Kol konservatyvieji lietuviai svarsto ar apskritai verta pasitikėti atsinaujinančiais energijos šaltiniais, Vakarai nestabčioja ir nesidairo atgal. Vakarų bei Šiaurės Europos valstybės spėriai kuria vėjo jėgainių parkus bei vysto itin perspektyvų atsinaujinančios energijos barą – jūros energetiką.
Koncernas „Statoil” jau antrus metus testuoja pirmą pasaulyje plūduriuojančią jūrinę vėjo jėgainę "Hywind", kurios turbinos galia – 2,3 megavato. 12 kilometrų į pietryčius nuo Norvegijos krantų dreifuojančios pažangios vėjo jėgainės pagrindas – milžiniškas plieno cilindras, kurio galas paniręs 100 metrų į vandenį.
Pakrančių vėjo jėgainių parkais šiandieną jau nieko nebenustebinsi – žymiai efektyviau vėją kinkyti jūroje. Šį pavasarį Vokietija pastatė pirmą pasaulyje vėjo jėgainių parką "Alpha Ventus", kuris yra ne krante ar pakrantėje, bet atviroje jūroje. Šis vandens jėgainių parkas nuo Šiaurės jūros kranto yra nutolęs bemaž 500 kilometrų, o jūros gylis po juo siekia 30 metrų. Parką sudaro 12 vėjo jėgainių po 5 megavatus galios.
Ką tik Baltijos jūroje ėmė veikti vienas didžiausių pasaulio vėjų jėgainių parkų "Rodsand II". Pastarąjį Lolando salos parką sudaro 90 vėjo jėgainių, kurių aukštis siekia 93 metrus. Vokiečių kapitalo energetikos koncerno „E.ON“ valdomas vėjo jėgainių parkas per metus pagamins 207 megavatus elektros energijos. Manoma, kad šio X parko užteks „žaliąja elektra“ aprūpinti apie 200 000 danų namų ūkių.
Vakarų ir Šiaurės Europos valstybės įsitikinę, kad jūrinės energetikos laukia didžiulės perspektyvos, nes jūros jėgainių potencialas – tiesiog milžiniškas. Tuo tarpu "Žaliosios energetikos" vandenyse pasyviai dreifuojanti Lietuva ir čia pretenduoja likti paskutinė. Bent jau Europos Sąjungoje – tai tikrai.
