vilnius urban ** SALDUS TANKĖJIMO TIRŠTUMAS // SPORTO RŪMAI MATUOJASI KONGRESŲ FRAKĄ

Teritoriją skrodžiantys du pagrindiniai pėsčiųjų pasažai srautus iš Rinktinės gatvės ir Konstitucijos prospekto sankryžos bei Šeimyniškių gatvės siurbtų į kvartalo vidų. Atskirdamas stadioną sklypo vakaruose ir administracinius pastatus rytuose, pasažas išsilietų į Sporto rūmų aikštę ir baigtųsi nauju pėsčiųjų tiltu per Nerį, vedančiu į Gedimino kalno papėdę.

Pasak S.Kuncevičiaus, Sporto rūmų aplinka – pati brangiausia vieta Vilniuje, todėl ją paskirti daugiabučiams neracionalu. Tuo labiau kad patraukli zona turi būti atvira visuomenei ir tapti visiems prieinamų jaukių viešųjų erdvių kompleksu. Todėl kvartale dominuos komerciniai ir biurų pastatai. Keli apartamentų namai galėtų atsirasti pietinėje sklypo dalyje prie upės, o šiaurinėje dalyje iškiltų viešbutis.

Projektuojant išliko konkurso darbe pasiūlyta užstatymo struktūra, atkartojanti istoriniam Vilniaus centrui būdingus erdvinės struktūros bruožus – netaisyklingumą, gamtos ir architektūros harmoniją. Autoriai išlaikė beveik senamiestišką mastelį, tačiau paraidžiui neimitavo istorinio užstatymo.

KOMPOZICIJOJE DOMINUOS SPORTO RŪMAI
Organišką urbanistinį tinklą sudarytų netaisyklingos formos pastatai, tarp kurių būtų apželdintos erdvės, vandens telkiniai, praėjimai. Kaip žaliąsias rekreacinės erdves architektai siūlo naudoti ir pastatų stogus. Visame kvartale turėtų vyrauti pėstieji; automobiliams skirtas 2 lygių požeminis parkingas, į kurį būtų neriama pro tunelį iš Šeimyniškių ir Upės gatvių.

Siekiantys 10 aukštų šiaurinėje sklypo dalyje pastatai, artėjant Neries link, žemėtų, smulkėtų iki 3–5 aukštų. Kvartalą autoriai pratęsė ir upės kratinėje: akcentavo laisvą, pabirusį užstatymą, per tarpus atverti upę į kvartalo vidų. Atnaujintą 10.000 vietų stadioną įrėmintų taip pat netaisyklingų formų aptarnavimo ir komerciniai blokai. Aplink įgilintą cokolinį stadiono aukštą, kuriame įsikurtų restoranai ir kavinės, architektai paliko erdvės patrauklioms terasoms.

Komplekso dominante išliks 1971 metais statyti Vilniaus koncertų ir sporto rūmai (arch. E.Chlomauskas, J.Kriukelis, Z.Liandzbergis), kuriuos ketinama paversti Nacionaliniu kongresų centru. Sostinei tokio verkiant reikia – Lietuva, besiruošianti 2013 metais pirmininkauti Europos Sąjungai, tarptautinius standartus atitinkančio kongresų centro iki šiol neturi. Žinia, tokiam nacionalinės svarbos objektui svarstytos dar kelios vietos – ant Tauro kalno, prie „Lietuvos“ viešbučio, šalia Seimo rūmų, šalia „Litexpo“ parodų centro. Neseniai ir pastarajam, ir Sporto rūmams Vyriausybė suteikė valstybinės svarbos objekto statusą.
 

KONGRESAMS PRIREIKĖ PRIESTATO
Pasak S.Kuncevičiaus, reprezentatyvi, patogiai pasiekiama Sporto rūmų vieta kongresų centrui – ideali. Sporto rūmai iš miesto centro ir aukštos klasės viešbučių pasiekiami per mažiau nei 20 minučių, taip pat jie atitinka tarptautinius saugumo reikalavimus. Svarbu ir objekto matomumas miestovaizdyje – iš viso miesto centro matydami čia verdantį gyvenimą, pasak S.Kuncevičiaus, Lietuvos piliečiai galės jaustis neizoliuoti nuo svarbių valstybei ir Europai klausimų sprendimo.
Nusprendus Sporto rūmus pritaikyti kongresų centrui, pakoreguotas ir aplinkinės teritorijos užstatymo planas. Pagal Užsienio reikalų ministerijos pateiktą programą kongresų kompleksas turėtų būti apie 28.000 m² ploto (Sporto rūmuose yra tik pusė tiek), todėl projekto autoriai greta suprojektavo kongresų centro priestatą. Tarp pastarojo ir Sporto rūmų driektųsi pagrindinė teritorijos urbanistinė pėsčiųjų ašis, besiremianti į naują tiltą. Abu pastatai būtų sujungti tik skaidriais vamzdžiais-koridoriais, pakibusiais virš susiformuosiančios aikštės-kiemo.

Naujasis priestatas neturėtų konkuruoti su Sporto rūmais nei gabaritais, nei architektūrine išraiška. Jis būtų netaisyklingo plano, 5 aukštų ir neviršytų žemiausio Sporto rūmų vantinės konstrukcijos taško altitudės. Santūriuose fasaduose dominuotų stiklas, kuris atvertų vaizdus į upę.
Naujajame priestate būtų įrengta 70 vietų salė, tinkama įvairioms mokslo, politinėms konferencijoms, taip pat pagalbinės patalpos, o cokoliniame aukšte – spaudos konferencijų salė ir kabinetai, skirti pavienių šalių atstovams.

 

REKONSTRUOTI SPORTO RŪMAI BRUOŽUS IŠLAIKYS
Senąjį Sporto rūmų pastatą architektai siūlo pritaikyti kongresų centro reikmėms iš esmės nekeičiant jo struktūros ir išsaugant didžiausias vertybes – brutalizmo architektūros požymius, konstrukcijas ir salę.

Mobiliomis pakabinamomis pertvaromis rūmų vidaus erdvę būtų galima padalinti į 3 sales: 100, 70 vietų ir amfiteatrą. Esant poreikiui, pertvaras būtų galima sustumti ir erdves vėl sujungti į vieną. Po konferencijų salėmis, cokoliniame aukšte, būtų įrengtas restoranų kompleksas, aptarnavimo patalpos.
Kadangi nuolatiniam darbui prireiks natūralios dienos šviesos, architektai pasiūlė šoninėse sienose esančius baltarusiškus stiklo blokelius pakeisti stiklo juostomis, o renovuojant vantines stogo konstrukcijas – įrengti švieslangius.

Kaip „Statybų pilotui“ teigė S.Kun-cevičius, tokie sprendiniai beveik nepakeis pastato įvaizdžio. Kad pastato architektūrinė koncepcija dar labiau išryškėtų, architekto nuomone, vertėtų „paradiniame“ fasade esančius įrėmintus stiklo lakštus pakeisti berėmio stiklo konstrukcija. Skaidresnė plokštuma leistų dar aiškiau suvokti Sporto rūmų eksterjero plastiką.

Tarp Sporto rūmų ir Neries upės esančias terasas, pandusus architektai siūlo išsaugoti: esą tokia erdvės kompozicija efektyviai „eksponuojanti“ pastatą, be to, S.Kuncevičiaus įsitikinimu, rūmų landšafto sprendiniai – taip pat architektūros vertybė, būdingas XX amžiaus pabaigos architektūros kūrinys.

Pasak S.Kuncevičiaus, Kultūros paveldo departamentas tokiems Sporto rūmų rekonstrukcijos pasiūlymams jau pritarė. „Statybų piloto“ žiniomis, Ūkio banko investicinė grupė į Nacionalinio kongresų centro kūrimą nusiteikusi investuoti apie 100 mln. litų, dar tiek pat tikimasi surinkti iš Europos fondų bei biudžeto.

 

Nuotraukos

 

{gallery}test_img/sporto_rumai{/gallery}