images_earth

URBANISTIKA DAROSI PADRIKA //NEMUNO IR NERIES SANTAKA MAITINAMA SKUBOTAIS PROJEKTAIS

Prieš kelerius metus Kauno valdžia urbanistinę „Naujojo kranto“ viziją dešiniajame Nemuno ir Neries krante vežė į Kanų nekilnojamojo turto parodą ir ją vadino miesto centro plėtra. Tuomet teigta, esą sutvarkytos Vilijampolės pakrantės dykros atgaivinsiančios Kauno visuomeninį gyvenimą ir pagaliau atgręšiančios miestą į upes.Pakrantės urbanistiniai projektai nuo to laiko gerokai pasistūmėję į priekį, deja dabartinis jų vaizdas toli gražu neprimena miesto centro. Teritorija tiesiog byra atskirais „gabalais“, tarp kurių net sunku įžvelgti architektūrinį ryšį.X

PAKRANTĖ BYRA GABALAIS

Daugelį dešimtmečių apleistą Vilijampolės teritoriją ties Nemuno ir Neries santaka planingai vystyti precedentą davė „Naujojo kranto“ vizija, prieš kelerius metus pasiūlyta architektų Audrio Karaliaus, Rimo Palio ir Astos bei Gintaro Prikockių. Optimizmu dar tryško ir vėlesnis teritorijos išvystymo urbanistinių idėjų pleneras, nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Domus firma“ kartu su „Miesto planu“ surengtas prieš pusantrų metų. Tuomet manyta, jog išskirtinėje vietoje priešais Senamiestį iškils jos vertas naujas gyvenamasis rajonas, kuris bus architektūriškai ir funkciškai bus glaudžiai susietas su upe.

Kad pleneras buvo viso labo viešųjų ryšių akcija, paaiškėjo gana greitai – „Miesto plano“ įmonei pristačius Kauno archtarybai pirmuosius detaliojo plano pasiūlymus. Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba projektą „praleido“ tik iš trečio karto ir tai su išlygomis, kad vėlesnėse projektavimo stadijose jis bus patobulintas. Tačiau teritorija ir toliau planuojama chaotiškai. Tai matyti tiek iš atskirai projektuojamų pakrantės dalių, tiek ir iš kitoje Neries pusėje, Senamiesčio pakrantėje, planuojamo kvartalo konversijos pasiūlymų.

NEI MOKYKLOS, NEI KRANTINĖS

Apleistos Vilijampolės pakrantės teritorijos urbanistinio vystymo planai dar pernai vasarą nežadėjo nieko bloga. Architektų Evaldo Barzdžiuko ir Nerijaus Stanionio vadovaujamas „Miesto plano“ kolektyvas žadėjo parengti 20 hektarų teritorijos vystymo koncepciją, kurioje atsispindėtų Vilijampolės urbanistiniame plenere patikrintos idėjos. Tačiau teritorijos vystymo planavimo logiškos sekos vizija greitai išsisklaidė it dūmas, o tada išryškėjo tikrasis vystytojų bei projektuotojų tandemo veidas. Paaiškėjo, kad apie urbanistinį architektūrinį vystomos teritorijos vientisumą, jos glaudų ryšį su upe iš tikrųjų nė negalvojama. Ėmė aiškėti ir tai, jog itin perspektyvios Kauno teritorijos koordinuotai vystyti nė neketinama. Panašu, kad teritoriją sudalintą sklypais, bus bandoma dar kartą parduoti. Planuojamame didžiuliame gyvenamajame rajone, kuriame turėtų apsigyventi apie 10.000 naujakurių, projektuotojai nenumatė jokios visuomeninės infrastruktūros – mokyklos, vaikų darželio, o ką jau kalbėti apie kokį visuomeninį ar kultūros objektą (čia pat senamiestis!) ar viešą privažiavimą prie upės. Į daugelį Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų pastabų parengti projektiniai atsakymai buvo tik formalūs.

BETONO DŽIUNGLĖS ANT NIEKIENO KRANTO

Blogiausios prognozės dėl Vilijampolės pakrantės urbanizavimo ėmė pildytis šią vasarą, kai architekto A.Kančo kolektyvas pateikė projektinius pasiūlymus dėl vystyti numatytos teritorijos atokiausios nuo Senamiesčio 5 hektarų dalies (užsakovas – UAB „Alternus“). Kvartalą siūlyta užstatyti ilgais 5–9 aukštų daugiabučiais bei 54 metrų aukščio gyvenamuoju-komerciniu kompleksu ties Brastos ir Kėdainių gatvių sankryža. Autoriai tuomet net nepateikė jokio krantinės sprendinio – 50 metrų paupio paprasčiausiai paliko likimo valiai.

Jei panašiai būtų vystomos ir kitos šios teritorijos dalys, priešais Kauno senamiestį iškiltų eilinis mikrorajonas su pusantro kilometro ilgio kaimietišku Neries krantu. Beje, šio 3.000 gyventojų kvartalo architektai nebuvo numatę nė žaidimo aikštelių vaikams. Tiesa, gavę pylos iš Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos, autoriai savo projektą kiek patobulino. Tačiau pagal skandinaviškus jūros pakrančių pavyzdžius parengtas krantinės sprendinys atliktas menkai suvokiant Lietuvos upės pakrantės specifiką ir vargu ar bus įgyvendintas. Projekto autoriai nematė reikalo ir bent kiek suminkštinti sklypo užstatymą 180 metrų ilgio link Nemuno nutįsusiais daugiabučiais, įrėminančiais erdves į 18 metrų pločio „koridorius“. Projektiniuose pasiūlymuose neatsirado ir jokios viešosios funkcijos ant upės kranto. Deja, išskirtinėje Kauno vietoje kuriamo gyvenamojo rajono silpna urbanistika ir menkai išreikštas viešasis interesas nesutrukdė projektui sulaukti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos santūraus pritarimo.

MIESTO CENTRE – DIRVONUOJANTI URBANISTIKA

Menkas pakrančių potencialo architektūrinis išnaudojimas, deja, Kaune tampa prasta tradicija. Ant panašios seklumos užstrigo ir architekto architektų Aido Kalinausko bei Evaldo Žurkaus (firma „Archispektras“) parengti naujo Vilijampolės komercinio komplekso prie P.Vileišio tilto projektiniai pasiūlymai.

„Archispektras“ Vilijampolės teritorijos 1,3 hektaro sklype projektuojantis 8.000 m² komercinį kompleksą (detalusis – to paties „Miesto plano“), stengėsi išspausti patrauklų pavidalą, kuris architektūriškai sietųsi su Senamiesčiu. Tačiau pramogų centrą, prekybos centrą ir 7 aukštų biurų pastatą sujungus į kompoziciją ilgu vientisu fasadu, buvo visiškai prašauta dėl mastelio ir istoriškai susiklosčiusios urbanistinės struktūros proporcijų. Autoriai neatsižvelgė į gretimą senojo Radvilų miestelio užstatymą, nė nepabandė paieškoti komplekso urbanistinio ryšio su Nerimi. Nuo gatvių atitraukus pastatą ir tas erdves paskyrus parkingams, padaryta ir urbanistinė klaida – buvo užmiršta, jog projektuojama priešais upę ir Senamiestį, o ne kur nors užmiestyje. Architektams nepavyko užčiuopti vietos dvasios, kurios, pasak urbanisto A.P. Steponavičiaus, čia tikrai esama. Galbūt suprasti „genius loci“ jiems galėjo padėti ir Vilijampolės plenero medžiaga, jo vertinimo komisijos išvados, tačiau „Archispektro“ architektai, matyt, labiau pasikliovė investuotojų nurodymais.

BETONINIS PARKINGAS SENAMIESČIO PEIZAŽE

Ketvirčio kilometro ilgio daugiaaukštis „Akropolio“ parkingas ant Karaliaus Mindaugo prospekto – savotiškas Kauno valdžios ir plėšraus verslo bendradarbiavimo simbolis – neabejotinai viena didžiausių Lietuvoje pastarųjų metų urbanistinių žaizdų. Atrodytų, vieno brutalaus urbanistinio nusikaltimo Kaunui turėtų pakakti. Tačiau neseniai parengtas dar vienas panašus krantinės uzurpavimo planas – Senamiestyje, netoli pilies, suprojektuotas 2 aukštų parkingas. Batų fabrikui „Lituanica“ priklausiusio sklypo (Jonavos g. 3) ant Neries kranto konversijos detaliojo plano autoriai (vėlgi to paties „Miesto plano“ architektai) Kauno architektūros ir urbanistikos tarybos ekspertus bandė nuraminti, esą šis betoninis statinys – idealus, sprendžiant parkavimo problemas Senamiestyje. Nors architektas E.Barzdžiukas teigė, kad parkingo projektas esąs jau seniai suderintas, ekspertai šį sprendinį sukritikavo ir atmetė. Pasak ekspertų, krantinę užgulęs parkingas subjaurotų Senamiesčio peizažą su istorine pilimi, kliudytų pertvarkomo kvartalo ryšiui su upe. Projektuotojams bei investuotojams (UAB „Baltisches Haus“) pasiūlyta parkingą įkomponuoti į perstatomojo kvartalo struktūrą. Beje, „Miesto plano“ perplanuojamam pastarajam Senamiesčio kvartalui būdingos tos pačios bėdos, kaip Vilijampolėje – per tankus užstatymas, menkas architektūrinis ryšys su kaimyninėmis teritorijomis ir jokio ryšio… su greta tekančia Nerimi.

BUHALTERINIŲ VERTYBIŲ METAS

Šansą sukurti šiuolaikišką urbanistinį branduolį greta Senamiesčio Kaunas kol kas dar turi. Tačiau perspektyvi pakrantės teritorija greta santakos greičiausia bus sudorota primityviausiu būdu – nesant jungiančios urbanistinės minties, ignoruojant upes ir projektuojant vien savo sklypų ribose. Kvartalai, vienas su kitu menkai susieti funkciškai, o architektūriškai beveik „nesikalba“. Visuomeninėms reikmėms apskritai numatytos tik teorinės nuograužos.

Prie Neries vystomų teritorijų projektai silpni ir skuboti, nė iš tolo neatitinkantys vietos svarbos. Tai liūdina mat projektuotojų profesionalumą suvokiant tik kaip sugebėjimą užsakovų norus įvilkti į urbanistines skaičiuotes, architektūrinė kalba dažniausia pavirsta savotišku buhalteriniu slengu.

Planuojant Vilijampolės pakrantę ar projektuojant kitose urbanistiškai jautriose teritorijose, dažnai išryškėja  pavojingos tendencijos. Nūdienos architektai, atrodo, žymiai geriau žino įvairius reglamentus ar įstatymus nei pažangias pasaulinės architektūros tiesas. Tiek investuotojai, tiek miestų valdžia dažnai baidosi architektūrinių idėjų konkursų, kurie kiekvienoje normalioje valstybėje laikomi geriausia priemone gauti tinkamiausiems architektūriniams bei urbanistiniams sprendiniams ir didinti miestų patrauklumui. Be to, urbanistinę teritorijos vertę yra lengviau pakelti dirbant ranka rankon su kaimynais, gretimų sklypų savininkais. Šios visuotinės urbanistinės formulės negalioja nebent laukinio urbanizmo šalyse, kurioms, deja, bent iš dalies turėtume būti priskirti ir mes.

Ką gali žinoti, gal trečiojo pasaulio šalių įpročius Lietuvoje pakeis ekonominė krizė, kuri turėtų tapti rimtu išbandymu tiek šiuolaikinėms urbanistinėms idėjoms, tiek patiems investuotojams. Gal statybų pauzė taps proga dar kartą pamąstyti ir pasitikrinti idėjas?..

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

vanduo

SAUGOS IR PO VANDENIU: Institucijos vienija jėgas dėl povandeninio paveldo

2018 lapkričio 29Be komentarųPILOTAS.LT

4 Lietuvos institucijos suplanavo pasirašyti tarpinstitucinę bendradarbiavimo sutartį dėl Povandeninio kultūros paveldo apsaugos. Tai atitinka UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos esminę nuostatą – saugoti

Dešinys krantas

VILNIAUS DEŠINYSIS KRANTAS: Krantinę atnaujins iki kitų metų pabaigos

2018 rugsėjo 17Be komentarųPILOTAS.LT

Daugiau nei 40 metų nerekonstruota Neries krantinė jau baigiama atnaujinti. Prieš porą metų sutvarkius žemutinę krantinės dalį, rekonstrukcijos pagaliau sulaukė ir šlaitai, viršutinė krantinės terasa

„V&A Dundee“

ŠKOTAI PRIŠVARTAVO MUZIEJŲ: Dandžio krantinėje atidaromas K.Kumos „V&A Dundee“

Škotijos Dandžio miesto krantinėje iškilmingai atidaromas pirmasis šios šalies dizaino muziejus – „V&A Dundee“. Kone 10 metų škotų lauktą ir planuotą statinį čia „prišvartavo“ žinomas japonų

karininkų Ramovė

MODERNIZMAS KAIP IDENTITETAS: Europos modernizmo miestų ir vietovių forumas Kaune

2018 rugsėjo 111 KomentarasPILOTAS.LT

Šiandien Kaune vyksta Europos modernizmo miestų ir vietovių forumas, kurio tema – „Ankstyvasis modernizmas: Centrinės ir Rytų Europos perspektyva“. Pagrindinis šio Forumo tikslas – suburti

Uperis

„UPERIO“ SĖKMĖ: Ekologiškiems keltams parinktos dar 5 Vilniaus vietos

2018 rugpjūčio 27Be komentarųPILOTAS.LT

Savo pirmąjį vasaros sezoną Vilniuje baigia ekologiškas upės srovės keltas „Uperis“. Šį švytuoklinį keltą per pirmąjį veiklos sezoną jau išbandė beveik 3.000 vilniečių bei miesto

Nemuno sala

URBANISTINIO SĄVARTYNO LINK: Pristatytas Nemuno salos parko projektas

2018 rugpjūčio 2012 KomentarųAndrius Ropolas

Praeitą savaitę Kauno visuomenei buvo pristatyti G.Natkevičiaus ir partnerių architektų biuro parengti Nemuno salos sutvarkymo projektiniai pasiūlymai. Renginyje – būrys žurnalistų, specialistų minia, daugybė vos

dendrocidas

AKMENINĮ KAUNO KŪNĄ PALIEKA ŽALIOJI SIELA: Kodėl kertame miesto šaknis?

2018 liepos 3112 KomentarųGražina Janulytė-Bernotienė

Želdynų mieste reikšmė žinoma nuo seno. Miestų kūrėjai įvairiais laikotarpiais „akmeninį kūną“ augino kartu su „žaliuoju kūnu“, suprasdami neatskiriamą miesto erdvės vienovę. Medžiai ir kiti

Nemunas ir Nevėžis

ATVERS NEMUNO IR NEVĖŽIO SANTAKĄ: Takai, apžvalgos aikštelės, išvalyti šabakštynai

2018 liepos 193 KomentaraiPILOTAS.LT

Žaliąsias miesto erdves itin intensyviai tvarkantis Kaunas planuoja imtis dar vienos – Nemuno ir Nevėžio upių santakos. Su Lampėdžio ežeru besiribojančią pastarąją miesto teritoriją dar

Jachta "Lietuva"

ŠIMTMEČIO ODISĖJA: Legendinė jachta „Lietuva“ vėl kelia bures

2018 birželio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-osioms metinėms paminėti, VšĮ „Klaipėdos šventės“ įgyvendina projektą – šimtmečio odisėją. Jos laivu pasirinkta legendinė jachta „Lietuva“, kuri 1989 metais iškėlusi trispalvę

Didieji burlaiviai

SUGRĮŠ DIDIEJI BURLAIVIAI: Klaipėdoje startuos 2021-ųjų regata

2018 birželio 13Be komentarųPILOTAS.LT

2021-ųjų vasarą į Klaipėdą vėl suplauks didieji burlaiviai. Tarptautinė buriavimo mokymo organizacija (angl. Sail Training International) neseniai patvirtino, kad Klaipėdai suteikiama teisė priimti regatos „The

Fjordenhus

ĮSIBRIDO Į FIORDĄ: Danų menininkas O.Eliassonas suka į architektūrą

2018 birželio 122 KomentaraiPILOTAS.LT

Danijoje ką tik atidarytas į fiordą „įsibridęs“ namas, nustatantis naują miesto santykį su vandeniu. Šį statinį su savo architektūrinę komanda suprojektavo žinomas danų menininkas ir

Juodkrantės mažųjų laivų marina

IT ŽVEJŲ NAMAS SU KOPA: Naujoji Juodkrantės jachtų prieplaukos marina

2018 birželio 14 KomentaraiPILOTAS.LT

Naujoji Juodkrantės uosto mažųjų laivų (jachtų) prieplaukos marina projektuojama į šiaurę nuo esamos keleivinių laivų prieplaukos. Tai tarsi keleivinių laivų prieplaukos dydžio sala su žvejų

Laivų paradas

9-ASIS LAIVŲ PARADAS: Šventinis Klaipėdos savaitgalis su daugybe iniciatyvų

2018 gegužės 7Be komentarųPILOTAS.LT

Jau 9-ąjį kartą uostamiestyje rengiamas bene ryškiausias klaipėdietiško pavasario akcentas – „Laivų paradas“. 3 dienų šventinį savaitgalį papildys daugybė iniciatyvų – sporto metus pristatantis Vandens

Laivyba

PRAILGINO NAVIGACIJOS SEZONĄ: Šiemet laivyba truks 10 dienų ilgiau

2018 balandžio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Navigacijos sezonas šiemet svarbiausiuose valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose prasidės balandžio 16 dieną. Tai 10-čia dienų anksčiau nei įprastai. 199 DIENŲ SEZONAS Navigacijos sezonas šiemet

Šarūnas Leonavičius

VĖJAS RĖJOSE: Jūrų platybes raižę burlaiviai Š.Leonavičiaus kūriniuose

2018 balandžio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Žinomas dailininkas Šarūnas Leonavičius taip pat yra buriuotojas. Pastaroji patirtis jam ypač pravertė kuriant iliustracijas Jūrų muziejaus knygai „Vėjas rėjose. Burlaivių epochos atspindžiai Lietuvoje“. Šios

_tit_11-06-11_svent-uosto-atidar-fkaa-112

PLANUOJA UOSTO PRIKĖLIMĄ: Šventosios jūrų uostą perima Palangos savivaldybė

2018 kovo 263 KomentaraiPILOTAS.LT

Uosto funkcijas praradęs Šventosios uostas, nūnai atlieka vien ramaus pajūrio kurorto misiją. Tačiau šią situaciją planuojama jau greitu laiku pakeisti – Šventosios jūrų uosto žemę

Klaipėdos jūrų uostas

REKONSTRUOS UOSTO MOLUS: Galės įplaukti didžiausi Baltijos jūros laivai

2018 vasario 28Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos jūrų uosto molai bus rekonstruojami neilginant jų ir nekeičiant planinės padėties. Atmetusi maksimalią alternatyvą, tokiai pietinio ir šiaurinio bangolaužių rekonstrukcijai pritarė Klaipėdos uosto plėtojimo

Kauno ąžuolynas

KAUNO ĄŽUOLYNO PROJEKTAS: Medžių klausimas atidedamas neapibrėžtai ateičiai

2018 vasario 217 KomentaraiAudrys Karalius

Praeitą rugsėjį skandalingai sukritikuotas Kauno Ąžuolyno rekonstrukcijos projektas grįžta į sceną atsikratęs žydinčių rododendrų masyvų ir… medžių klausimo. Kauno savivaldybė rado originalų šimtamečio parko gydymo

Juodkrantės uostas

JUODKRANTĖS UOSTAS VIS REALESNIS: Pritarta projektiniams pasiūlymams

2018 vasario 5Be komentarųPILOTAS.LT

Neringos savivaldybė keleivinių laivų ir turistinių jachtų uostą Juodkrantėje pradėjo planuoti dar prieš 10-metį. G.Janulytės-Bernotienės studijos parengtiems šio uosto projektiniams pasiūlymams ką tik pritarė Neringos

santa_kn_171000_e01_xxx

KAUNO SAVIVALDYBĖ: Rengiamas Santakos projekto pakartotinas pristatymas

2017 gruodžio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno savivaldybė ir toliau įsitikinusi, kad prieškalėdinis metas ypač tinka pristatyti miesto visuomenei svarbius projektus. Nors į neseniai įvykusį Dainų slėnio rekonstrukcijos projekto pristatymą neatėjo

Jūrų muziejus

AKVARIUMO EKSPOZICIJA ATSIVERIA Užbaigta jūrų muziejaus rekonstrukcija

2017 gruodžio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Savaitgalį Lietuvos jūrų muziejuje surengtas specialus renginys „Forto fantomas“ ne tik atvėrė ilgai lankytojų lauktą objektą, bet ir užbaigė Klaipėdos, kaip Lietuvos Kultūros sostinės metus.

Vestre fiordo parkas

TARP KRANTO IR VANDENS: Daniškas fjordo parkas siūlo scenarijus ir patirtis

2017 lapkričio 231 KomentarasPILOTAS.LT

Pagal danų firmos ADEPT projektą Alborge ką tik įrengtas Vestre fjordo parkas. Tai rekreacinis pažintinis statinys, kuris ne tik išeksponuoja didžiausią Danijos fjordą, bet ir

Kėdainių tiltas

KONTRAVERSIŠKAS TILTAS GRETA SANTAKOS: Konkursas sulaukė 12 projektų

2017 lapkričio 2013 KomentarųPILOTAS.LT

Kauno savivaldybei nutarus statyti tiltą prie pat Nemuno ir Neries santakos, suorganizuotas atviras architektūrinis konkursas, kuriam pateikta 12 projektų. Nuo antradienio konkursinių projektų ekspoziciją bus

A.Karaliaus dirbtuvės

DARBAS ARCHITEKTAMS KAUNE: Architekto A.Karaliaus dirbtuvės

2017 lapkričio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Patyrusi architektūrinė studija stiprina savo sudėtį ir ieško architekto, architekto-projekto vadovo bei architekto-asistento nuolatiniam darbui. Reikalavimai: bakalauro išsilavinimas (minimum), kompiuterinis raštingumas (AutoCad ypač), tikėjimas architektūra.

Laivų avarijos Baltijoje

BALTIJOS LAIVININKYSTĖ: Aptars laivų avarijų įtaką istorijai ir uostams

2017 lapkričio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos jūrų muziejus organizuoja tarptautinę konferenciją „Laivas audroje. Istorinis Baltijos jūros kontekstas“. Renginys siekia įvertinti iki šiol neišvengiamų laivų avarijų įtaką Baltijos jūros laivininkystės ir