images_earth

URBANISTIKA DAROSI PADRIKA //NEMUNO IR NERIES SANTAKA MAITINAMA SKUBOTAIS PROJEKTAIS

Prieš kelerius metus Kauno valdžia urbanistinę „Naujojo kranto“ viziją dešiniajame Nemuno ir Neries krante vežė į Kanų nekilnojamojo turto parodą ir ją vadino miesto centro plėtra. Tuomet teigta, esą sutvarkytos Vilijampolės pakrantės dykros atgaivinsiančios Kauno visuomeninį gyvenimą ir pagaliau atgręšiančios miestą į upes.Pakrantės urbanistiniai projektai nuo to laiko gerokai pasistūmėję į priekį, deja dabartinis jų vaizdas toli gražu neprimena miesto centro. Teritorija tiesiog byra atskirais „gabalais“, tarp kurių net sunku įžvelgti architektūrinį ryšį.X

PAKRANTĖ BYRA GABALAIS

Daugelį dešimtmečių apleistą Vilijampolės teritoriją ties Nemuno ir Neries santaka planingai vystyti precedentą davė „Naujojo kranto“ vizija, prieš kelerius metus pasiūlyta architektų Audrio Karaliaus, Rimo Palio ir Astos bei Gintaro Prikockių. Optimizmu dar tryško ir vėlesnis teritorijos išvystymo urbanistinių idėjų pleneras, nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Domus firma“ kartu su „Miesto planu“ surengtas prieš pusantrų metų. Tuomet manyta, jog išskirtinėje vietoje priešais Senamiestį iškils jos vertas naujas gyvenamasis rajonas, kuris bus architektūriškai ir funkciškai bus glaudžiai susietas su upe.

Kad pleneras buvo viso labo viešųjų ryšių akcija, paaiškėjo gana greitai – „Miesto plano“ įmonei pristačius Kauno archtarybai pirmuosius detaliojo plano pasiūlymus. Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba projektą „praleido“ tik iš trečio karto ir tai su išlygomis, kad vėlesnėse projektavimo stadijose jis bus patobulintas. Tačiau teritorija ir toliau planuojama chaotiškai. Tai matyti tiek iš atskirai projektuojamų pakrantės dalių, tiek ir iš kitoje Neries pusėje, Senamiesčio pakrantėje, planuojamo kvartalo konversijos pasiūlymų.

NEI MOKYKLOS, NEI KRANTINĖS

Apleistos Vilijampolės pakrantės teritorijos urbanistinio vystymo planai dar pernai vasarą nežadėjo nieko bloga. Architektų Evaldo Barzdžiuko ir Nerijaus Stanionio vadovaujamas „Miesto plano“ kolektyvas žadėjo parengti 20 hektarų teritorijos vystymo koncepciją, kurioje atsispindėtų Vilijampolės urbanistiniame plenere patikrintos idėjos. Tačiau teritorijos vystymo planavimo logiškos sekos vizija greitai išsisklaidė it dūmas, o tada išryškėjo tikrasis vystytojų bei projektuotojų tandemo veidas. Paaiškėjo, kad apie urbanistinį architektūrinį vystomos teritorijos vientisumą, jos glaudų ryšį su upe iš tikrųjų nė negalvojama. Ėmė aiškėti ir tai, jog itin perspektyvios Kauno teritorijos koordinuotai vystyti nė neketinama. Panašu, kad teritoriją sudalintą sklypais, bus bandoma dar kartą parduoti. Planuojamame didžiuliame gyvenamajame rajone, kuriame turėtų apsigyventi apie 10.000 naujakurių, projektuotojai nenumatė jokios visuomeninės infrastruktūros – mokyklos, vaikų darželio, o ką jau kalbėti apie kokį visuomeninį ar kultūros objektą (čia pat senamiestis!) ar viešą privažiavimą prie upės. Į daugelį Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų pastabų parengti projektiniai atsakymai buvo tik formalūs.

BETONO DŽIUNGLĖS ANT NIEKIENO KRANTO

Blogiausios prognozės dėl Vilijampolės pakrantės urbanizavimo ėmė pildytis šią vasarą, kai architekto A.Kančo kolektyvas pateikė projektinius pasiūlymus dėl vystyti numatytos teritorijos atokiausios nuo Senamiesčio 5 hektarų dalies (užsakovas – UAB „Alternus“). Kvartalą siūlyta užstatyti ilgais 5–9 aukštų daugiabučiais bei 54 metrų aukščio gyvenamuoju-komerciniu kompleksu ties Brastos ir Kėdainių gatvių sankryža. Autoriai tuomet net nepateikė jokio krantinės sprendinio – 50 metrų paupio paprasčiausiai paliko likimo valiai.

Jei panašiai būtų vystomos ir kitos šios teritorijos dalys, priešais Kauno senamiestį iškiltų eilinis mikrorajonas su pusantro kilometro ilgio kaimietišku Neries krantu. Beje, šio 3.000 gyventojų kvartalo architektai nebuvo numatę nė žaidimo aikštelių vaikams. Tiesa, gavę pylos iš Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos, autoriai savo projektą kiek patobulino. Tačiau pagal skandinaviškus jūros pakrančių pavyzdžius parengtas krantinės sprendinys atliktas menkai suvokiant Lietuvos upės pakrantės specifiką ir vargu ar bus įgyvendintas. Projekto autoriai nematė reikalo ir bent kiek suminkštinti sklypo užstatymą 180 metrų ilgio link Nemuno nutįsusiais daugiabučiais, įrėminančiais erdves į 18 metrų pločio „koridorius“. Projektiniuose pasiūlymuose neatsirado ir jokios viešosios funkcijos ant upės kranto. Deja, išskirtinėje Kauno vietoje kuriamo gyvenamojo rajono silpna urbanistika ir menkai išreikštas viešasis interesas nesutrukdė projektui sulaukti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos santūraus pritarimo.

MIESTO CENTRE – DIRVONUOJANTI URBANISTIKA

Menkas pakrančių potencialo architektūrinis išnaudojimas, deja, Kaune tampa prasta tradicija. Ant panašios seklumos užstrigo ir architekto architektų Aido Kalinausko bei Evaldo Žurkaus (firma „Archispektras“) parengti naujo Vilijampolės komercinio komplekso prie P.Vileišio tilto projektiniai pasiūlymai.

„Archispektras“ Vilijampolės teritorijos 1,3 hektaro sklype projektuojantis 8.000 m² komercinį kompleksą (detalusis – to paties „Miesto plano“), stengėsi išspausti patrauklų pavidalą, kuris architektūriškai sietųsi su Senamiesčiu. Tačiau pramogų centrą, prekybos centrą ir 7 aukštų biurų pastatą sujungus į kompoziciją ilgu vientisu fasadu, buvo visiškai prašauta dėl mastelio ir istoriškai susiklosčiusios urbanistinės struktūros proporcijų. Autoriai neatsižvelgė į gretimą senojo Radvilų miestelio užstatymą, nė nepabandė paieškoti komplekso urbanistinio ryšio su Nerimi. Nuo gatvių atitraukus pastatą ir tas erdves paskyrus parkingams, padaryta ir urbanistinė klaida – buvo užmiršta, jog projektuojama priešais upę ir Senamiestį, o ne kur nors užmiestyje. Architektams nepavyko užčiuopti vietos dvasios, kurios, pasak urbanisto A.P. Steponavičiaus, čia tikrai esama. Galbūt suprasti „genius loci“ jiems galėjo padėti ir Vilijampolės plenero medžiaga, jo vertinimo komisijos išvados, tačiau „Archispektro“ architektai, matyt, labiau pasikliovė investuotojų nurodymais.

BETONINIS PARKINGAS SENAMIESČIO PEIZAŽE

Ketvirčio kilometro ilgio daugiaaukštis „Akropolio“ parkingas ant Karaliaus Mindaugo prospekto – savotiškas Kauno valdžios ir plėšraus verslo bendradarbiavimo simbolis – neabejotinai viena didžiausių Lietuvoje pastarųjų metų urbanistinių žaizdų. Atrodytų, vieno brutalaus urbanistinio nusikaltimo Kaunui turėtų pakakti. Tačiau neseniai parengtas dar vienas panašus krantinės uzurpavimo planas – Senamiestyje, netoli pilies, suprojektuotas 2 aukštų parkingas. Batų fabrikui „Lituanica“ priklausiusio sklypo (Jonavos g. 3) ant Neries kranto konversijos detaliojo plano autoriai (vėlgi to paties „Miesto plano“ architektai) Kauno architektūros ir urbanistikos tarybos ekspertus bandė nuraminti, esą šis betoninis statinys – idealus, sprendžiant parkavimo problemas Senamiestyje. Nors architektas E.Barzdžiukas teigė, kad parkingo projektas esąs jau seniai suderintas, ekspertai šį sprendinį sukritikavo ir atmetė. Pasak ekspertų, krantinę užgulęs parkingas subjaurotų Senamiesčio peizažą su istorine pilimi, kliudytų pertvarkomo kvartalo ryšiui su upe. Projektuotojams bei investuotojams (UAB „Baltisches Haus“) pasiūlyta parkingą įkomponuoti į perstatomojo kvartalo struktūrą. Beje, „Miesto plano“ perplanuojamam pastarajam Senamiesčio kvartalui būdingos tos pačios bėdos, kaip Vilijampolėje – per tankus užstatymas, menkas architektūrinis ryšys su kaimyninėmis teritorijomis ir jokio ryšio… su greta tekančia Nerimi.

BUHALTERINIŲ VERTYBIŲ METAS

Šansą sukurti šiuolaikišką urbanistinį branduolį greta Senamiesčio Kaunas kol kas dar turi. Tačiau perspektyvi pakrantės teritorija greta santakos greičiausia bus sudorota primityviausiu būdu – nesant jungiančios urbanistinės minties, ignoruojant upes ir projektuojant vien savo sklypų ribose. Kvartalai, vienas su kitu menkai susieti funkciškai, o architektūriškai beveik „nesikalba“. Visuomeninėms reikmėms apskritai numatytos tik teorinės nuograužos.

Prie Neries vystomų teritorijų projektai silpni ir skuboti, nė iš tolo neatitinkantys vietos svarbos. Tai liūdina mat projektuotojų profesionalumą suvokiant tik kaip sugebėjimą užsakovų norus įvilkti į urbanistines skaičiuotes, architektūrinė kalba dažniausia pavirsta savotišku buhalteriniu slengu.

Planuojant Vilijampolės pakrantę ar projektuojant kitose urbanistiškai jautriose teritorijose, dažnai išryškėja  pavojingos tendencijos. Nūdienos architektai, atrodo, žymiai geriau žino įvairius reglamentus ar įstatymus nei pažangias pasaulinės architektūros tiesas. Tiek investuotojai, tiek miestų valdžia dažnai baidosi architektūrinių idėjų konkursų, kurie kiekvienoje normalioje valstybėje laikomi geriausia priemone gauti tinkamiausiems architektūriniams bei urbanistiniams sprendiniams ir didinti miestų patrauklumui. Be to, urbanistinę teritorijos vertę yra lengviau pakelti dirbant ranka rankon su kaimynais, gretimų sklypų savininkais. Šios visuotinės urbanistinės formulės negalioja nebent laukinio urbanizmo šalyse, kurioms, deja, bent iš dalies turėtume būti priskirti ir mes.

Ką gali žinoti, gal trečiojo pasaulio šalių įpročius Lietuvoje pakeis ekonominė krizė, kuri turėtų tapti rimtu išbandymu tiek šiuolaikinėms urbanistinėms idėjoms, tiek patiems investuotojams. Gal statybų pauzė taps proga dar kartą pamąstyti ir pasitikrinti idėjas?..

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

uosta_kl_231000_e01_xxx

KLAIPĖDOS UOSTAS PLĖSIS: Imsis pietinės dalies 100 ha sausumos teritorijos

2023 spalio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Išlikti konkurencingam ir deramai reaguoti į rinkos pokyčius bei pritraukti investuotojų Klaipėdos uoste ketinama vystant naują sausumos teritoriją pietinėje jo dalyje. Su atlikta pietinės uosto

Irklavimo bazė Žirmūnuose

IRKLAVIMO BAZĖS KONKURSAS: Varžosi 8 architektūrinės koncepcijos

2023 spalio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Pavasarį PILOTAS.LT jau rašė apie Vilniaus savivaldybės skelbiamą atvirą Žirmūnų irklavimo bazės architektūrinės idėjos konkursą. Neseniai paaiškėjo, jog dėl galimybės projektuoti varžosi 8 architektūrinių kolektyvų

Pervalkos pirsas

DAUGIAU LAIVŲ IR ŽMONIŲ: Planuojama atnaujinti apleistą Pervalkos pirsą

2023 rugpjūčio 111 KomentarasPILOTAS.LT

Neringos savivaldybė siekia atnaujinti apleistą Pervalkos pirsą, kuris ne tik vėl būtų tinkamas laivams švartuoti, bet ir taptų traukos vieta. 230 metrų ilgio ir 6,30

Nacionalinė marina

NACIONALINĖ MARINA KLAIPĖDOJE: Tarėsi suinteresuotos aktualaus projekto pusės

2023 birželio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Nuo mažųjų laivų prieplaukos iki nacionalinės marinos – dabar taip neoficialiai vadinamas pietinėje Klaipėdos dalyje planuojamas mažųjų ir pramoginių laivų uostas. Neseniai šį klausimą uostamiestyje

Klaipėdos uostas

ISTORINIS ĮVYKIS KLAIPĖDOS UOSTE: Akvatorijos ir įplaukos gylis pasiekė 15,5 m

2023 balandžio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos uoste baigtas nuo 2020-ųjų pabaigos vykdytas akvatorijos ir įplaukos kanalo gilinimo projektas. 15,5 metro – toks gylis jau fiksuojamas Klaipėdos uosto laivybos kanale, artimiausiu

valuja_po_230400_e02_xxx

ARCHITEKTO ODISĖJA: A.Valujavičius irkline valtimi perskrodė Atlantą

2023 balandžio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Architektas bei keliautojas Aurimas Valujavičius ką tik sėkmingai užbaigė savo odisėją per Atlanto vandenyną, trukusią 121 dieną. Šį įspūdingą žygį Stepono Dariaus ir Stasio Girėno

Klaipėdos elektriniai katamaranai

KLAIPĖDA PALEIS VANDENS AUTOBUSĄ: Danės upe kursuos elektriniai katamaranai

2023 kovo 151 KomentarasPILOTAS.LT

Jau netrukus Klaipėdoje, Danės prieigose, prasidės pėsčiųjų takų ir aikštelių šalia planuojamų pontoninių prieplaukų įrengimo darbai – ruošiamasi reguliaraus susisiekimo vandens keliu startui. Planuojama, kad

Irklavimas Neryje

ŽIRMŪNŲ IRKLAVIMO BAZĖ: Paskelbtas atviras architektūrinės idėjos konkursas

2023 kovo 8Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus savivaldybė skelbia atvirą Žirmūnų irklavimo bazės architektūrinės idėjos konkursą. Konkurso dalyvių pateiktos projektinės idėjos bus vertinamos techniniu, meniniu ir ekonominiu požiūriu. BUS MODERNI SPORTO

Klaipėdos uostas

KLAIPĖDOS VARTAI Į JŪRĄ: Suformuotas naujos krypties laivybos kanalas

2023 vasario 6Be komentarųPILOTAS.LT

Vienas iš svarbiausių pastarųjų metų projektų Klaipėdos uoste baigtas. Laivybos kanalas už uosto vartų į jūrą išgilintas iki 16 metrų, dalyje vidinio laivybos kanalo jau

Jonavos paplūdimys

PASIRUOŠ MAUDYMOSI SEZONUI: Jonava atnaujins savo Joninių paplūdimį

2023 vasario 3Be komentarųPILOTAS.LT

Jonavos rajono savivaldybė kartu su miesto seniūnija planuoja atnaujinti vieną mėgstamiausių vasaros laisvalaikio vietų Jonavoje – Joninių tvenkinio paplūdimį su šuolių į vandenį tramplynu. Tvenkinyje

images_pulsas_foto_4157_uosta_kl_120700_e01_bra

ŽALESNEI LAIVYBAI KLAIPĖDOJE: Jūrų uostui paskyrė 65 mln. eurų finansavimą

2022 gruodžio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Palaikydamas žaliojo jūrų transporto kryptį Europos investicijų bankas Klaipėdos uostui skyrė 65 mln. eurų finansavimą. Finansavimas skiriamas uosto krantinėms rekonstruoti, išplėsti ir pagilinti, kad prie

Kaunas: pasakojimai apie miestą ir jo žmones

APIE KAUNĄ IR JO ŽMONES: 33 istorijų knygos pristatymas „Pienocentro“ rūmuose

2022 gruodžio 13Be komentarųPILOTAS.LT

700 metų ir 33 istorijos. Kaip atrodė kauniečio pasaulis skirtingais laikotarpiais? Kuo jis gyveno, ką valgė, kuo tikėjo, ką dirbo, kas buvo svarbu ir ką

Vaidas Petrulis

APDOVANOJO ARCHITEKTŪROLOGĄ: Dr. V.Petruliui paskirta Kauno mokslo premija

2022 lapkričio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno miestas kasmet skiria mokslo premijas už ilgametę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą, aukščiausius pasiekimus nacionaliniu ar tarptautiniu mastu, novatorišką mokslinę idėją ir jos įgyvendinimą

Tatralandia vandens parkas

KELS DIRBTINĘ BANGĄ: Vilniuje kuriama vienintelė vieta banglentininkams 1.000 km spinduliu

2022 lapkričio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje planuojama įrengti erdvę banglentininkams. Tai būtų pirmoji „surf“ tipo dirbtinės bangos infrastruktūra net 1.000 km spinduliu. Manoma, jog naujoji vieta taptų traukos centru ne

Vilnelės valymas. Foto: „Integrity PR“.

VILNIUJE 2 DIENAS VALĖ VILNELĘ: „Laimikis“ – 3 tonos šiukšlių bei net 65 padangos

2022 rugsėjo 131 KomentarasPILOTAS.LT

Trečius metus iš eilės valant Vilnelę šiemet iš upės ištrauktos 3 tonos šiukšlių, joje rastos net 65 automobilių ir traktorių padangos, tvoros segmentai, pirkinių vežimėlis

Makys ež.

SAUGOS PLAČIAU, BET PAPRASČIAU: Didinamas minimalus pakrantės apsaugos juostų plotis

2022 rugsėjo 83 KomentaraiPILOTAS.LT

LR Aplinkos ministerija padidino minimalų paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų plotį ir supaprastino jų nustatymo procesą. Pereinama prie fiksuoto dydžio pakrantės apsaugos juostų nustatymo

images_pulsas_foto_3960_laiva_ne_060700_e02_bra

BURIUOS ISTORINĖ FLOTILĖ: Kuršių marias skros 10-oji medinio burinio laivyno regata

2022 liepos 21Be komentarųPILOTAS.LT

Paskutiniąją liepos savaitę nuo Neringos poilsiautojai turės išskirtinę galimybę nuo krantų grožėtis Kuršių mares skrodžiančiais istoriniais buriniais laivais. Nuo liepos 27-osios čia vyks jubiliejinė 10-oji

Klaipėdos uostas

KLAIPĖDOS UOSTO KONKURSAS: Varžosi 5 architektūrinės idėjos

2022 birželio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos uostas planuoja plėtrą – ant naujai suformuotos krantinės kruiziniams laivams švartuoti šalia Žiemos uosto krantinių planuojamas naujasis Uosto direkcijos administracinis pastatas. Savo konkursines architektūrines

Klaipėdos marina

KLAIPĖDOJE PLANUOJAMA MARINA: Pristatomi pietinių vartų projektiniai pasiūlymai

2022 balandžio 293 KomentaraiPILOTAS.LT

Parengti Klaipėdos jūrų uosto pietinių vartų komplekso projektiniai pasiūlymai, kuriuose numatyta ir mažųjų bei pramoginių laivų uosto (marinos) infrastruktūra. Pasiūlymus parengė konkursą laimėjusi UAB „Sweco

Kaunas-Vilnius

APIE DVIEJŲ MIESTŲ PRIKLAUSOMYBĘ: Didžiąją parodą atidarys „MOratonas“

2022 balandžio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Kaunas ir Vilnius, Vilnius ir Kaunas. Didžiausi Lietuvos miestai. Gal konkuruojantys, o gal būtini vienas kitam? Kaip ir kodėl jie (ne)sugyvena? MO muziejus atidaro didžiąją parodą

Mažeikių fontanas

FONTANŲ BUMAS LIETUVOJE: Tauragės tvenkinyje šoks žvaigždės formos fontanas

2022 balandžio 11Be komentarųPILOTAS.LT

„Šokantys“ fontanai pamažu tampa privalomais turėti bemaž kiekvienam Lietuvos miestui, galinčiam pasigirti bent vienu padoresniu vandens telkiniu. Bene naujausias iš jų bus įrengtas Tauragėje, Zumpės

Klaipėdos jūrų uostas

KLAIPĖDOS UOSTAS: Aptiktos uosto senojo bangolaužio liekanos

2022 balandžio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Rekonstruojant Klaipėdos jūrų uosto bangolaužius, aptikti galimai senojo bangolaužio konstrukcijos akmenys. Norint sklandžiai tęsti darbus, juos reikės pašalinti. Bangolaužių rekonstravimo darbai prasidėjo pernai pavasarį. Uosto

Konkursas santakoje

KONKURSAS DIEVO AKY: Nemuno ir Neries santakoje planuojamas 5 ha kvartalas

2021 lapkričio 513 KomentarųAudrys Karalius

Kaune ką tik paskelbtas architektūrinis urbanistinis konkursas, kuriuo siekiama išrinkti geriausią idėją 5 hektarų teritorijai užstatyti dešiniąjame Nemuno ir Neries santakos krante. Kaip žinia, šią

Smiltynės perkėla

„SMILTYNĖS PERKĖLA“ PLEČIASI: Užbaigė pagrindinius metų projektus

2021 rugsėjo 24Be komentarųPILOTAS.LT

Susisiekimą su Kuršių nerija keltais užtikrinanti bendrovė „Smiltynės perkėla“ plečiasi. Investicinių projektų vertė šiemet siekia 8 mln. eurų, planuose – dar apie 25 mln. eurų

Lampėdžio ež.

TARPTAUTINIS AKCENTAS: Kauno irklavimo bazę papildys 2 km ilgio trasa

2021 liepos 26Be komentarųPILOTAS.LT

Pernai Lampėdžio pakrantėje duris atvėrusią sporto mokyklos „Bangpūtys“ irklavimo bazę jau greitai papildys tarptautinius reikalavimus atitinkanti 2 km ilgio trasa. Kaip praneša Kauno miesto savivaldybė,