komentarųPILOTAS.LT

Ukmergės rajono Taujėnų dvare atidaroma Kaune gyvenančio ir kuriančio žymaus Lietuvos skulptoriaus Leono Striogos darbų paroda „Geležies amžius“. Garbaus amžiaus sulaukusiam skulptoriui eksperimentus iš jo

Laisvės paminklo restauracija

YRA IR NĖRA: 11-oji Kauno bienalė gvildens paminklo problematiką

2017 liepos 25Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno bienalė – vienas didžiausių meno renginių šalyje, antrajame šalies mieste vykstanti jau daugiau nei 20 metų. Šį rudenį menininkus iš įvairių šalių sukviesiantis 11-asis

Dainavos partizanų paminklas

PAGERBS DAINAVOS PARTIZANUS: Alytaus savivaldybė laukia paminklo projektų

2017 birželio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Alytaus savivaldybė nuo pavasario vykdo paminklo Dainavos apygardos partizanams 1944 –1953 m. konkursą. Pastarąjį paminklą planuojama statyti I Alytaus aikštėje. Norintys dalyvauti konkurse, dar turi

monci_pa_170300_e02_xxx

SVETINGASIS SAVAITGALIS VILNIUJE: Antanas Mončys ir jo aplinka

2017 kovo 23Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje uždaroma paroda „Antanas Mončys (1921–1993) ir jo aplinka: Janas ir Joëlis Marteliai (1896 –1966), Francis Turbilis (1925–1991). Skulptūra, tapyba, koliažai, piešiniai“.

_tit-l-sepka_moncys

L.ŠEPKA IR A.MONČYS: Aukštaičių ir žemaičių sąjunga Alantos dvare

2017 kovo 201 KomentarasVaidotas Žukas

Lionginas Šepka ir Antanas Mončys nepažinojo vienas kito ir niekada nebuvo susitikę. Tačiau Paryžiaus žemaičio ir Pandėlio atsiskyrėlio kūrybą sieja daugybė bendrumų. Pirmą kartą didieji

vilei_170300_e01_xxx

KAUNO POPULIZMO VĖJAI: Skulptūriškas demokratijos žaislas visuomenei

Kaune ir toliau smarkauja populizmo vėjai. Nors plačioji visuomenė bei architektų bendruomenė čia kone saugoma nuo informacijos apie rengiamus didžiuosius projektus pertekliaus, miestiečių nevengiama įtraukti

klaup_sk_170200_e01_xxx

LŪŽIO KARTOS VARDAI: A.Šlapiko skulptūrų paroda Kaune

2017 vasario 22Be komentarųPILOTAS.LT

Algimantas Šlapikas yra vienas iš paskutiniųjų mohikanų, kuris skulptūros specialybės mokėsi kaip minties, formos, plastikos ir estetikos harmonijos. Vienas pagrindinių šios kartos skulptorių ryškiausių bruožų

maket_pa_170100_e01_xxx

MAKETO DIMENSIJA: Dideliais žingsniais po skulptorių kūrybinę dirbtuvę

Šiandien Kauno galerijoje „Meno parkas“ atidaroma paroda „Maketo dimensija“. Tai galimybė pasivaikščioti po skulptorių kūrybinę virtuvę, kurioje didelę dalį užima eskizai, maketai ir ruošiniai. Sausio

moncys

A.MONČYS IR JO APLINKA: Skulptūros, tapybos, koliažų ir piešinių paroda Vilniuje

Šiemet minime 95-ąsias išeivijos skulptoriaus Antano Mončio gimimo metines. Šia proga Vilniuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaroma paroda, skirta Antanui Mončiui (1921–1993) ir jo aplinkai

vosyliaussmala01

MENINĖS FOSILIJOS: Dervoje įkalintos T.Vosyliaus skulptūros

Klaipėdoje, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose pristatoma skulptoriaus Tado Vosyliaus personalinė paroda „T.V. Vol.2: paminklai“. Išbandantis netradicines medžiagas, darbuose naudojantis garsą, vaizdo įrašus,

images_phocagallery_4849_mvrdv_reno_1611_4849_mvrdv_fr_161100_e01_xxx

URBANISTINIAI KALNAI: MVRDV laimėjo architektūros konkursą Prancūzijoje

Neseniai Vilniuje vešėjusio olandų architekto Viny Maaso (Winy Maas) vadovaujama žinoma olandų architektų grupė MVRDV su kolegomis Prancūzijos Reno mieste laimėjo gyvenamojo projekto Ilot de

images_straipsniu_foto_4415_basan_vn_160300_e01_xxx

PAMINKLAS TAUTOS PATRIARCHUI: Paskelbtas atviras idėjų konkursas

Vilniaus savivaldybė neseniai paskelbė ilgai lauktą konkursą sukurti ir pastatyti paminklą Jonui Basanavičiui aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos. Atvirame konkurse ji pakvietė dalyvauti kūrėjų (architektų, skulptorių)

images_pulsas_foto_4789_metal_bi_161000_e01_xxx

METALO MENAS://BIENALĖJE „METALOFONAS“ – 63 AUTORIAI IŠ 28 PASAULIO ŠALIŲ

Suburti menininkus į vieningą įvykį – tokia buvo prieš penkis metus pradėtos šiuolaikinio metalo meno bienalės „METALOfonas“ idėja. Šiandien bienalė vienija pasaulinę metalo menininkų bendruomenę

images_pulsas_foto_4760_skulp_pa_160900_e01_xxx

417 KM/MENAS://ŠIUOLAIKINĖS SKULPTŪROS PARODA ŠIAURĖS RYTŲ REGIONE

3 Šiaurės Rytų Lietuvos regiono miestus – Rokiškį, Ignaliną bei Kupiškį – rugsėjo-lapkričio mėnesiais aplankys mobili Lietuvos šiuolaikinės skulptūros kūrėjų paroda „417 km/menas“. Šiųmetės parodos

images_pulsas_foto_4634_strio_sk_160700_e01_xxx

PASAULIS PO VILTIES ŽENKLU://LEONO STRIOGOS PARODA DRUSKININKUOSE

Skulptoriaus Leono Striogos kūryba iškyla kaip retas modernistinės ir tautinės archaikos derinys, kur vienijasi asmeniniai išgyvenimai, vaikystės dienų retrospektyva, nauju žvilgsniu prisiliečiama prie beišnykstančių vertybių.

images_phocagallery_4582_hofma_anty_1606_4582_tit2_antyte_hofman

NEPROTOKOLINĖ INTERVENCIJA://HOFMANO TESTAS METROPOLIŲ SUSIREIKŠMINIMUI

Tai, kad pasaulio civilizacija nesivysto tiesiniu vektoriumi liudija daugybė požymių, bet labiausiai – menas. Tuo metu, kai jaunieji Baltijos scientistai atidarinėja Venecijoje bene didžiausią Bienalės

images_pulsas_foto_4602_kuzma_sk_160600_e01_xxx

LOZORIAU, KELKIS://ATIDENGIAMA SKULPTŪRA PAGERBS GYDYTOJO PAŠAUKIMĄ

Šiandien Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kiemelyje iškilmingai atidengiama skulptoriaus Stanislovo Kuzmos skulptūra bibline tema „Lozoriau, kelkis“. 1989 metais sukurta trijų figūrų skulptūrinė kompozicija yra

images_pulsas_foto_4536_moncy_po_160500_e01_xxx

A.MONČYS DRUSKININKUOSE://PIEŠINIŲ IR SKULPTŪRŲ PARODA BEI KNYGOS PRISTATYMAS

Druskininkuose atidaroma Antano Mončio (Prancūzija) skulptūrų ir piešinių paroda bei pristatoma knyga „Pet toli gyvenu. Antano Mončio susirašinėjimai“.Renginyje dalyvaus Palangos Mončio muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė