images_earth

URBANISTIKA DAROSI PADRIKA //NEMUNO IR NERIES SANTAKA MAITINAMA SKUBOTAIS PROJEKTAIS

Prieš kelerius metus Kauno valdžia urbanistinę „Naujojo kranto“ viziją dešiniajame Nemuno ir Neries krante vežė į Kanų nekilnojamojo turto parodą ir ją vadino miesto centro plėtra. Tuomet teigta, esą sutvarkytos Vilijampolės pakrantės dykros atgaivinsiančios Kauno visuomeninį gyvenimą ir pagaliau atgręšiančios miestą į upes.Pakrantės urbanistiniai projektai nuo to laiko gerokai pasistūmėję į priekį, deja dabartinis jų vaizdas toli gražu neprimena miesto centro. Teritorija tiesiog byra atskirais „gabalais“, tarp kurių net sunku įžvelgti architektūrinį ryšį.X

PAKRANTĖ BYRA GABALAIS

Daugelį dešimtmečių apleistą Vilijampolės teritoriją ties Nemuno ir Neries santaka planingai vystyti precedentą davė „Naujojo kranto“ vizija, prieš kelerius metus pasiūlyta architektų Audrio Karaliaus, Rimo Palio ir Astos bei Gintaro Prikockių. Optimizmu dar tryško ir vėlesnis teritorijos išvystymo urbanistinių idėjų pleneras, nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Domus firma“ kartu su „Miesto planu“ surengtas prieš pusantrų metų. Tuomet manyta, jog išskirtinėje vietoje priešais Senamiestį iškils jos vertas naujas gyvenamasis rajonas, kuris bus architektūriškai ir funkciškai bus glaudžiai susietas su upe.

Kad pleneras buvo viso labo viešųjų ryšių akcija, paaiškėjo gana greitai – „Miesto plano“ įmonei pristačius Kauno archtarybai pirmuosius detaliojo plano pasiūlymus. Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba projektą „praleido“ tik iš trečio karto ir tai su išlygomis, kad vėlesnėse projektavimo stadijose jis bus patobulintas. Tačiau teritorija ir toliau planuojama chaotiškai. Tai matyti tiek iš atskirai projektuojamų pakrantės dalių, tiek ir iš kitoje Neries pusėje, Senamiesčio pakrantėje, planuojamo kvartalo konversijos pasiūlymų.

NEI MOKYKLOS, NEI KRANTINĖS

Apleistos Vilijampolės pakrantės teritorijos urbanistinio vystymo planai dar pernai vasarą nežadėjo nieko bloga. Architektų Evaldo Barzdžiuko ir Nerijaus Stanionio vadovaujamas „Miesto plano“ kolektyvas žadėjo parengti 20 hektarų teritorijos vystymo koncepciją, kurioje atsispindėtų Vilijampolės urbanistiniame plenere patikrintos idėjos. Tačiau teritorijos vystymo planavimo logiškos sekos vizija greitai išsisklaidė it dūmas, o tada išryškėjo tikrasis vystytojų bei projektuotojų tandemo veidas. Paaiškėjo, kad apie urbanistinį architektūrinį vystomos teritorijos vientisumą, jos glaudų ryšį su upe iš tikrųjų nė negalvojama. Ėmė aiškėti ir tai, jog itin perspektyvios Kauno teritorijos koordinuotai vystyti nė neketinama. Panašu, kad teritoriją sudalintą sklypais, bus bandoma dar kartą parduoti. Planuojamame didžiuliame gyvenamajame rajone, kuriame turėtų apsigyventi apie 10.000 naujakurių, projektuotojai nenumatė jokios visuomeninės infrastruktūros – mokyklos, vaikų darželio, o ką jau kalbėti apie kokį visuomeninį ar kultūros objektą (čia pat senamiestis!) ar viešą privažiavimą prie upės. Į daugelį Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų pastabų parengti projektiniai atsakymai buvo tik formalūs.

BETONO DŽIUNGLĖS ANT NIEKIENO KRANTO

Blogiausios prognozės dėl Vilijampolės pakrantės urbanizavimo ėmė pildytis šią vasarą, kai architekto A.Kančo kolektyvas pateikė projektinius pasiūlymus dėl vystyti numatytos teritorijos atokiausios nuo Senamiesčio 5 hektarų dalies (užsakovas – UAB „Alternus“). Kvartalą siūlyta užstatyti ilgais 5–9 aukštų daugiabučiais bei 54 metrų aukščio gyvenamuoju-komerciniu kompleksu ties Brastos ir Kėdainių gatvių sankryža. Autoriai tuomet net nepateikė jokio krantinės sprendinio – 50 metrų paupio paprasčiausiai paliko likimo valiai.

Jei panašiai būtų vystomos ir kitos šios teritorijos dalys, priešais Kauno senamiestį iškiltų eilinis mikrorajonas su pusantro kilometro ilgio kaimietišku Neries krantu. Beje, šio 3.000 gyventojų kvartalo architektai nebuvo numatę nė žaidimo aikštelių vaikams. Tiesa, gavę pylos iš Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos, autoriai savo projektą kiek patobulino. Tačiau pagal skandinaviškus jūros pakrančių pavyzdžius parengtas krantinės sprendinys atliktas menkai suvokiant Lietuvos upės pakrantės specifiką ir vargu ar bus įgyvendintas. Projekto autoriai nematė reikalo ir bent kiek suminkštinti sklypo užstatymą 180 metrų ilgio link Nemuno nutįsusiais daugiabučiais, įrėminančiais erdves į 18 metrų pločio „koridorius“. Projektiniuose pasiūlymuose neatsirado ir jokios viešosios funkcijos ant upės kranto. Deja, išskirtinėje Kauno vietoje kuriamo gyvenamojo rajono silpna urbanistika ir menkai išreikštas viešasis interesas nesutrukdė projektui sulaukti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos santūraus pritarimo.

MIESTO CENTRE – DIRVONUOJANTI URBANISTIKA

Menkas pakrančių potencialo architektūrinis išnaudojimas, deja, Kaune tampa prasta tradicija. Ant panašios seklumos užstrigo ir architekto architektų Aido Kalinausko bei Evaldo Žurkaus (firma „Archispektras“) parengti naujo Vilijampolės komercinio komplekso prie P.Vileišio tilto projektiniai pasiūlymai.

„Archispektras“ Vilijampolės teritorijos 1,3 hektaro sklype projektuojantis 8.000 m² komercinį kompleksą (detalusis – to paties „Miesto plano“), stengėsi išspausti patrauklų pavidalą, kuris architektūriškai sietųsi su Senamiesčiu. Tačiau pramogų centrą, prekybos centrą ir 7 aukštų biurų pastatą sujungus į kompoziciją ilgu vientisu fasadu, buvo visiškai prašauta dėl mastelio ir istoriškai susiklosčiusios urbanistinės struktūros proporcijų. Autoriai neatsižvelgė į gretimą senojo Radvilų miestelio užstatymą, nė nepabandė paieškoti komplekso urbanistinio ryšio su Nerimi. Nuo gatvių atitraukus pastatą ir tas erdves paskyrus parkingams, padaryta ir urbanistinė klaida – buvo užmiršta, jog projektuojama priešais upę ir Senamiestį, o ne kur nors užmiestyje. Architektams nepavyko užčiuopti vietos dvasios, kurios, pasak urbanisto A.P. Steponavičiaus, čia tikrai esama. Galbūt suprasti „genius loci“ jiems galėjo padėti ir Vilijampolės plenero medžiaga, jo vertinimo komisijos išvados, tačiau „Archispektro“ architektai, matyt, labiau pasikliovė investuotojų nurodymais.

BETONINIS PARKINGAS SENAMIESČIO PEIZAŽE

Ketvirčio kilometro ilgio daugiaaukštis „Akropolio“ parkingas ant Karaliaus Mindaugo prospekto – savotiškas Kauno valdžios ir plėšraus verslo bendradarbiavimo simbolis – neabejotinai viena didžiausių Lietuvoje pastarųjų metų urbanistinių žaizdų. Atrodytų, vieno brutalaus urbanistinio nusikaltimo Kaunui turėtų pakakti. Tačiau neseniai parengtas dar vienas panašus krantinės uzurpavimo planas – Senamiestyje, netoli pilies, suprojektuotas 2 aukštų parkingas. Batų fabrikui „Lituanica“ priklausiusio sklypo (Jonavos g. 3) ant Neries kranto konversijos detaliojo plano autoriai (vėlgi to paties „Miesto plano“ architektai) Kauno architektūros ir urbanistikos tarybos ekspertus bandė nuraminti, esą šis betoninis statinys – idealus, sprendžiant parkavimo problemas Senamiestyje. Nors architektas E.Barzdžiukas teigė, kad parkingo projektas esąs jau seniai suderintas, ekspertai šį sprendinį sukritikavo ir atmetė. Pasak ekspertų, krantinę užgulęs parkingas subjaurotų Senamiesčio peizažą su istorine pilimi, kliudytų pertvarkomo kvartalo ryšiui su upe. Projektuotojams bei investuotojams (UAB „Baltisches Haus“) pasiūlyta parkingą įkomponuoti į perstatomojo kvartalo struktūrą. Beje, „Miesto plano“ perplanuojamam pastarajam Senamiesčio kvartalui būdingos tos pačios bėdos, kaip Vilijampolėje – per tankus užstatymas, menkas architektūrinis ryšys su kaimyninėmis teritorijomis ir jokio ryšio… su greta tekančia Nerimi.

BUHALTERINIŲ VERTYBIŲ METAS

Šansą sukurti šiuolaikišką urbanistinį branduolį greta Senamiesčio Kaunas kol kas dar turi. Tačiau perspektyvi pakrantės teritorija greta santakos greičiausia bus sudorota primityviausiu būdu – nesant jungiančios urbanistinės minties, ignoruojant upes ir projektuojant vien savo sklypų ribose. Kvartalai, vienas su kitu menkai susieti funkciškai, o architektūriškai beveik „nesikalba“. Visuomeninėms reikmėms apskritai numatytos tik teorinės nuograužos.

Prie Neries vystomų teritorijų projektai silpni ir skuboti, nė iš tolo neatitinkantys vietos svarbos. Tai liūdina mat projektuotojų profesionalumą suvokiant tik kaip sugebėjimą užsakovų norus įvilkti į urbanistines skaičiuotes, architektūrinė kalba dažniausia pavirsta savotišku buhalteriniu slengu.

Planuojant Vilijampolės pakrantę ar projektuojant kitose urbanistiškai jautriose teritorijose, dažnai išryškėja  pavojingos tendencijos. Nūdienos architektai, atrodo, žymiai geriau žino įvairius reglamentus ar įstatymus nei pažangias pasaulinės architektūros tiesas. Tiek investuotojai, tiek miestų valdžia dažnai baidosi architektūrinių idėjų konkursų, kurie kiekvienoje normalioje valstybėje laikomi geriausia priemone gauti tinkamiausiems architektūriniams bei urbanistiniams sprendiniams ir didinti miestų patrauklumui. Be to, urbanistinę teritorijos vertę yra lengviau pakelti dirbant ranka rankon su kaimynais, gretimų sklypų savininkais. Šios visuotinės urbanistinės formulės negalioja nebent laukinio urbanizmo šalyse, kurioms, deja, bent iš dalies turėtume būti priskirti ir mes.

Ką gali žinoti, gal trečiojo pasaulio šalių įpročius Lietuvoje pakeis ekonominė krizė, kuri turėtų tapti rimtu išbandymu tiek šiuolaikinėms urbanistinėms idėjoms, tiek patiems investuotojams. Gal statybų pauzė taps proga dar kartą pamąstyti ir pasitikrinti idėjas?..

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Kėdainių tiltas

KONTRAVERSIŠKAS TILTAS GRETA SANTAKOS: Konkursas sulaukė 12 projektų

2017 lapkričio 203 KomentaraiPILOTAS.LT

Kauno savivaldybei nutarus statyti tiltą prie pat Nemuno ir Neries santakos, suorganizuotas atviras architektūrinis konkursas, kuriam pateikta 12 projektų. Nuo antradienio konkursinių projektų ekspoziciją bus

A.Karaliaus dirbtuvės

DARBAS ARCHITEKTAMS KAUNE: Architekto A.Karaliaus dirbtuvės

2017 lapkričio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Patyrusi architektūrinė studija stiprina savo sudėtį ir ieško architekto, architekto-projekto vadovo bei architekto-asistento nuolatiniam darbui. Reikalavimai: bakalauro išsilavinimas (minimum), kompiuterinis raštingumas (AutoCad ypač), tikėjimas architektūra.

Laivų avarijos Baltijoje

BALTIJOS LAIVININKYSTĖ: Aptars laivų avarijų įtaką istorijai ir uostams

2017 lapkričio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos jūrų muziejus organizuoja tarptautinę konferenciją „Laivas audroje. Istorinis Baltijos jūros kontekstas“. Renginys siekia įvertinti iki šiol neišvengiamų laivų avarijų įtaką Baltijos jūros laivininkystės ir

santa_kn_171000_e02_xxx

KAUNO PARKŲ TVARKYMO VAJUS: Pristatomas Santakos parko sutvarkymo projektas

2017 spalio 308 KomentaraiPILOTAS.LT

Kalniečių bei Draugystės parkus intensyviai pertvarkantis bei istorinį Ąžuolyno parką  skandalingai perplanuojantis Kaunas ketina imtis ir dar vienos istorinės viešosios erdvės – Senamiestyje, Nemuno ir

Povandeninis restoranas

MARINISTINĖ INTRIGA: Norvegijoje kuriamas pirmas povandeninis restoranas

2017 spalio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Labiausiai į pietus nutolusiame savo šalies taške norvegai paruošė marinistinę intrigą – pirmą pasaulyje povandeninį restoraną. Žinomos norvegų architektūrinės firmos „Snøhetta“ prie Baly kaimelio projektuojamas

mimai_e01_xxx

LEGENDINIAI MIMAI: V.Luckaus fotoparoda Kauno pantomimos trupės 50-mečiui

2017 spalio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno fotografijos galerijoje atidaroma Vito Luckaus paroda „Mimai“, skirta Kauno pantomimos trupės įkūrimo 50-mečiui paminėti. Parodoje bus eksponuojami ne tik jau gerai žinomi fotomenininko parodų

Uperis

„UPERIU“ PER NERĮ: Vilniuje įgyvendinta ekologiško kelto idėja

2017 rugsėjo 20Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje ką tik įgyvendinta ekologiško kelto per Nerį idėją. Projekto entuziastų Pauliaus Zavišos, Donato Stasiulio, Šarūno Šlektavičiaus ir architekto Justino Dudėno kolektyvinių pastangų dėka pastatytą

ąžuolyno rekonstrukcija

ĄŽUOLYNO RODODENDRIZACIJA 2: Dendrologinė klaida būtų fatališka

2017 rugsėjo 73 KomentaraiDanguolė Liagienė

Nuostabų rododendro krūmą galima absoliučiai sukompromituoti, gausią jo kolekciją pasodinus Kauno Ąžuolyno parke, nes šie sumedėję krūmai nei patys gyvuos, nei ąžuolams leis. Paviešintas Ąžuolyno

Kauno Ąžuolynas

SKUBUS PROJEKTO PRISTATYMAS: Kauno savivaldybė parodys ką numatė Ąžuolynui

2017 rugsėjo 64 KomentaraiPILOTAS.LT

Prieš pusantros savaitės tvirtinusi, kad Ąžuolyno rekonstrukcijos projektas yra visiškai baigtas ir rugsėjį bus skelbiamas konkursas rangovui, Kauno savivaldybė staiga persigalvojo ir nutarė skandalingąjį projektą

Kauno Ąžuolynas

ĄŽUOLYNO RODODENDRIZACIJA: Kauno istorinį parką neatpažįstamai pertvarkys

2017 rugsėjo 446 KomentaraiAudrys Karalius

Neregėto masto dendrocidas Kauno gatvėse galų gale aprimo tik įsikišus teismui. Tačiau savivaldybės projektų bylose tiksinti bomba slepia dar galingesnį užtaisą, šįkart nukreiptą prieš ikoninį

Nida

GYVENIMAS PRIE VANDENŲ: Tarptautinė mokslinė konferencija Nidoje

2017 rugpjūčio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Minint ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto įkūrimo 25-metį, Nidoje inicijuojamas architektūrinis įvykis – tarptautinė mokslinė konferencija. Tikimasi, kad ji išprovokuos atvirą geriausių Lietuvos specialistų diskusiją apie

Vienybės aikštė

VIENINGOJE TYLOJE: Prasideda Vienybės aikštės pertvarkymo projektavimas

2017 liepos 52 KomentaraiAudrys Karalius

Vieną pagrindinių Kauno aikščių gaubia visiška nežinia. Matyt, kad ta nežinia būtų dar tirštesnė, Kauno valdžia nutarė išbandyti miestiečių budrumą: liepos 7-osios vakarą kauniečiai laukiami

Neries krantinės

VILNIAUS KRANTINĖS ATGIS: Bandys vilniečius sugrąžinti prie upės

2017 birželio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Vakarų Europos miestų pavyzdžiai akivaizdžiai įrodė, jog per miestus tekančių upių pakrantės gali būti patraukliausia ir gyviausia jų vieta. Tokiais pavyzdžiais ketinantis sekti Vilnius, imasi

Neris

UPĖ SUGRĮŽTA Į MIESTĄ: Architektų žygis baidarėmis „Archfest‘17“

2017 birželio 151 KomentarasPILOTAS.LT

Artėjanti Architektų diena, liepos 1-oji – ne tik proga susumuoti metų rezultatus, bet ir atsipūsti bei pašvęsti. Dar geriau, kai pažiną ir pramogas pavyksta suderinti.

„SunGlacier“

VANDUO IŠ ORO: Olandai Sacharoje išbandė „Dykumos dvynių“ sistemą

2017 gegužės 30Be komentarųPILOTAS.LT

Pasaulyje milijonai žmonių kenčia nuo vandens stygiaus. Olandų menininkas Apas Verheggenas (Ap Verheggen) surado būdą kaip juo apsirūpinti net pačiuose karščiausiose žemės taškuose. Projektu susidomėjo

„Iš vandens“, B.Tilmantaitė

POVANDENINĖ PARODA KAUNE: Svarbiausia – nepamiršti nardymo priemonių

2017 gegužės 25Be komentarųPILOTAS.LT

Fotomeno festivalis „Kaunas Photo“ pakviečia į unikalų povandeninį fotografijų parodos atidarymą „Girstučio“ sporto komplekse. Atidarymo metu 1,4 – 1,9 m. gylyje po vandeniu bus eksponuojama

National Geographic Orion

PRASIDĖJO LAIVYBOS SEZONAS: Pažadėtas rekordinis užsienio turistų derlius

2017 balandžio 27Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdoje prasidėjo laivybos sezonas. Apie tai simboliškai pranešė neseniai į uostą atplaukęs kruizinis laivas „National Geographic Orion“. Šiemet uostamiestis žada sulaukti rekordinio tiek kruizinių laivų,

tunel_no_170300_e06_xxx

PIRMASIS TUNELIS LAIVAMS: Norvegai uždegė žalią šviesą 100-mečio projektui

2017 kovo 91 KomentarasPILOTAS.LT

Norvegijos vyriausybė pritarė pirmojo pasaulyje laivų tunelio statybai. Dėl šio Norvegijos vakarinėje pakrantėje projektuojamo tunelio buvo diskutuojama daugiau nei šimtmetį. Neįprastą inžinerinį statinį projektuoja žinoma

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

PREILOS BOTELIO ISTORIJA: Parengti mažųjų laivelių ir žvejų uosto projektiniai pasiūlymai

2017 kovo 92 KomentaraiPILOTAS.LT

Siekiant taikiai užbaigti teisminį ginčą dėl neteisėtos vadinamojo Preilos botelio statybos buvo sudaryta Taikos sutartis, kurios sąlygos jau pradedamos įgyvendinti. Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriuje

krant_kn_170300_e01_xxx

LIETUVOS TRISPALVĖ IR VANDUO: Kovo 11-ąją paminės netradiciškai

2017 kovo 8Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno krantinių gaivinimo bendruomenė „TẽKA“ kartu su „Santaka Hovercraft“ kovo 11-ąją Nemune netradiciškai paminės Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Dūmų pagalba čia bus išskleista unikali Lietuvos

tit_vienybes-a

VIENINGA DUOBĖ: Kaunas 25 metams išnuomavo centrinę miesto aikštę verslui

2017 kovo 316 KomentarųAudrys Karalius

Vienybės aikštė, beveik 100-metį tarnavusi kauniečiams viena svarbiausių viešųjų erdvių – traukiasi iš viešojo gyvenimo. Vasario 28-ąją Vienybės aikštė Kauno Tarybos vienbalsiai pažeminta iki „inžinerinio

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

NERINGA SKATINS BURIAVIMĄ: Pristatyti didžiuliai infrastruktūros plėtros planai

2017 vasario 10Be komentarųPILOTAS.LT

Nidos uostas pernai pasipildė naujais pontonais. Tačiau plėtojant laivybą Neringa vien tuo apsiriboti neketina. Kurorto savivaldybės mero Dariaus Jasaičio ką tik pristatytuose planuose – pietinio

krant_kl_161200_e01_xxx

ATVIRAS POSĖDIS KLAIPĖDOJE: Danės upės krantinės rekonstravimo projekto reikalų aptarimas

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) valdybos iniciatyva rengiamas atviras LASKAO valdybos ir Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdis. Bus kalbama apie Danės upės

krantines

DANĖS KRANTINES VERS PARKU: Pasirašyta 3,5 ha teritorijos projektavimo sutartis

Klaipėdos miesto savivaldybė skalbia, jog Danės skveras bei s krantinių nuo Biržos iki būsimo Bastionų tilto taps miesto bendruomenės parku. Mat Klaipėdos savivaldybė su bendrove

images_phocagallery_4849_mvrdv_reno_1611_4849_mvrdv_fr_161100_e01_xxx

URBANISTINIAI KALNAI: MVRDV laimėjo architektūros konkursą Prancūzijoje

Neseniai Vilniuje vešėjusio olandų architekto Viny Maaso (Winy Maas) vadovaujama žinoma olandų architektų grupė MVRDV su kolegomis Prancūzijos Reno mieste laimėjo gyvenamojo projekto Ilot de