akrop kaun 0704 **MASTELIS MIRĖ // AKROPOLIS PAVERTĖ KAUNĄ DIDELIU PRIEMIESČIU

 

Nuo šiol (rašo laikraščiai) Kaunas gali didžiuotis moderniausiu ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse prekybos ir pramogų centru. Iš viso (rašo laikraščiai) į „Akropolį“ investuota apie 320 mln. litų, jame veikia daugiau kaip 200 operatorių, sukurta 2.000 darbo vietų. Bendras prekybos centro plotas siekia 81.500 m2 (rašo laikraščiai). Nuo šiol… Kaunas turės teisę vadintis genetiškai modifikuoto indentiteto miestu. Nuo šiol Kauno centro gyvenimas tekės taip, kaip to norės „Akropolis“, savo komerciniu monolitu pranokstantis visas Naujamiesčio ir Senamiesčio prekybines pajėgas,  kartu sudėtas. Nuo šiol – čia bus Centras.

PAMOKANTI SĖKMĖS ISTORIJA

Lygiai prieš 2 metus pompastiškoje sueigoje Kauno rotušėje apsvarstytas jungtinis Kauno „Akropolio“ bei arenos Nemuno saloje projektas, ir jam buvo beveik vienbalsiai pritarta. Niekas negalėtų pasakyti, kam atstovavo tas margas architektų, savivaldybės klerkų ir paveldosaugininkų susirinkimas. Aiškus nebent vienas požymis – visi jie buvo kauniečiai.

Kauniečiai balsavo ir miesto taryboje – beveik vienbalsiai pritarė „Akropolio“ statybai ir miesto erdvės virš Karaliaus Mindaugo krantinės padovanojimui daugiaaukščiam prekybcentrio parkingui statyti. Kaunietis yra ir A.Garbaravičius, visą mero kadenciją kantriai lydėjęs „Akropolį“ – nuo eskizo iki įkurtuvių juostelės. Kad „Akropolis“ netyčia išdygo vietoje A.Garbaravičiaus su broliu valdyto (ir nugyvento) „Kauno audinių“ fabriko, tėra atsitiktinumas arba nuotykis. Arba „success story“…

Ar tai yra „success story“ ir Kaunui? Tam tikra prasme – taip. Miestas ilgai stenėjo, kad neturi vizijos. Dabar vizija ima ryškėti. Dideliam ir turtingam čia galima viskas. Kitiems – kas lieka.

Kaunas ilgai kentėjo, kad neturi žinomo objekto (nebent „Žalgirį“), apie kurį kalbėtų, apkalbėtų, kuriuo stebėtųsi visa Lietuva, o ypač Vilnius. Dabar – turi. Nėra nė vieno, kuris drįstų nepastebėti, nematyti, nežinoti apie Kauno naujagimį.

Tačiau akivaizdu viena: Kaunas suskilo. Būtent „Akropolis“ tapo tuo lakmusu, ta testavimo mašina, kuri iš kauniečių išgavo atsakymus į svarbiausius miesto tapatumo, savivokos, urbanistinės kultūros klausimus. „Akropolis“ tiesiog išryškino kauniečių vertybinius prioritetus.

CHUNVEIBINIŠKAS ENTUZIAZMAS

Kuris gi Kaunas laimėjo? Kokios tendencijos, kokia vystymosi kryptis nuo šiol skelbiama miestui? Kokia ta „akropolinės urbanistikos“ doktrina?

Visų pirma, tapo aišku, kad investicinis egoizmas ir putinistinis miesto valdymo modelis yra svarbiau, nei darni plėtra ir civilizuotas lygių galimybių sambūvis. Vartojimo technologijos – svarbiau už savitas miesto centro visuomenines-komercines sanklodas. Technokratiškos funkcinės schemos – svarbesnės už urbanistinį ir gamtinį kontekstą. Uždirbti „visus pinigus“, pasirodo, yra daug svarbiau nei nuosekliai ir neignoruojant kaimynų pagerinti konkrečios vietos funkcinę ir estetinę kokybę. Galų gale tapo akivaizdu, kad provincialus noras „nustebinti pasaulį“ yra daug svarbiau, nei jausti kontekstą ir istorinio tęstinumo principu stiprinti miesto daugialypį kultūrinį identitetą.

Chunveibiniškas akropolininkų entuziazmas naikinti visa, kas dar likę iš tradicinio Kauno gyvensenos, iš jo mastelio, urbanistinės kultūros, kauniečiams apatiškai tylint, sugriovė bet kokias iliuzijas, kad šį miestą kas nors dar sieja su  tarpukario Kaunu. Likusi nebent topografija, vieta.

MIESTAS PRARADO URBANISTINĘ KLAUSĄ

Miesto patrauklumas ženkliai priklauso nuo miestovaizdžio, nuo vizualinio miesto identiteto, kuris formuojamas šimtmečiais ir atspindi to miesto žmonių kultūrą, kolektyvinę savimonę, gebėjimą Dievo duotoje gamtinėje aplinkoje kartu kurti medžiagines urbanistines struktūras. Vaizdinguose Nemuno ir Neries slėniuose augęs Kaunas iki sovietmečio deformacijų sugebėjo suformuoti vidutinio dydžio miesto urbanistinį audinį – jaukaus mastelio ir nuosaikios architektūros, derančios prie landšafto.

Deja, „Akropolio“ statytojai neišgirdo šio konteksto. Prisirišę prie pompastiškos 8 eilių sovietinės krantinės (iš niekur į niekur), jie trenkė ant Nemuno kranto monotonišką, visą sklypą užimantį prekybcentrį su daugiaaukščiu gelžbetoniniu parkingu virš dovanotos krantinės.

Gretimų kvartalų konteksto ir mastelio nepaisyta taip vulgariai, kad net elegantiškam Karmelitų bažnyčios barokui „prie pat veido“ atkištas ūkinis fasadas ir daugiaaukščio garažo betonas. Nesivarginta paieškoti nei kompozicinio ryšio, nei kokios nors architektūrinės, erdvinės dermės.

NEMUNUI – PASTURGALIS

Sovietmečiu atitvėrus Kauną nuo upių ir taip nukirtus šimtmečiais puoselėtą Hanzos, laivininkuojančių pirklių, miesto tradiciją, jam padaryta didelė  žala. Senamiestyje panaikintas uostas, Nemuno ir Neries krantus sukaustė greito eismo magistralinės gatvės, ilgus kranto kilometrus okupavo fabrikai ir gamyklos. Tai visiškai atitiko technokratinį sovietų materializmą – upė esanti reikalinga pramoniniam vandentiekiui, kanalizacijai, o neužstatytos (nes prastas gruntas) pakrantės – magistralėms nutiesti.

Deja, Kovo 11-oji technokratinio Kauno mentaliteto, pasirodo, nepakeitė. Kad sutaupytų „Akropoliui“ vietos sklype, miestas lengvabūdiškai pasiūlė statyti daugiaaukštį parkingą virš Karaliaus Mindaugo prospekto. Šitaip 250 metrų krantinės tapo tuneliu, o Nemunas gavo dar vieną industrinį kaimyną. Kam gi daugiau tinkami Nemuno peizažai, jei ne garažui?..

Atsukus Nemunui ūkinį „Akropolio“ pasturgalį, Lietuvos upių tėvas pastatytas į vietą. Jam aiškiai parodyta, kiek jis svarbus miesto gyvenimui ir kiek jis Kaunui rūpi. Belieka priminti, kad industrinė patiltės atmosfera prie vandens įgaus galutinį pavidalą tada, kai Nemuno saloje iškils arena, savo ruožtu įrėminsianti kanalą 8 metrų aukščio atraminėmis betono sienomis.

„Akropolio“ architektų plepalai, esą jie atvedę Kauną prie Nemuno, tada skambės dar ciniškiau ir galės įtikinti nebent savižudžius, kadangi labiau dehumanizuotos ir atgrasios kranto erdvės bus galima paieškoti nebent laivų statyklų užkaboriuose.

TRENERIAI IR SUTENERIAI

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad „Kauno plano“ sumanytas daugiaaukštis parkingas-tiltas, be visų patologiškų savybių, turi ir šį tą teigiama. Kol kas, kol nepastatyta arena, jis visiškai neblogai atlieka dviejų lygių sankryžos vaidmenį ir aštuoneilis prospektas, įrengus dvi šviesoforų užkardas, beveik nesikemša.

Tačiau tokį rezultatą buvo galima pasiekti ir įrengus požeminį parkingą. Deja, miestas net nepabandė pareikalauti to iš „Akropolio“ – tiesiog leido jam privatizuoti niekam nereikalingo Nemuno išklotinę.

Nepabandė Kaunas apkarpyti ir „Akropolio“ apetito, tad į sklypą sugrūsta 3 kartus daugiau komercinio ploto, negu gretimybes atitinkantis užstatymas galėtų sutalpinti. Dėl to ilgus metus kentės ir už poros šimtų metrų esanti Laisvės alėja, ir Senamiestis.

Galima tik stebėtis, kokio mentaliteto yra oficialusis Kaunas – jau keletą metų šnekantis apie Laisvės alėjos gaivinimą, jis nesupranta, kad pats parišo Jai po kaklu nepakeliamo svorio konkurentą. Šviestuvų, suoliukų, grindinio keitimai ar kitos kosmetinės priemonės duos nebent tiek naudos, kiek aspirinas numirėliui.

 „Akropolis“ sausakimšas. Vietoj planuotų 40.000 per dieną kartais jį šturmuoja net 100.000 kauniečių atsegtomis piniginėmis. Jiems nerūpi Laisvės alėja. Po 4–5 valandų vartojimo džiaugsmo jie skuba namo, pas liūdintį TV distancinį pultelį.

Jau dabar savaitgaliais Laisvės alėja ir Senamiestis graudžiai tušti, o atėjus šlapdribos sezonui, agonija taps dar ryškesnė. Akivaizdu, kad vienos iš nedaugelio Kauno vertybių – Laisvės alėjos – duobkasiu tapo… šiandieninis Kaunas. Taip ir nesupratęs, kas tai per Daiktas ir kaip juo tinkamai naudotis.

NEKROPOLIO SINDROMAS

Tai liūdina, bet nebestebina. Metai bėga, o besikeičiančios Kauno valdžios vis tokios pat neįgalios, tokios pat nesugebančios strategiškai mąstyti ir nuosekliai vystyti bent vieną kitą urbanistinę mintį. Atrodo, kad savitos kultūros, ambicingo, kadaise klestėjusio miesto valdžią bus okupavusios primityvios Talibano gaujos, nesuprantančios sudėtingo miesto mechanizmo, todėl laužančios jį gabalais ir parceliuojančios išsineštinai.

Pompastiškai mėgaujamasi globalizacija, ardomos miesto struktūros, niveliuojama vietos autentika, naikinami miesto identiteto ženklai, o vietoj jų skleidžiami beasmenės liumpeniškos kultūros pakaitalai.

Kaunas praranda savo koloritą, savo rūšių įvairovę, savo autentišką aistrą „daryti kitaip“. Kaunas nebėra laisvas, nebėra galimybių miestas. Jame per daug „valdomos demokratijos“ ir per mažai suvokto tapatumo, drąsos ir sveikos ambicijos.

Kaunas tampa dideliu priemiesčiu, susitaikiusiu su tuo, kad kažkur ten, Mieste, už jį yra susitarta, nuspręsta, sumokėta. Jis nebetiki, kad šioje teritorijoje nuo jo kas nors priklauso…

INFORMACIJA PEDANTAMS

Kauno „Akropolio“ strategas:Mindaugas Marcinkevičius. Asistentas: Arvydas Garbaravičius. Kauno vyr. architektas: Nerijus Valatkevičius. Urbanistai: Evaldas Barzdžiukas, Gediminas Šinkūnas („Kauno planas“) .Architektai: Gedimino Jurevičiaus grupė; Algimanto Kančo grupė. Interjero bendraautoriai: Uko Kunnap (Estija), Vasilij Mass (Latvija), Valerijus Starkovskis. Gen. rangovas: UAB „Mitnija“. Datos: projektavimas ir statyba – 2003–2007 m.

Komentarai

  1. Jeigu žmonės paprasčiausiai ignoruos Akropolįo barus, tada Akropolio problema bus išspręsta. Dabar jau nemažai vietų senamiestyje, kur gali žmogus pabūti.

  2. kaip pirštu į akį!

  3. Tnc-ui: Jeigu Akropolis – „Kauno vystymasis“ -tai vargas taip „isvystytam“ Kaunui – vargas. Net ne architektui aisku, kad, pirma, mastelis – ne tas miesto centrui, antra, garazas – ten kur turi buti fasadas (tai tarsi viduriai issiverte i isore), trecia, konkurencija laisves alejai -teisybe, ketvirta – kur Kauno identitetas? – „Smetoninej“ architekturoj, taigi akropolius reikejo (deja reikejo) grusti „von“ is miesto centro, nes akropoliai yra visur Vilniuj, Klaipedoj ir t.t. jie niveliuoja… Straipsnis labai geras, gaila, kad neturim stuburo, ir saukstai po pietu…

  4. Arena – dar vienas absurdas miesto centre .
    kažkas ir čia pasišyldys rankas . Galėjom gi kaip žmonės , statyti priemiestyje ? bet ne ……..

  5. Belieka susukti tris kartus valio „zymiu Kauno architektu“ G. Jureviciaus ir A. Kanco tandemui. (Beja, pastarajam pavarde su „c“ raide geriau pritinka.)

  6. Deja, laikas tik patvirtino ŠefPiloto žodžių teisingumą. „Akropolis“ – tai net ne peilis, o tomohaukas, suvarytas i Kauno širdį. Ir, deja, ilgam..

  7. as pergalvojau, kad jau praejo 3 metai, o niekas nepagerejo. taip,kaip parasyta, taip ir yra. visi bega is laisves ir is miesto centro. o jeigu nebega, tai beleka pardavineja, kad nusipirktu bilieta i airija turbut.

  8. Skaitant si straipsni atrodo, kad autorius nusiteikes pries Kauno vystymasi.

Susije straipsniai

akrop_vn_231100_e01_xxx

KOMERCINIS RAJONAS VILNIUJE: Pakartotinas „Akropolis Vingis“ projekto pristatymas

2023 lapkričio 31 KomentarasPILOTAS.LT

UAB „Vingio turtas“ prie Vingio parko buvusioje pramoninėje teritorijoje planuoja statyti didžiulį daugiafunkcį kompleksą. Lapkričio 20 dieną rengiamas pakartotinas šio firmos „Do Architects“ projektuojamo komplekso

Kaunas: pasakojimai apie miestą ir jo žmones

APIE KAUNĄ IR JO ŽMONES: 33 istorijų knygos pristatymas „Pienocentro“ rūmuose

2022 gruodžio 13Be komentarųPILOTAS.LT

700 metų ir 33 istorijos. Kaip atrodė kauniečio pasaulis skirtingais laikotarpiais? Kuo jis gyveno, ką valgė, kuo tikėjo, ką dirbo, kas buvo svarbu ir ką

Vaidas Petrulis

APDOVANOJO ARCHITEKTŪROLOGĄ: Dr. V.Petruliui paskirta Kauno mokslo premija

2022 lapkričio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno miestas kasmet skiria mokslo premijas už ilgametę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą, aukščiausius pasiekimus nacionaliniu ar tarptautiniu mastu, novatorišką mokslinę idėją ir jos įgyvendinimą

Kaunas-Vilnius

APIE DVIEJŲ MIESTŲ PRIKLAUSOMYBĘ: Didžiąją parodą atidarys „MOratonas“

2022 balandžio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Kaunas ir Vilnius, Vilnius ir Kaunas. Didžiausi Lietuvos miestai. Gal konkuruojantys, o gal būtini vienas kitam? Kaip ir kodėl jie (ne)sugyvena? MO muziejus atidaro didžiąją parodą

Akropolis

TURIZMAS IR PAVELDAS: Raginama mažinti neigiamą COVID-19 poveikį turizmui

2020 balandžio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Europos turizmo manifestų aljansas paragino Europos Komisiją ir nacionalines vyriausybes imtis skubių priemonių, galinčių sumažinti neigiamą COVID-19 poveikį turizmo sektoriui Europoje. Turizmo sektorius yra neišvengiamai

Vitrum 2020 Pulsas

SKAIDRI ERDVĖ: Atviras kvietimas stiklo ir  tarpdisciplininio meno kūrėjams

2020 kovo 2Be komentarųPILOTAS.LT

Stiklo meno festivalis „Vitrum 2020 Pulsas“ paskelbė atvirą kvietimą menininkams. Stiklo ir tarpdisciplininio meno kūrėjai kviečiami tyrinėti erdvės ir skaidrumo santykį bei dalyvauti parodoje „Skaidri

Sprendimas dėl Kauno modernizmo architektūros įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą bus priimtas kitų metų asamblėjoje.  Foto: ©PILOTAS.LT

PRISISTATO LATVIAMS: Kauno modernizmo architektūros paroda Rygos jugendo centre

2020 kovo 2Be komentarųPILOTAS.LT

Rygos jugendo centro muziejuje atidaroma paroda „Kauno modernizmo architektūra tarpukariu“. Tai Kauno modernizmo asmenybės, projektai bei šiuolaikinio šokio teatro „Aura“ vaizdo projektas jo interjeruose. Nuo

Gerda Liudvinavičiūtė

NAUJASIS BETONO MIESTAS: G.Liudvinavičiūtės betono juvelyrikos paroda Kaune

2020 vasario 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno miesto muziejuje atidaroma menininkės Gerdos Liudvinavičiūtės darbų paroda „Naujasis betono miestas. Nuo Kauno iki Tokijo“. Tai dvi betono juvelyrikos kolekcijos, įkvėptos XX a. architektūros

Vaizdo kameros Kaune

KAUNAS STEBĖS VISKĄ: Viešosiose erdvėse įdarbins 240 vaizdo kamerų

2019 lapkričio 28Be komentarųPILOTAS.LT

Kaunas diegia grandiozinį svarbiausių miesto vietų stebėjimo tinklą. Antrojo šalies miesto viešosiose erdvėse jau pradėtų muontuoti 240 vaizdo kamerų nufilmuotą medžiagą planuojama pradėti naudoti nuo

Architekto herbaras

ARCHITEKTO HERBARAS: Įsivaizduojamas Kauno raštų žemėlapis

2019 spalio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Kauno menininkų namuose atidaroma menininkės architektės Aistės Ambrazevičiūtės paroda „Architekto herbaras“. Projektas siūlo žiūrovams pamatyti Kauno kasdienes erdves kitaip bei grožėtis gamtos fantazija. DĖMESYS

žurnalas "Į"

NEFASADINĖS KULTŪROS ŽURNALAS: Kaune renkama 4-ojo numerio komanda

2019 rugsėjo 26Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno fotografijos galerija jau ketvirtus metus tęsia žurnalo Kaunui „Į“ projektą, kuris kasmet vis iš naujos perspektyvos analizuoja Kauno miestą ir už fasadinės pusės vykstančius

karininkų Ramovė

MODERNIZMAS KAIP IDENTITETAS: Europos modernizmo miestų ir vietovių forumas Kaune

2018 rugsėjo 111 KomentarasPILOTAS.LT

Šiandien Kaune vyksta Europos modernizmo miestų ir vietovių forumas, kurio tema – „Ankstyvasis modernizmas: Centrinės ir Rytų Europos perspektyva“. Pagrindinis šio Forumo tikslas – suburti

Nemuno sala

URBANISTINIO SĄVARTYNO LINK: Pristatytas Nemuno salos parko projektas

2018 rugpjūčio 2013 KomentarųAndrius Ropolas

Praeitą savaitę Kauno visuomenei buvo pristatyti G.Natkevičiaus ir partnerių architektų biuro parengti Nemuno salos sutvarkymo projektiniai pasiūlymai. Renginyje – būrys žurnalistų, specialistų minia, daugybė vos

dendrocidas

AKMENINĮ KAUNO KŪNĄ PALIEKA ŽALIOJI SIELA: Kodėl kertame miesto šaknis?

2018 liepos 3112 KomentarųGražina Janulytė-Bernotienė

Želdynų mieste reikšmė žinoma nuo seno. Miestų kūrėjai įvairiais laikotarpiais „akmeninį kūną“ augino kartu su „žaliuoju kūnu“, suprasdami neatskiriamą miesto erdvės vienovę. Medžiai ir kiti

Kauno ąžuolynas

KAUNO ĄŽUOLYNO PROJEKTAS: Medžių klausimas atidedamas neapibrėžtai ateičiai

2018 vasario 217 KomentaraiAudrys Karalius

Praeitą rugsėjį skandalingai sukritikuotas Kauno Ąžuolyno rekonstrukcijos projektas grįžta į sceną atsikratęs žydinčių rododendrų masyvų ir… medžių klausimo. Kauno savivaldybė rado originalų šimtamečio parko gydymo

Mimai, V.Luckus

LEGENDINIAI MIMAI: V.Luckaus fotoparoda Kauno pantomimos trupės 50-mečiui

2017 spalio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno fotografijos galerijoje atidaroma Vito Luckaus paroda „Mimai“, skirta Kauno pantomimos trupės įkūrimo 50-mečiui paminėti. Parodoje bus eksponuojami ne tik jau gerai žinomi fotomenininko parodų

ąžuolyno rekonstrukcija

ĄŽUOLYNO RODODENDRIZACIJA 2: Dendrologinė klaida būtų fatališka

2017 rugsėjo 73 KomentaraiDanguolė Liagienė

Nuostabų rododendro krūmą galima absoliučiai sukompromituoti, gausią jo kolekciją pasodinus Kauno Ąžuolyno parke, nes šie sumedėję krūmai nei patys gyvuos, nei ąžuolams leis. Paviešintas Ąžuolyno

Kauno Ąžuolynas

SKUBUS PROJEKTO PRISTATYMAS: Kauno savivaldybė parodys ką numatė Ąžuolynui

2017 rugsėjo 64 KomentaraiPILOTAS.LT

Prieš pusantros savaitės tvirtinusi, kad Ąžuolyno rekonstrukcijos projektas yra visiškai baigtas ir rugsėjį bus skelbiamas konkursas rangovui, Kauno savivaldybė staiga persigalvojo ir nutarė skandalingąjį projektą

Kauno Ąžuolynas

ĄŽUOLYNO RODODENDRIZACIJA: Kauno istorinį parką neatpažįstamai pertvarkys

2017 rugsėjo 446 KomentaraiAudrys Karalius

Neregėto masto dendrocidas Kauno gatvėse galų gale aprimo tik įsikišus teismui. Tačiau savivaldybės projektų bylose tiksinti bomba slepia dar galingesnį užtaisą, šįkart nukreiptą prieš ikoninį

Vienybės aikštė

VIENINGOJE TYLOJE: Prasideda Vienybės aikštės pertvarkymo projektavimas

2017 liepos 52 KomentaraiAudrys Karalius

Vieną pagrindinių Kauno aikščių gaubia visiška nežinia. Matyt, kad ta nežinia būtų dar tirštesnė, Kauno valdžia nutarė išbandyti miestiečių budrumą: liepos 7-osios vakarą kauniečiai laukiami

tit_vienybes-a

VIENINGA DUOBĖ: Kaunas 25 metams išnuomavo centrinę miesto aikštę verslui

2017 kovo 317 KomentarųAudrys Karalius

Vienybės aikštė, beveik 100-metį tarnavusi kauniečiams viena svarbiausių viešųjų erdvių – traukiasi iš viešojo gyvenimo. Vasario 28-ąją Vienybės aikštė Kauno Tarybos vienbalsiai pažeminta iki „inžinerinio

images_pulsas_foto_4840_trans_kn_161000_e01_xxx

GALERIJA ANT RATŲ://DARGANOTAS KAUNO DIENAS SKAIDRINA POPMENO STILIAUS KŪRINIAI

Darganotomis rudens dienomis kauniečių nuotaiką bando praskaidrinti „Galerija ant ratų“ – popmeno stiliaus kūriniais papuošti mikroautobusai. Tai bendras menininko Algio Kriščiūno ir maršrutiniais taksi Kauno

images_straipsniu_foto_4523_ciurl_kn_160500_e02_bra

KULTŪRINIAI KAUNO KRAŠTOVAIZDŽIAI://1 DIENA – 8 MUZIEJAI

Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus rengia žygį-žaidimą „Kultūriniai Kauno kraštovaizdžiai: 1 diena – 8 muziejai“. Tai – nemokama galimybė per vieną dieną atrasti ir iš naujo

images_phocagallery_4242_bibli_kaun_1601_4242_tit_pilnas_kulturos

KAUNAS VISKĄ JAU PERSKAITĖ://MIESTE PRADĖTA UŽDARINĖTI BIBLIOTEKAS

Tai, apie ką kiti miestai gali tik pasvajoti, amžinai jaunatviškas ir savim patenkintas Kaunas jau turi – žinių visuomenė mieste sukurta. Be to, Kaunas pilnas

images_phocagallery_4038_lords_vaut_1509_4038_tit-1_lords bc

VILNIAUS EKSPERTAI NEPRITARĖ://LORDŲ BIURŲ PROJEKTAS PASIŲSTAS TOBULINTI

Kaip žinia, investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management” valdomas investicinis fondas „Lords LB Special Fund I“ sumanė pačiame Vilniaus centre pastatyti stambų biurų centrą Konstitucijos